- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-04
- Bylos Nr.
- 1-93-795/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-4-00016-2022-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė
- Kaltinamasis
- A. S.
- Kategorijos
- 17.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 23.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 23.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė, sekretoriaujant Aušrai Čybienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S. (A. S.), gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamąjį ginklą:
2022 m. kovo 12 d. 8.28 val. lengvuoju automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo automobilio bagažinės durelių kišenėje gabeno įvyniotą į žalios spalvos plėvelę šaunamąjį ginklą – (duomenys neskelbtini) mm kalibro dujinį revolverį „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti revolveriams skirtais dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, kol šaunamąjį ginklą tikrinimo metu paėmė muitinės pareigūnai. Tokiu būdu A. S. pažeidė 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 (įstatymo redakcija nuo 2021-05-05) 31 straipsnio 1 dalyje numatytas nuostatas: „Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, juridiniai asmenys, užsieniečiai turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu teisėtai įgytus B, C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, nustatyta tvarka gavę (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos leidimą.“
Kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ginklą – dujinį revolverį „(duomenys neskelbtini)“ jis įsigijo maždaug prieš ketverius metus parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Tuo metu leidimas įsigyti ir laikyti C kategorijos šaunamąjį ginklą nebuvo reikalingas. Ginklą jis iš (duomenys neskelbtini) parsivežė į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) leidimas laikyti šios kategorijos ginklą taip pat nebuvo reikalingas. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) leidimas tokios kategorijos ginklui yra reikalingas, tačiau A. S. leidimo neturi. Dujinį revolverį jis laikė savo automobilyje įvyniotą į žalią plastikinę plėvelę ir įdėtą durelių ertmėje, kad nesurastų vaikai. Dujinio revolverio gabenti per Lietuvos Respublikos sieną neketino, tiesiog pamiršo, jog ginklas yra bagažinėje. Į Lietuvą automobiliu vyko ne pirmą kartą, ginklas visuomet buvo automobilyje. 2022 m. kovo 12 d. vykstant iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką per (duomenys neskelbtini) kelio postą, muitinės pareigūnai patikrino jo vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir surado ginklą su šoviniais. A. S. žino, kad visose valstybėse per valstybės sieną draudžiama gabenti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Vykstant iš vienos valstybės į kitą, muitinės pareigūnai visada paklausia, ar jis neturi draudžiamų daiktų: ginklų, narkotikų. Šiuo atveju muitinės pareigūnas taip pat paklausė, ar A. S. gabena draudžiamus daiktus, jis atsakė, kad negabena. Ginklą vežėsi netyčia, pamiršęs, kad jis yra automobilyje. Muitinės poste pareigūnams žodžiu deklaravo, kad gabena 90 l kuro ir du pakelius cigarečių, kitų daiktų: 41 pakelio cigarečių, dujinio pistoleto, nedeklaravo, nes apie šiuos daiktus pamiršo. Ginklo panaudoti Lietuvoje jis neketino.
Motyvuojamoji dalis
I. Veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis A. S. prisipažino, kad muitinės pareigūnų atlikto patikrinimo metu jo automobilio bagažinės durelių ertmėje rastas šaunamasis ginklas priklauso jam, tačiau tvirtino, kad tikslo jo įvežti į Lietuvą neturėjo. Šią aplinkybę, kaltinamojo manymu, patvirtina tai, kad ginklą jis nuo 2021 m. vasaros laikė automobilio bagažinės durelėse įrengtoje kišenėje įvyniotą į plastikinį maišą, kad jo nesurastų vaikai, ir apie tai, kad automobilyje yra ginklas, pamiršo. Ginklą ir šaudmenis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno per neapdairumą.
Pagal BK 199 straipsnio 4 dalies nuostatas baudžiamoji atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis neturėdamas leidimo, t. y. neteisėtai. Pagal BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. S. prieš kelerius metus užsienio valstybėje (pasak kaltinamojo – (duomenys neskelbtini)) įsigijo dujinį revolverį „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis tvirtina, kad dujinio revolverio įsigijimo metu šios kategorijos šaunamiesiems ginklams leidimo nereikėjo. 2022 m. kovo 12 d. šį ginklą, dvi šovinio tūteles ir du šovinių laikiklius jis įvežė iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos valstybės teritoriją. (duomenys neskelbtini) K. N., atlikęs A. S. automobilio ir bagažo patikrinimą, automobilio bagažinės durelių ertmėje rado ginklą su dviem šoviniais (pastaba – specialisto tyrimo metu nustatyta, kad ginklo būgne buvo dvi tūtelės). Ši aplinkybė užfiksuota patikrinimo akte ir muitinės pareigūno tarnybiniame pranešime (b. l. 1–2). Specialisto išvada patvirtina, kad rastas ginklas yra C kategorijos šaunamasis ginklas – pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) mm kalibro dujinis revolveris „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 54–58).
Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos, gabenti tranzitu per Lietuvos Respubliką teisėtai įgytus šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, duslintuvus, naktinius taikiklius, B, C, D kategorijų ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis, taip pat visų kategorijų kolekcinius pavienius ginklus, tik gavę policijos įstaigos leidimą įvežti (išvežti) pavienius ginklus. Kaltinamasis A. S. tokio leidimo neturėjo, taigi C kategorijos šaunamąjį ginklą į Lietuvos Respublikos valstybės teritoriją įvežė pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, reglamentuojantį ginklų įvežimo į Lietuvos Respubliką tvarką (nusikaltimo objektas), t. y. įvežė jį neteisėtai.
Kaltinamasis A. S. neneigia, kad jis žino ginklo laikymo bei naudojimosi juo tvarką. Savigynai įsigytą dujinį revolverį jis laikė automobilio durelių kišenėje ir jį per klaidą įvežė į Lietuvos Respublikos valstybės teritoriją. Kaltinamojo sąžiningo suklydimo aplinkybę paneigia kiti bylos duomenys. Liudytojas K. N. parodė, kad ginklą su dviem šoviniais jis rado kaltinamojo vairuojamo automobilio bagažinės durelių ertmėje suvyniotą į žalią plastikinę plėvelę. Toje pačioje ertmėje buvo rasti ir kiti automobilio priežiūrai naudojami daiktai: variklio užvedimo laidai, krovinio tvirtinimo diržai, tepalo flakonas (b. l. 8–10). Kaltinamojo asmens apžiūros metu jo striukės kišenėje rastos dvi šovinių laikymo plokštelės (b. l. 2, 94–95). Vertinant kaltinamojo parodymus, kad ginklą jis į automobilio bagažinę įdėjo 2021 m. vasarą ir apie jį pamiršo, mažai įtikinama jo versija, kad nuo to laiko automobilio bagažine jis nesinaudojo, todėl nežinojo, jog į Lietuvos valstybės teritoriją įveža šaunamąjį ginklą.
Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, susijusias su A. S. darbo pobūdžiu, t. y. kad jis Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto ne pirmą kartą, kad ginklas su dviem šovinių tūtelėmis buvo rastas automobilio bagažinės durelėse užkištas už skaidraus tinklelio, tačiau įvyniotas į nepermatomą plastikinę plėvelę, o dvi šovinių laikymo plokštelės – A. S. striukės kišenėje tarp kitų asmeninių daiktų, jog kaltinamasis pats pripažino, jog žino vežimo per valstybės sieną reikalavimus, darytina išvada, kad A. S. suvokė, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) mm kalibro dujinį revolverį „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo A. S. padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 199 straipsnio 4 dalyje, požymius.
A. S. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2022 m. kovo 12 d. 8.28 val., lengvuoju automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo gabeno automobilio bagažinės durelių kišenėje įvyniotą į žalios spalvos plėvelę šaunamąjį ginklą – (duomenys neskelbtini) mm kalibro dujinį revolverį „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti revolveriams skirtais dujiniais ir garsiniais šoviniais, kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, tol, kol tą pačią dieną šį neteisėtai gabenamą daiktą rado ir paėmė muitinės pareigūnai. Ši veika kaltinamajame akte kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina tai, kad nusikaltimų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, faktinės aplinkybės kaltinamajame akte aprašytos iš esmės identiškai, t. y. faktinės aplinkybės sutampa.
BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, gabenančiam šaunamąjį ginklą ir (ar) šaudmenis, neturint leidimo. BK 199 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris ginklą ir (ar) šaudmenis gabeno neturėdamas leidimo kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Šių dviejų normų požymiai konkuruoja dėl tų pačių nusikalstamų veiksmų – neteisėto šaunamojo ginklo ar šaudmenų gabenimo.
Sprendžiant BK 253 ir 199 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų atribojimo klausimą, visų pirma pažymėtina, kad BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo pagrindinis objektas – Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarka. Kėsinantis į ją, pažeidžiamas valstybės įstatymais ir kitais norminiais aktais nustatytas šaunamųjų ginklų gabenimo per valstybės sieną reglamentavimais. Papildomas šio nusikaltimo objektas gali būti visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų ar šaudmenų laikymo ar apyvartos. Šiame straipsnyje nurodyti neteisėti veiksmai, palyginti su BK 253 straipsnyje numatytaisiais, yra konkretesni, tiesiogiai susiję būtent su šaunamojo ginklo ir šaudmenų gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną tvarkos pažeidimais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad C kategorijos ginklą įsigyti ir laikyti (duomenys neskelbtini) galima tik turint leidimą, todėl nėra duomenų apie tai, kad iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos šį ginklą jis vežėsi neteisėtai. Nors kaltinamasis A. S. parodė, kad į Lietuvos Respublikos valstybės teritoriją jis vyksta dažnai (dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje), todėl galbūt ir ginklą atsiveža ne pirmą kartą, tačiau, be kaltinamojo parodymų, kitų duomenų, patvirtinančių, jog jis gabeno ir laikė ginklą Lietuvoje, nėra. 2022 m. kovo 12 d. į Lietuvos Respublikos valstybės teritoriją (muitinės postą) C kategorijos šaunamąjį ginklą jis įvežė, kaip jau minėta, neturėdamas įstatymo nustatyto specialaus leidimo, todėl įvežė neteisėtai. Šiuo atveju BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta norma turi ir visus bendrojoje normoje (BK 253 straipsnio 1 dalis) nurodytus požymius, tačiau reguliuoja įstatymo leidėjo specialiai išskirtus šaunamojo ginklo gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pažeidimo atvejus. Taigi BK 253 straipsnio taikymas vien dėl to, kad nusikalstamos veikos dalykas, t. y. šaunamasis ginklas, buvo įvežtas į Lietuvos Respublikos valstybės teritoriją neturint įstatymo nustatyto specialaus leidimo įvežti, nesant kitų BK 253 straipsnyje kriminalizuotų alternatyvių veikų požymių (neteisėto gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje ar realizavimo), yra nepagrįstas. Įvertinęs tai, teismas nusprendžia, kad A. S. veiksmų – C kategorijos šaunamojo ginklo gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint leidimo – kvalifikavimas pagal idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, t. y. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnį, yra netinkamas (perteklinis). Šie veiksmai kvalifikuotini tik pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, taip išvengiant dirbtinio kaltinamojo teisinės padėties pasunkinimo, kai asmuo, iš esmės padaręs vieną nusikalstamą veiką, kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu. A. S. išteisinamas nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymių.
II. Bausmės skyrimas
Kaltinamasis A. S. padarė vieną sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje. Šio įstatymo sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmė. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą (b. l. 74). Nusikalstamos veikos padarymo metu A. S. Lietuvoje galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, tačiau 2022 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) surašytu protokolu su administraciniu nurodymu jam paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 1 dalį (b. l. 73).
Kaltinamasis turi (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su (duomenys neskelbtini) amžiaus (duomenys neskelbtini) O. S. Nusikalstamos veikos padarymo metu A. S. dirbo ir šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (b. l. 66–70). Darbdavio jis charakterizuojamas kaip atsakingas, kruopščiai atliekantis pareigas ir pavestas užduotis, neturintis drausminių nuobaudų darbuotojas (b. l. 148). Kaltinamasis paaiškino, kad jo (duomenys neskelbtini) O. S. (duomenys neskelbtini), gauna (duomenys neskelbtini).
Prokurorė prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, A. S. paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę – baudą.
Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tokį savo sprendimą teismas privalo pagrįsti išimtinių aplinkybių, susijusių su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe, buvimu. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, atskirai vertinamos, išties nepasižymi išskirtinumu, tačiau švelnesnės bausmės paskyrimui šiuo atveju turi įtakos jų visumos vertinimas ir išvada, kad net ir minimalios BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos bausmės skyrimas A. S. neatitiktų teisingumo principo. Pirmiau minėta, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-348/2013, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-24-1073/2018, 2K-179-693/2019). Teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-340-648/2017).
Byloje nėra nustatyta, kad A. S. per valstybės sieną gabentas šaunamasis ginklas buvo neteisėtos kilmės, t. y. kad jis buvo gautas iš kokios nors nusikalstamos veikos ar kitos neteisėtos veiklos. Priešingai, kaltinamasis A. S. tvirtina, jog gabentą C kategorijos šaunamąjį ginklą jis teisėtai įsigijo (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai leidimas įsigyti ir laikyti šios kategorijos ginklą dar nebuvo reikalingas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jokių pavojingų realių padarinių nekilo, kaltinamojo tyčioje nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams, todėl, pagal bylos aplinkybes, nebuvo realaus pavojaus, kad atsiras žala. Taigi, nagrinėjamu atveju kaltinamojo veika apsiribojo šaunamojo ginklo gabenimu per valstybės sieną, neturint įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo, ir jų nepateikimu muitinės pareigūnams. Gabentas ginklas (pramoninės gamybos (duomenys neskelbtini) mm kalibro dujinis revolveris „(duomenys neskelbtini)“) priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, pats ginklas pagal savo savybes nepasižymi itin dideliu pavojingumu. Kontrabanda gabentas šaunamasis ginklas nebuvo slepiamas tam specialiai įrengtoje slėptuvėje, o buvo gabenamas atviroje vietoje (skaidrioje automobilio bagažinės durelių kišenėje) įvyniotas į plastikinę plėvelę. Kaltinamasis Lietuvos Respublikos valstybės sieną dėl darbo santykių kerta ne pirmą kartą: 2021–2022 m. jis 15 kartų vyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tačiau įstatymą pažeidė pirmą kartą (b. l. 60–63).
Sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, reikšmingas ir kaltinamojo asmenybės vertinimas. A. S. yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, jokių jį neigiamai apibūdinančių duomenų byloje nėra. A. S. nuo (duomenys neskelbtini) d. iki šiol dirba Lietuvos Respublikoje registruotoje uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis paaiškino, kad jo (duomenys neskelbtini) O. S. (duomenys neskelbtini), gauna (duomenys neskelbtini), todėl faktiškai jis vienas išlaiko šeimą.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, davė parodymus, atitinkančius esmines faktines bylos aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Nurodytos aplinkybės nors ir nepašalina kaltinamojo atsakomybės, bet suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant A. S. švelnesnę nei BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą bausmę. Kita vertus, paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, būtų pažeisti svarbiausi jo socialiniai ir ekonominiai santykiai: kaltinamasis prarastų galimybę dirbti bei aprūpinti save ir savo šeimą.
Atsižvelgiant į visas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, kaltinamajam A. S. skiriama švelnesnė nei numatyta BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje bausmė – bauda, atitinkanti BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą šios bausmės minimumą – 150 MGL arba 7 500 Eur. Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais.
Kaltinamasis A. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo A. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. kovo 12 d. 8.28 val. iki 2022 m. kovo 14 d. 7.45 val. (2 dienos) (b. l. 98–99, 104).
(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 14 d. nutarimu kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas panaikinama pradėjus paskirtos bausmės vykdymą (b. l. 106–107).
III. Turto konfiskavimas
BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to, įstatyme nustatytas privalomasis turto konfiskavimo pobūdis. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad A. S. neteisėtai, neturėdamas leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabanda gabeno C kategorijos šaunamąjį ginklą – dujinį revolverį „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), šis ginklas pripažįstamas konfiskuotinu turtu ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuojamas bei perduodamas (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 pirmo straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.
Vertindamas konfiskavimo proporcingumą šioje byloje, teismas atsižvelgia į visas anksčiau nurodytas aplinkybes: į tai, kad kaltinamasis A. S. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kontrabanda per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno mažesnio pavojingumo vieną C kategorijos šaunamąjį, ginklo jis neslėpė specialiai tam automobilyje įrengtoje slėptuvėje, nenustatyta, kad per valstybės sieną neturint leidimo kontrabanda gabentas šaunamasis ginklas būtų buvęs skirtas panaudoti neteisėtais tikslais. Už šaunamojo ginklo gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturint leidimo A. S. paskirta 150 MGL (7 500 Eur) bauda ir šios sankcijos pakanka atgrasymo, nubaudimo ir prevencijos tikslams pasiekti. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, taikomas kaip baudžiamojo poveikio priemonė kartu su bauda, yra neproporcingas, nes būtų kaltinamajam per didelė našta, todėl automobilis nekonfiskuojamas.
IV. Proceso išlaidos ir kiti klausimai
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) savadarbis peilis (geležtė) ir dvi šovinių laikymo plokštelės, saugomi (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje, neturi materialinės vertės, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami (b. l. 20);
2) automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelis ir automobilio registracijos liudijimas, saugomi (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinami savininkui A. S. (b. l. 17–19);
3) kaltinamojo A. S. asmens dokumentai: (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), leidimas gyventi (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi kartu su baudžiamąja byla, grąžinami kaltinamajam pradėjus paskirtos bausmės vykdymą (b. l. 106–109).
(duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (2022-04-25, Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria prašoma priteisti valstybei iš kaltinamojo A. S. 186,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos (duomenys neskelbtini) A. M. suteiktą teisinę pagalbą šiam kaltinamajam nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (b. l. 144).
Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba su jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, kaltinamąjį gynė teismo paskirta gynėja, kuri buvo parinkta (duomenys neskelbtini) tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš (duomenys neskelbtini) tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad kaltinamajam A. S. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 186,67 Eur. Kaltinamasis A. S. šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį (b. l. 149). Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka (BPK 273 straipsnis) per vieną teismo posėdį. Šiuo metu kaltinamasis dirba ir gauna darbo užmokestį, šeimos ir materialiai išlaikomų asmenų neturi, jam paskirta bausmė – bauda. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinęs valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, baudžiamojo proceso trukmę, teismas nusprendžia, kad valstybės naudai už kaltinamajam A. S. suteiktą teisinę pagalbą išieškotina išlaidų suma yra protinga ir atitinka nuteistojo turtinę padėtį, todėl priteistina iš kaltinamojo A. S.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalyje, ir, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirti 150 MGL (7 500 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 100 MGL (5 000 Eur) baudą.
Į paskirtą bausmę įskaityti kaltinamojo A. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. kovo 12 d. 8.28 val. iki 2022 m. kovo 14 d. 7.45 val. (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę bausmę – 96 MGL (4 800 Eur) baudą.
A. S. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, požymių.
Kaltinamajam A. S. paskirtą kardomąją priemonę – asmens dokumentų paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti kaltinamojo A. S. turtą – dujinį revolverį „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), ir perduoti (duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) savadarbį peilį (geležtę) ir dvi šovinių laikymo plokšteles, saugomus (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje, neturinčius materialinės vertės, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;
2) automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktelį ir automobilio registracijos liudijimą, saugomus (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininkui A. S.;
3) kaltinamojo A. S. asmens dokumentus: (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), leidimą gyventi (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus kartu su baudžiamąja byla, grąžinti A. S., kaltinamajam pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.
Priteisti valstybei iš kaltinamojo A. S. 186,67 Eur Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.