Kauno apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, bausto administracine tvarka, teisto, nevedusio, nedirbančio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. 2016-12-03 08.00 val. Jonavos r., Ruklos mstl., Piliakalnio g. 14, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir patikėjimo teise vairuodamas kitam asmeniui priklausantį, įstatymo nustatyta tvarka neapdraustą automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga vairuojamo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į stovėjimui paliktą, kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo ją apgadindamas. Padaręs turtinę žalą, kai nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, nedelsdamas nukentėjusiajam apie įvykusį eismo įvykį nepranešė, policijai taip pat nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tokiais savo veiksmais J. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 222, 226 punktų reikalavimus.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kurio 415 str. 1 d., 423 str. 1 d., 426 str. 1 d. nurodyti nusižengimai atitinka pažeidimų metu galiojusio Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., numatytus pažeidimus. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 426 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 130 str. 1 d., nes už nusižengimo padarymą nėra numatytas administracinis areštas. Atsižvelgiant į tai, J. G. inkriminuojamas pažeidimas teisingai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuotas kaip nusižengimas pagal ANK 426 str. 1 d.

Tuo tarpu vadovaujantis aukščiau minėto įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, jog iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos, J. G. inkriminuojami nusižengimai pagal ANK 415 str. 1 d., 423 str. 1 d., perkvalifikuotini pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 123 str. 5 d. Už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo, kuris atitinka ANK 423 str. 1 d. nusižengimo požymius, padarymą, nustatyta tokia pati administracinė atsakomybė, todėl veika pagal ANK 423 str. 1 d. neperkvalifikuojama. Tuo tarpu už ATPK 123 str. 5 d. numatyto pažeidimo, kuris atitinka ANK 415 str. 1 d. nusižengimo požymius, padarymą, nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, nes ANK 415 str. 1 d. numatytas minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu 10 Eur didesnis.

Teismo posėdžio metu apklaustas J. G. savo kaltės dėl pažeidimų padarymo nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną kartu su kompanija šventė pas K. Š.. Automobilį įvykio metu galėjo vairuoti T. K., tačiau tiksliai nežino kas konkrečiai vairavo automobilį. Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, buvo prisnūdęs, todėl nematė kas vairavo automobilį ir nežinojo, kad įvyko eismo įvykis. Alkoholį vartojo visa kompanija, gėrė degtinę. Įvykis vyko ryte, automobilyje buvo penki žmonės. Kiti automobilyje buvę asmenys yra draugai, o jis jiems yra svetimas, todėl D. S., T. K., K. Š. ir K. N. meluoja, siekia nepabloginti draugo, kuris vairavo automobilį, padėties. Pripažįsta, kad automobilį jis vairavo tik kitą dieną po eismo įvykio, vakare, tačiau jau buvo blaivus ir jokio eismo įvykio nepadarė. Pas D. S. pavalgė, pamiegojo, todėl jautėsi gerai ir galėjo vairuoti automobilį. Ant automobilio jokių žymių nematė. D. S. motina nežinojo, kad D. S. ėmė jos automobilį.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. S. paaiškino, kad su J. G. yra geri pažįstami. Su J. G. ir T. K. susitiko prie Jonavos eglutės ir tuomet visi drauge ėjo pasiimti jo motinos automobilio. Jis turėjo mašinos raktus ir norėjo nuvažiuoti pas drauges į Ruklą. Taip pasielgė pirmą kartą. Automobilį vairavo J. G.. Žinojo, kad J. G. neturi vairuotojo pažymėjimo. Rukloje visi kompanija buvo iki ryto, alkoholio niekas nevartojo. Tada ryte draugai atsidūrė mašinoje, jis mašinoje užmigo, todėl įvykio nematė . Jis sėdėjo priekinėje keleivio pusėje, o už jo T. K. su merginomis. Ant savo mašinos jokių žymių nematė, apie eismo įvykį jam pranešė policijos pareigūnai. J. G. po kelių dienų kalbant telefonų pripažino jam, kad kliudė kitą automobilį. Tik vėliau jau duodant parodymus policijoje J. G. savo kaltės nepripažino. Neprisimena tiksliai kitų aplinkybių. J. G. pas jį namuose nemiegojo, neprisimena ar po vakarėlio J. G. buvo pas jį namuose.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. P. paaiškino, kad J. G. nepažįsta. 2016 m. gruodžio mėn. ryte matė nuvažiuojančią mašiną ir girdėjo kaimynės mašinos veikiančią signalizaciją. Gali būti, kad girdėjo trakštelėjimą. Nematė nei kiek žmonių buvo mašinoje, nei kas vairavo automobilį.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. K. paaiškino, kad pažįsta J. G., santykiai konfliktiški. Gruodžio antrą ar trečią dieną vyko Jonavos eglės įžiebimas, buvo susitarimas, kad atvažiuos J. G. ir jie važiuos pas drauges Rukloje. Automobilį važiuojant į Ruklą vairavo J. G.. Vėliau J. G. važiuodamas iš Ruklos kiemo atsitrenkė į kitą automobilį. Automobilį visą laiką vairavo J. G.. Jis išvažinėjant iš Ruklos kiemo sėdėjo gale per vidurį, o priekyje keleivio pusėje D. S.. Būdami Rukloje jie klausė muzikos, alkoholio nevartojo. Nematė ar J. G. vartojo alkoholį. Automobilį Jonavoje prie namų apžiūrėjo visi, galima sakyti, kad jokių žymių nebuvo. J. G. sakė, kad išvažiuos į Angliją, todėl susisiekus telefonu leido policijos pareigūnams sakyti, kad eismo įvykį padarė jis. Matė, kad kitas automobilis pajudėjo nuo smūgio. Be to, iš sniego žymių suprato, kad jie kliudė kitą mašiną, nes ji pajudėjo. Buvo puikiai juntama, kad įvyko eismo įvykis. D. S. miegojo priekyje, o jis buvo tik užsimerkęs, bet atsimerkęs matė įvykį.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja K. N. paaiškino, kad pažįsta J. G.. Įvykio dieną J. G., T. K. ir D. S. atvažiavo paimti jos ir draugės. Automobilį vairavo J. G.. Tada pabuvo namuose Rukloje ir apie 4 val. nuvažiavo į kitą kiemą pamiegoti. Turėjo grįžti K. Š. sesuo, todėl jie neturėjo kur būti ir teko miegoti automobilyje. Alkoholio nevartojo, J. G. alkoholio taip pat nevartojo. Vėliau 6 val. važiavo iki K. Š. kiemo. J. G. sėdėjo už vairo, D. S. priekyje keleivio vietoje, o likusieji draugai gale. Tuo metu ji buvo šoke dėl mamai nutikusios nelaimės, todėl nereagavo į įvykį. Suprato iš garso, kad įvažiavo į kitą automobilį. Nepamena ar suveikė signalizacija. Nepastebėjo, kad J. G. būtų neblaivus. Žinojo, kad J. G. neturi teisių.

Motyvuojamoji dalis

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas J. G. neigia savo kaltę dėl pažeidimų padarymo ir nurodo, kad 2016-12-03 ryte automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nevairavo ir kitos transporto priemonės nekliudė, pripažįsta, kad automobilį vairavo tą pačią dieną vakare, tačiau jokio eismo įvykio nesukėlė. Nurodo, kad įvykio dieną jis ir kartu buvusi kompanija – D. S., T. K., K. Š. ir K. N. vartojo alkoholį, todėl įlipęs į automobilį jis užmigo ir nematė kas iš nurodytų asmenų vairavo automobilį bei sukėlė eismo įvykį. Mano, kad nurodyti liudytojai jį apkalba, nes jie yra artimi draugai ir nori padėti išvengti administracinės atsakomybės draugui, kuris iš tikrųjų vairavo automobilį.

Priešingai nei nurodo J. G., teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. S., T. K. ir K. N. vieningai tvirtino, kad automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį kliudant kitą automobilį sukėlė J. G.. Teismo posėdžio metu apklausti minėti liudytojai taip pat nurodė, jog nevartojo alkoholio, patvirtino tokias pačias aplinkybes dėl užimamų sėdėjimo vietų automobilyje eismo įvykio metu, t. y. liudytojų parodymai nebuvo prieštaringi. Pažeidimų tyrimo metu apklausta liudytoja K. Š. taip pat patvirtino, kad automobilį vairavo J. G.. Teisme apklausti liudytojai D. S., T. K. ir K. N. davė nuoseklius, administracinių teisės pažeidimų bylos medžiagą atitinkančius parodymus. Atsižvelgtina ir į tai, jog byloje nėra duomenų apie konfliktiškus administracinėn atsakomybėn traukiamo J. G. ir D. S., T. K., K. Š. bei K. N., santykius. Priešingai, D. S. teisme paaiškino, kad J. G. yra geras jo pažįstamas. Taigi byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima manyti, kad D. S., T. K., K. Š. ir K. N. nori apkalbėti J. G. ar jam pakenkti. Tarp J. G. ir apklaustų liudytojų nesutarimai kilo tik tada, kai pareigūnai pradėjo tirti eismo įvykį. Taigi, teismo posėdžio metu J. G. nurodytos aplinkybės, kad liudytojai jį apkalba, vertintinos kaip nepagrįstos. Nors J. G. teismo posėdžio metu savo kaltę neigia, tačiau nenurodo, kas iš tiesų vairavo transporto priemonę ir kas įvykdęs eismo įvykį pasišalino iš įvykio vietos. J. G. nurodytų aplinkybių niekas nepatvirtina, priešingai - jos yra paneigtos nuosekliais liudytojų parodymais. Taigi, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, teismas netiki J. G. nurodytomis aplinkybėmis ir vadovaujasi liudytojų D. S., T. K., ir K. N. parodymais. Be liudytojų parodymų, J. G. kaltė įrodyta šia bylos medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu Nr. 20ANP-100380027-17, kuriame užfiksuotos esminės nusižengimų aplinkybės (b. l. 1); tarnybiniais pranešimais (b. l. 13, 16, 55-56, 60-61); eismo įvykio vietos schema (b. l. 20); fotonuotraukomis (b. l. 22-29); VĮ „Regitra“ duomenimis (b. l. 30-31); V. K. rašytiniais paaiškinimais, kad jos mašina „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastatyta aikštelėje ir 2016-12-03 jai paskambinęs kaimynas pranešė, kad į jos mašiną atsitrenkė kita mašina, kuri iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apgadintą mašinos priekinį bamperį remontavo savo lėšomis, žala apie 100 Eur (b. l. 33, 34); D. L. rašytiniu paaiškinimu, kad 2016-12-03 būdamas Ruklos turgavietėje išgirdo suveikusio automobilio signalizaciją ir pamatė, kaip šalia Ford markės automobilio stovėjo mėlynos spalvos automobilis Renault. Netoliese buvęs kaimynas sušuko, kad jis įsidėmėtų Renault automobilio numerius. Automobilį vairavo vaikinas (b. l. 36-37); D. S. rašytiniu paaiškinimu, kad automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai, tačiau automobilis buvo nupirktas sūnui D. S., kad jis jį sutvarkytų ir parduotų. Nežino kas ir kokiomis aplinkybėmis sukėlė eismo įvykį (b. l. 38); K. Š. rašytiniu paaiškinimu, kad 2016-12-02 ir 2016-12-03 automobilį „Renault Laguna“ vairavo J. G.. Ji matė, kaip J. G. važiuodamas atbuline eiga, dešinės pusės priekine dalimi atsitrenkė į stovėjimui paliktą automobilį. Tada išvažiavo ir daug keikėsi (b. l. 46); išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (b. l. 6-8); duomenimis apie teistumą (b. l. 9-11) ir kita bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinus administracinio nusižengimo bylos aplinkybių visetą, daroma išvada, jog J. G. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių ir patikėjimo teise vairuodamas kitam asmeniui priklausantį, įstatymo nustatyta tvarka neapdraustą automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas atbuline eiga vairuojamo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į stovėjimui paliktą, kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo ją apgadindamas ir padarė žalą neviršijančią 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Be to, J. G. padaręs turtinę žalą, kai nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, nedelsdamas nukentėjusiajam apie įvykusį eismo įvykį nepranešė, policijai taip pat nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė, todėl jo veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 426 str. 1 d., ATPK 127 str. 2 d., ATPK 123 str. 5 d.

J. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į nusižengimų (pažeidimų) pobūdį, pažeidėjo asmenybę (baustas administracine tvarka, teistas), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei daro išvadą, jog J. G. ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti už nusižengimų (pažeidimų) padarymą paskyrus artimas vidutinėms sankcijose numatytas baudas.

Be to, už ANK 426 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Teismas atsižvelgia į tai, kad automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusižengimų (pažeidimų) padarymo metu nuosavybės teise priklausė liudytojo D. S. motinai D. S.. Byloje nėra duomenų, kad D. S. žinojo apie J. G. daromus nusižengimus (pažeidimus). VĮ „Regitra“ duomenimis, nuo 2017-01-24 automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso B. A., todėl teismas vadovaudamasis proporcingumo principu, sprendžia, kad jog šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis nebus įgyvendinta skiriant automobilio konfiskavimą, todėl automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. G. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1170 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties eurų) baudą.

J. G. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, ir skirti 27 (dvidešimt septynių eurų) baudą.

J. G. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 430 (keturių šimtų trisdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, J. G. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1170 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per 40 dienų nustatytą terminą, taip pat jeigu baudos dalis nesumokama laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai CPK nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.