Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-11-04 · Administracinė byla Nr. I-1168-621/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-11-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-10-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-04
Bylos Nr.
I-1168-621/2013
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00938-2013-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1168-621/2013Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00938-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 4 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjui V. K.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 600,80 Lt turtinės ir 77100 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 2-11) prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 600,80 Lt turtinę ir 77100 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir ŠTI ) buvo kankinamas. Buvo laikomas nežmoniškomis, žeminančiomis garbę ir orumą sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų, dėl ko patyrė neturtinę žalą. Laikotarpiu nuo 2006-01-05 iki 2006-09-19 buvo etapuotas ir laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Viso ŠTI buvo laikomas ir kankinamas 8 mėn. 14 d. Iš jų 26 d. praleido izoliatorių vienutėse. dėl kalinimo nežmogiškomis, žeminančiomis mano garbę ir orumą sąlygomis, neatitinkančiomis higienos normų, patyrė kančias, kurios užsitęsė pernelyg ilgai, jų intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, kuris labai žemino pareiškėjo žmogiškąjį orumą ir prilygo kankinimui. Dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė didžiuliu psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, nukentėjo pareiškėjo orumas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti, jautė padidėjusią baime bei stresą. Pareiškėjo nuomone, dėl kalėjimo perpildymo, nebuvo sugebama organizuoti prausimosi duše. Į dušą vesdavo tik kartą per savaitę ir nuolat buvo ribojamas prausimosi laikas. Į dušą dažniausiai vesdavo visą kamerą, kurioje būdavo nuo 6 iki 9 žmonių. O veikiančių dušų buvo 5 ar 6, todėl reikėdavo praustis po dušu dviem asmenims, juose nebuvo jokių pertvarų, nebuvo lentynėlių skirtų daiktams pasidėti, net priklausomo skaičiaus kabliukų pasikabinti rūbams. Tai pareiškėjo nuomone grubus žmogaus teisių pažeidimas. Kadangi kamerose nebuvo karšto vandens, tai per tas penkiolika minučių dar reikėdavo ir drabužius išsiskalbti, nes kitur nebuvo galimybių, taip pat nebuvo kur juos pasidžiauti. Kamerose nėra įrengta specialių rūbams pasidžiauti vietų, ar įrenginių, todėl buvo priversti prie grotų pririšti virves ir ant jų išdžiauti savo rūbus. Negana to virvės nebuvo leistinos, pareigūnai jas pašalindavo atlikdami savo tarnybines funkcijas, drabužiai džiūdavo kur pakliūdavo, o kartais ir ant pareiškėjo, dėl to kamerose buvo drėgna, sklisdavo nemalonus kvapas. Tualetas kameroje Nr. 69, neatskirtas nuo gyvenamos patalpos, o tai neatitinka Lietuvos higienos normų reikalavimų. Todėl buvo priverstas „gamtinius reikalus" atlikti matant ir girdint kitam kalinamajam. Kamerose nėra net klozetų, todėl, kad nesklistų fekalijų kvapas iš skylės, buvo priverstas ją užkišti panaudotu, plastmasiniu kibirėliu nuo majonezo, arba susuktu ryšuliu iš polietileninių maišelių. Pareiškėjui tai tikrai nežmoniškos sąlygos, visa tai, labai žemino jo orumą. Kamerose labai trūko oro, buvo drėgna, tvyrojo nemalonus kvapas. Langai kamerose žiemos metu ir šaltu paros laiku privalėjo būti uždari. ŠTI administracijai pareiškus, kad kameras vėdintume atidarytais langais, buvo bandoma tai daryti, kaip žiemą taip ir vasarą. Tokiu būdu bandant vėdinti, kameroje susidarydavo skersvėjis, pakisdavo oro judėjimo greitis bei temperatūra. Vėdinant kamerą kai joje nebebuvo įmanoma kvėpuoti, nors šiek tiek geriau jaustis, pareiškėjas susirgo ausų ligomis, pasireiškė prostatos sutrikimai. Dėl šių problemų nekartą yra tekę kreiptis į ŠTI gydytojus, toliau gydytis nuvykus į pataisos namus, laisvės atėmimo vietų ligoninėje Lukiškėse. Šios ligos kuriomis susirgo būdamas ŠTI, turi pasekmių ir dabar. Kad išvengtų šių lygų paaštrėjimo, privalėjo langus laikyti uždarus. Dėl to buvo laikomas nevėdinamose kamerose. Būdamas Šiaulių TI dėl kankinimo, žiauraus, nežmoniško, žeminančio elgesio, pareiškėjas patyrė dideli stresą ir negatyvias emocijas, bei pradėjo sirgti keliomis ligomis. Ekstremalių sveikatai centro darbuotojų atvykimui buvo ruošiamasi, taip buvo nustatytos atitinkamos higienos normos, kurios neva tai dienai buvo tinkamos. Taip pat kamerose yra matęs peles. Dažniausiai graužikų platinamos ligos: leptospirozė, jersiniozė, pseudotuberkuliozė, hemoraginės karštinės su inkstų sindromu, trichineliozė, tuliaremija, maras, erkinis encefalitas, Laimo liga, pasiutligė ir kt. tuberkuliozė liga kuria susergama dėl drėgmės. Pareiškėjui kilo realus pavojus užsikrėsti visomis šiomis ligomis, dėl to juto didelį stresą, baimę. Nakties metu, pastoviai būdavo įjungta elektros lemputė, kuri šviesdavo tiesiai į akis. Dėl to sutriko miegas. Pažymi, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą nerekomenduoja tamsiu paros metu - poilsio metu, kad kamerose būtų įjungtas apšvietimas. Izoliatoriuje šios rekomendacijos nepaisoma, nakties metu kamerose nuolat būna įjungtas naktinis apšvietimas. Prie dirbtinės apšvietos tekdavo praleisti tiek dieną, tiek naktį.

Dėl vietos stokos, patalpoje, kuri yra perpildyta, pusryčius, pietus, vakarienę buvo verčiamas valgyti nežmoniškomis prilygstančiomis kankinimui, žeminančiomis orumą sąlygomis. Prie stalo visi netilpo, užtekdavo vietos, tik pasidėti dubenėliui. Valgant susigrūdus į ankštą vietą, kildavo nesusipratimai, pastovi nervinė įtampa, nuolatos kildavo barniai, turėjo vengti konfliktų, buvo priverstas kartais valgyti ant miegamos vietos.

Šios problemos paaštrėdavo dar ir todėl, kad iš ŠTI administracijos pusės buvo pažeidinėjamas LR Kardomojo kalinimo įstatymas, būtent (3-io skyriaus, 12 str. 4 d.), nes kartu buvo laikomas su ne pirmą kartą teistais ir jau nuteistais asmenimis. Tai yra matyti iš skundo atsakymo į kurį atsakė, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras. (ŠTI administracijos buvo prašęs, kad būtų laikomas atskirai nuo ne pirmą kartą teistų ir jau nuteistų asmenų. Todėl skundo atsakyme yra minima, kad asmenys, laikomi tardymo izoliatoriuje, negali pasirinkti kamerų kuriose norėtu būti.) Minėto įstatymo nebuvo paisoma. Socialiniai ryšiai - būtina žmogaus socializacijos, o taip pat ir resocializacijos sąlyga. Pareiškėjui tuo metu kai jis buvo laikomas ŠTI , nebuvo organizuojama mokslo ar specialybių įsigijimo, nebuvo pasiūlyta dirbti, užsiimti kita naudinga veikla. ŠTI nebuvo organizuojama jokio užimtumo, nebuvo organizuota jokia naudinga veikla. Buvo priverstas praleisti 23-24 valandas per parą, be jokios naudingos veiklos. Užimtumo nebuvimas taip pat veikė negatyviai. Pareiškėjas ne kartą žodžiu prašė, kad jį nuvestų bent pas dvasininką pasimelsti, tačiau per visą tą laiką taip ir nebuvo nei karto išvestas. Taip buvo pažeista pareiškėjo teisė dalyvauti religinėse apeigose. Kaip reglamentuoja EŽTK 3 str. valstybės įpareigotos „tinkamai užtikrinti kalinio sveikatą ir gerovę, be kita ko, suteikiant reikiamą medicininę pagalbą". Tuo tarpu nei viena ŠTI kamera pareiškėjo buvimo jose metu nebuvo kvarcuojama ar dezinfekuota, kas yra privalu atlikti periodiškai, tai numatyta higienos normų reikalavimuose. Prieš uždarant pareiškėją vis į kitą kamerą, jos nebuvo nei išvalytos nei kvarcuotos, jos buvo netvarkingos.

Turtinei žalai priskirtinos patirtos išlaidos - pašto korespondencijos dėl kalėjimo įvairioms institucijoms (tarp jų ir pačiam kalėjimui), kuro išlaidos (pareiškėjui buvo reikalinga važiuoti iš namų į gydymo įstaigas ir kt.) kur rašė skundus, pareiškimus ir prašymus dėl kalėjimo, taip pat ir šį skundą, taip pat važinėjo į polikliniką, spausdinti ir dauginti dokumentus, važiavo konsultuotis pas teisininkus. Taip pat išlaidas sudaro ir dokumentų kopijų dauginimas (spausdinimas), kanceliarinės prekės, išlaidos už vaistus ir kt. Teismui pateikė su turtine žala susijusią pinigų sumą t.y. (kanceliarinių prekių, dokumentų dauginimo kopijavimo išlaidos 6,00 Lt, konsultacija pas teisininkus 50 Lt, kelionės išlaidos 60 Lt ). Taip pat rašydamas ir siųsdamas tiek paštu, tiek elektroniniu paštu interneto pagalba pareiškimus, skundus, peticijas, prašymus dėl kalėjimo sugaišo laibai daug laiko - apie 80 darbo valandų. Atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalus atlyginimas už darbo val. yra 6,06 lito) todėl teismo dėl negautų pajamų prašo priteisti iš atsakovo 484,80 Lt. Viso turtinė žala šiai dienai sudaro 600,80 Lt. Patirtą ir pareiškėjui padarytą neturtinę (moralinę) žalą taip pat vertina pinigine išraiška. ŠTI buvo laikomas lygiai 8 mėnesius 14 dienų tai yra 257 dienos. Kiekvieną kalinimo parą vertina 3001t. (trimis šimtais litų). Tai reiškia, kad už kiekvieną parą atsakovo reikalauju atlyginti man neturtinę žalą 300 Lt už kiekvieną praleistą parą Šiaulių TI. Už 8 mėnesius 14 dienų sudaro 77100 Lt. Viso iš atsakovo prašo priteisti (turtinės ir neturtinės žalos) 77700,80 Lt. Pareiškėjas į teismą iš karto nesikreipė, nes jam buvo grasinama, kai buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje bei pataisos namuose. Jam spaudimą darė ŠTI ir pataisos namų administracija, kad jis niekur nesikreiptų. Pareiškėjui grasino pataisos namų administracija, kur jis atliko bausmę. Dėl grasinimų į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nes neturėjo galimybės, kadangi jo nuomone būtų su juo susidorota. Į laisvę pareiškėjas išėjo 2013 m. kovo mėn. Išėjęs į laisvę į teisėsaugos institucijas taip pat nesikreipė, nes ruošė medžiagą teismui. Dabar bijo to paties, nes turi 2 m. tam tikrą apribojimą, turi būti namuose nuo 22 val. iki 5 val., nes su juo bus kitaip susidorota. Prašo atnaujinti senaties terminą.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 92).

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 84-89) nurodė, kad su pareiškėjo V. K. skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taikyti reikalavimo senaties terminą. Nurodo, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu buvo laikomas ŠTI periodiškai nuo 2006-01-05 iki 2006-09-19.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, tuo tarpu iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą ieškinio senatis taikoma. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašo Teismo nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos.

Lietuvos Respublikos Kardomojo kalinimo įstatymo (ginčo laikotarpiui aktualios 2004-03-16 ir 2006-06-01 redakcijos, galiojusios pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiais) 11.2 punktas ir Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra" 6.15 punktas ir 2 lentelės 4 punktas nustatė, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma - ne mažiau kaip 5 kv.m.

Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2013-06-28 pažymos Nr. 69/06-2664 „Dėl V. K. laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje", pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo etapuotas 2006-01-05 ir laikytas periodiškai iki 2006-09-19. Pareiškėjas buvo laikomas įstaigoje kamerose, kurių plotas nuo 7,14 kv.m. iki 17,58 kv.m. Kameroje buvo laikoma iki 9 asmenų. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 1,98 kv.m. (kameroje Nr. 86) iki 7,14 kv.m. (kameroje Nr. 69) gyvenamasis plotas, o tai leidžia daryti išvadą, jog tik tam tikrais atvejais pareiškėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiškai ji netgi buvo viršijama. Atsakovas atkreipia Teismo dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus, areštines, pataisos namus ir atitinkamą laiką nebūna kameroje). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, ši aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų išvykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto. Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytą iki viršijančio normą. Be to, pasivaikščiojimo laiku (1 vai. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais. Nenustačius dėl šio laikotarpio Šiaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali būti tenkinamas.

Atsakovas pabrėžia, kad įstaiga veikia 1911 m. pastatytame pastate. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas laikantis jo statybos metu galiojusių reikalavimų, be to, Šiaulių tardymo izoliatorius yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą (pagal Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. Į-516 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą" bei Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. IV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis").

Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato ir apšvietos parametrams būdingas momentiškumas. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir išjos ir kt.).

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus 2013-07-01 pažymos Nr. 62/08-62 „Dėl V. K. laikymo sąlygų" matyti, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose nebuvo atlikta atitikimo higienos reikalavimams patikrinimų. Atsakovas neturi galimybių pateikti objektyvių galiojusių higienos reikalavimų įgyvendinimą patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o dėstomas aplinkybes įrodyti turi jas nurodanti administracinės bylos nagrinėjimo proceso šalis, darytina išvada, jog pareiškėjo reikalavimai, susiję su higienos reikalavimų pažeidimais įstaigoje, nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra" 13.4 punktas įtvirtino, kad visos laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų patalpos turi būti kiekvieną dieną kruopščiai valomos drėgnu būdu. Grindys turi būti šluostomos ne rečiau kaip du kartus per dieną. Pagal 13.8 punktą, laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų administracija privalo užtikrinti profilaktines dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos atlikimą patalpose. Iš teisės akto nuostatų matyti, kad laisvės atėmimo vietos administracijai nebuvo nustatyta pareiga užtikrinti kasdienį patalpų valymą - patalpų valymu turėjo rūpintis įstaigoje laikomi asmenys. Duomenų apie netinkamą įstaigos pareigų vykdymą nėra. Pareiškėjas laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pretenzijų dėl švaros ir tvarkos kamerose, graužikų nereiškė. Be to, pareigos rūpintis švara ir tvarka kameroje įgyvendinimas priklausė nuo paties pareiškėjo.

Pagal Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra" 10.3 punktą ir 7 lentelę, gyvenamosios kameros naktinis apšvietimas, apšviečiant liuminescencine apšvieta turėjo būti 10 lx. Ši nuostata rodo, jog pareiškėjo pretenzijos dėl įrengto ir kamerose naudoto naktinio apšvietimo neturi teisinio pagrindo.

Lietuvos Respublikos Kardomojo kalinimo įstatymo (ginčo laikotarpiui aktualios 2004-03-16 ir 2006-06-01 redakcijos, galiojusios pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiais) 18 straipsnio 4 dalyje įtvirtino, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra" 13.14. punkte buvo įtvirtinta, kad nuteistieji ir kalinamieji pagal nustatytą grafiką turi maudytis dušuose arba pirtyje ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, periodiškai kirptis ir skustis. Šiaulių tardymo izoliatoriuje šios nuostatos pareiškėjo laikymo įstaigoje metu buvo įgyvendinamos tinkamai, pareiškėjas dėl netinkamo jų įgyvendinimo į įstaigą nesikreipė.

Lietuvos Respublikos teisės aktai, galioję pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu, nereglamentavo vandens tiekimo kamerose reikalavimų, nenumatė unitazų įrengimo kamerose reikalavimų. Atsakovas pažymi, kad įstaigos kamerose yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, unitazai. Pareiškėjo pretenzijos dėl tik šalto vandens tiekimo gyvenamosiose kamerose nepagrįstos.

Lietuvos Respublikos Kardomojo kalinimo įstatymo (ginčo laikotarpiui aktualios 2004-03-16 ir 2006-06-01 redakcijos, galiojusios pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiais) 18 straipsnio 4 dalyje ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte įtvirtinta suimtųjų (nuteistųjų) teisė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus. Lietuvos Respublikos teisės aktai, galioję pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu, nereglamentavo sąlygų asmeninių rūbų skalbimui sudarymo įstaigoje laikomiems asmenims. Pareiškėjo priekaištai dėl sąlygų asmeninių rūbų skalbimui ir džiovinimui Šiaulių tardymo izoliatoriuje nepagrįsti.

Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001-09-07 įsakymu Nr. 178, (neteko galios 2009-06-10) 225 punkte buvo nustatyta, kad tardymo izoliatoriuje turi būti psichologinė ir auklėjamojo darbo tarnybos. Šių tarnybų darbuotojai atlieka individualų ir grupinį korekcinį darbą su kalinamaisiais, atsižvelgdami į kiekvieno asmenines savybes, intelektą, vertybines orientacijas, socialinę aplinką, kurioje jie buvo iki jiems paskiriant kardomąją priemonę - suėmimą, padarytą nusikalstamą veiką, išsilavinimą ir kitas ypatybes. Taisyklių 232 punkte buvo nustatyta, jog kalinamųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjo laikymo įstaigoje metu nebūtų buvę vykdomi korekcinio darbo ir užimtumo organizavimo reikalavimai. Įstaigoje pareiškėjo laikymo laikotarpiu funkcionavo tarnybos, atsakingos už psichologinį ir auklėjamąjį darbą su laikomais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pretenzijos dėl užimtumo kalinimo laikotarpiu laikytinos nepagrįstomis.

Pagal Lietuvos Respublikos Kardomojo kalinimo įstatymo (ginčo laikotarpiui aktualios 2004-03-16 ir 2006-06-01 redakcijos, galiojusios pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiais) 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kalinamieji kardomojo kalinimo vietų kamerose turėjo būti uždaromi laikantis tokių izoliavimo reikalavimų: 1) vyrai - atskirai nuo moterų; 2) nepilnamečiai - atskirai nuo suaugusiųjų. Nepilnamečius skirstant į kameras būtina atsižvelgti į jų amžių, fizinį ir protinį išsivystymą, dorovines savybes. Išimtiniais atvejais, gavus prokuroro sutikimą, kamerose, kur laikomi nepilnamečiai, leidžiama laikyti suaugusiuosius; 3) moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trys mėnesiai, jų pageidavimu - atskirai nuo kitų moterų; 4) asmenys, anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, - atskirai nuo asmenų, nebuvusių laisvės atėmimo vietose; 5) asmenys, kaltinami arba įtariami padarę sunkius nusikaltimus, - atskirai nuo kitų kalinamųjų; 6) kalinamieji, iki suėmimo dirbę valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijose, - atskirai nuo kitų kalinamųjų; 7) nuteistieji - atskirai nuo kitų kalinamųjų ir atsižvelgiant į pataisos darbų įstaigos režimo rūšį, nustatytą teismo nuosprendžiu; 8) nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos - atskirai nuo kitų kalinamųjų ir nuteistųjų. Duomenų apie tai, kad būtų buvę pažeisti asmenų izoliavimo kalinimo meru reikalavimai pareiškėjo V. K. atžvilgiu nėra, pats pareiškėjas taip pat nepateikia jokių įrodymų pagrindžiančių dėstomas aplinkybes. Dėl šios priežasties pareiškėjo pretenzijos dėl izoliavimo laikytinos nepagrįstomis.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik Administracinių bylų teisenos įstatymu, bet ir privatinės teisės normomis. Negali kilti pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti ne tik nesant neteisėtų veiksmų, bet ir apskritai nesant žalos kaip civilinės atsakomybės elemento. Žala, kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, yra ne tik turto netekimas arba sužalojimas, bet ir turėtos išlaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad iš galiojančių materialinės teisės ir proceso teisės normų analizės darytina išvada, jog, siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka. Žalos dydis taip pat nepreziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių prašomą priteisti turtinę žalą. Vien pareiškėjo teiginiai apie patirtą žalą ir nuostolių paskaičiavimai nesudaro pagrindo tenkinti reikalavimą. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo laiko sąnaudos nelaikytinos žala, taip pat negalėtų būti priteistos ir kaip bylinėjimosi išlaidų sudedamoji dalis.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), pripažindamas, kad smarkiai perpildytos ir antisanitarinės kalinimo sąlygos prilyginamos orumą žeminančiam elgesiui, vertina tikslias pareiškėjo įkalinimo sąlygas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčiojo asmens emocinę, fizinę būseną, kalinčiojo asmens amžių, lytį, sveikatą, asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, vertina kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas ir pan. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka - patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas, kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore, kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, patalpos turi būti vėdinamos per langus ir kt. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų nuteistųjų ir jam tyčia nesudarė blogesnių kalinimo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Pabrėžtina, kad pretenzijų dėl daugelio reikšmingų kalinimo sąlygų (tokių, kaip maitinimas, pasivaikščiojimų suteikimas, sveikatos priežiūra ir t.t.) nepareikšta. Pareiškėjo reikštos pretenzijos pagrindo taip pat neturi.

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygų, ir kurių nepagrindžia jokiais aktualiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Minėta, kad nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš byloje esančių pažymų (b.l. 14, 15, 29) matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių buvo pristatytas 2006 m. sausio 5 d. ir periodiškai laikytas iki 2006 m. rugsėjo 19 d. kol išvyko į Vilniaus pataisos namus. Sprendžiant šioje byloje, ar atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi būti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime (b. l. 29-32) pareikštą prašymą taikyti senaties terminą.

Pagal CK 1.124 straipsnį, ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Viena vertus, ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti pareiškėjo skundą. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieškinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieškinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismą, garantuoti tinkamą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiškai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismo nuomone, pareiškėjas yra tokį senaties terminą praleidęs, nes tik 2013 m. birželio 12 d. kreipėsi į teismą (spaudas ant voko, b. l. 24).

Pareiškėjas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi jis iki 2013 m. kovo mėnesio buvo suimtas ir atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, o įkalinimo vietose jam darė spaudimą ir grasino su juo susidoroti įkalinimo įstaigų administracija, jei jis kreipsis į teismą dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Teismas atmeta pareiškėjo nurodomus argumentus dėl jam neva daryto spaudimo bei grasinimų Šiaulių tardymo izoliatoriuje bei pataisos namuose. Pareiškėjas apie tokius ŠTI ar pataisos namų administracijos atliktus veiksmus prokuratūros ar kitų teisėsaugos institucijų neinformavo nei bausmės atlikimo metu, nei po to, kai tardymo izoliatoriaus ar pataisos namų administracija jam negalėjo daryti jokios įtakos, t.y., kai pareiškėjas buvo paleistas į laisvę. Be to, pareiškėjo teiginius dėl grasinimų paneigia tos aplinkybės, kad pareiškėjas būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, 2006 metais skundė Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmus Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui (b.l. 12-13) bei Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai (b.l. 17-19). Be to, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai 2006-07-26 skundėsi dėl pirties patalpų įrengimo (b.l. 16). Apie laikymo sąlygas ir kamerų plotus pareiškėjas gavo informaciją iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2007-05-02 raštu Nr. 17/01-157, jau būdamas pataisos namuose. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl jam neva daryto spaudimo ir grasinimų, kad jis nesikreiptų į teismą dėl žalos atlyginimo yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, o atsakovas priešingai, nei nurodo pareiškėjas, teikė pareiškėjui informaciją apie galimai jo pažeistas teises, kurias pareiškėjas turėjo galimybę ginti įstatymo nustatytais terminais, todėl atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra pagrindo.

Pareiškėjas nurodo, kad jo patirtai turtinei žalai priskirtinos išlaidos - pašto korespondencijos dėl kalėjimo įvairioms institucijoms (tarp jų ir pačiam kalėjimui), kuro išlaidos (pareiškėjui buvo reikalinga važiuoti iš namų į gydymo įstaigas ir kt.) kur rašė skundus, pareiškimus ir prašymus dėl kalėjimo, taip pat ir šį skundą, taip pat važinėjo į polikliniką, spausdinti ir dauginti dokumentus, važiavo konsultuotis pas teisininkus. Taip pat išlaidas sudaro ir dokumentų kopijų dauginimas (spausdinimas), kanceliarinės prekės, išlaidos už vaistus ir kt. Teismui pateikė su turtine žala susijusią pinigų sumą t.y. (kanceliarinių prekių, dokumentų dauginimo kopijavimo išlaidos 6,00 Lt, konsultacija pas teisininkus 50 Lt, kelionės išlaidos 60 Lt ). Taip pat rašydamas ir siųsdamas tiek paštu, tiek elektroniniu paštu interneto pagalba pareiškimus, skundus, peticijas, prašymus dėl kalėjimo sugaišo laibai daug laiko - apie 80 darbo valandų. Atsižvelgiant į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimalus atlyginimas už darbo val. yra 6,06 lito) todėl teismo dėl negautų pajamų prašo priteisti iš atsakovo 484,80 Lt. Viso turtinė žala sudaro 600,80 Lt. Pareiškėjas pridėjo pašto kvitus, iš kurių matyti, kad buvo siunčiama pašto korespondencija Šiaulių apygardos administraciniam teismui 4,15 Lt, Šiaulių tardymo izoliatoriui 3,55 Lt, pirktos kanceliarinės prekės 1,90 Lt, kelionės bilietas 2,85 Lt (b.l. 22), taip pat PVM sąskaita faktūra bei kvitai už vaistus 21,52 Lt (b.l. 23). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo patirta turtinė žala yra tiesiogiai susijusi su neteisėtais Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmais, taip pat nepateikė įrodymų pagrindžiančių kitą skunde nurodytą išlaidų dalį, todėl pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai buvo priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pareiškėjas galėtų pretenduoti į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tuo atveju, jei būtų patenkintas visiškai ar iš dalies jo skundas dėl žalos atlyginimo. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, todėl prašymas priteisti išlaidas, kurios galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis, taip pat netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 600,80 Lt turtinės ir 77100 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Žanas Kubeckasnuorašas tikras