Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 9 d. nutarimu nutarė G. A. skundą patenkinti, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2005 m. rugsėjo 27 d., nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 56¹ straipsnio l dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Mažųjų laivų (katerių, visų tipų valčių) ir kitų vandens transporto priemonių naudojimo vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus. Ši teisės norma blanketinė. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 metų balandžio 15 d. įsakymu Nr. Dl-187 patvirtintos Aplinkosaugos sąlygos plaukioti vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašas (2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. Dl-164 redakcija). Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo 22 p. 2 d. nustatyta, kad Kniaupo įlankoje (Nemuno deltos RP) draudžiama plaukioti savaeigėmis ir burinėmis plaukiojimo priemonėmis, išskyrus plaukimą lėta eiga viso navigacijos sezono laikotarpiu vandens turizmo tikslu (ekskursija) apžvalginiu maršrutu Minija - Upaitė -Kniaupo įlanka - Atmata - Minija, neribojant savaeigių plaukiojimo priemonių variklių galingumo. G. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už šio reikalavimo pažeidimą.

Teismas pažymėjo, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. G. A. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad „2005 metų rugpjūčio 18 d. stovėjo su kateriu Kniaupo botaniniame - zoologiniame draustinyje“ (b.l. 8). Šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis požymis - administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, t.y., traukiant G. A. administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą. Nauji draustiniai steigiami, esamų draustinių sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 metų rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1-2913 įsteigė Nemuno deltos regioninį parką. Šiame regioniniame parke yra ir Kniaupo įlanka, Kniaupo botaninis - zoologinis draustinis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 metų gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintame draustinių sąraše Kniaupo botaninio - zoologinio draustinio nėra. Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2005 m. liepos 14 d. pažymoje „Dėl G. A. 2005-06-20 skundo tyrimo" nurodoma, jog tyrimo metu nepavyko surasti juridinio Kniaupo įlankos ribų įteisinimo, tačiau pagal žodinius žvejų ir inspektorių paaiškinimus bei nusistovėjusią ilgametę tradiciją galima teigti, kad buvo plaukiojama ir žvejojama Kniaupo įlankoje (b.l. 23). Tai, jog Kniaupo įlankos ribos nėra aiškios, nėra nustatytos teisės norminiu aktu, pripažįsta ir institucijos atstovė. Teismas pažymėjo, kad G. A. nurodo, jog į Kniaupo įlanką įplaukęs nebuvo. Jo kateris dreifavo 1,5 - 2 km atstumu iki Kniaupo įlankos tarp 20 ir 21 koordinačių pagal VĮ „Vidaus vandens kelių direkcija“ parengtą Kuršių marių ir Nemuno deltos žemėlapį (b.l. 42, 52). Šią aplinkybę patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai A. G. bei R. L. (b.l. 55-56). Bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas G. B. nurodė, jog pažeidimo padarymo vieta nustatyta remiantis byloje esančia medžiaga, pareigūnų pateikta informacija (b.l. 53). G. A. ir pareigūnai, fiksavę administracinį teisės pažeidimą, skirtingai nurodo savaeigio katerio buvimo vietą. Bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai - Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnai K. C. ir R. S. nurodė, jog Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai turėjo galimybę techninėmis priemonėmis (navigaciniu prietaisu) tiksliai nustatyti savaeigio katerio, kuriame buvo G. A. , buvimo vietos koordinates, tačiau to nepadarė (b.l. 55). Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog G. A. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.