Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto L. K. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. J. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 100 straipsnį 72 Eur bauda už tai, kad, 2016 m. spalio 17 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą, nustatyta, jog jis, būdamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, nesutvarkė žemės sklypo taip, kad jis būtų tinkamai naudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudmenos apleistos, nenušienautos, auga krūmai ir medžiai, sklypas yra prastos agrarinės būklės, tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Be to, V. J. P. Institucijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal ATPK 100 straipsnį 72 Eur bauda už tai, kad, 2016 m. spalio 17 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą, nustatyta, jog jis, būdamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku, nesutvarkė žemės sklypo taip, kad jis būtų tinkamai naudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudmenos apleistos, nenušienautos, auga krūmai ir medžiai, sklypas yra prastos agrarinės būklės, tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą.Nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtais Institucijos nutarimais, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. P. 2016 m. gruodžio 14 d. Utenos rajono apylinkės teismui pateikė apeliacinius skundus. Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 10 d. priėmė nutartį, kuria, atsižvelgdamas į tai, kad V. J. P. pateikė du skundus dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose, bei į tai, kad minėtus nutarimus priėmė tas pats organas (pareigūnas), tą pačią dieną ir pagal tą patį ATPK straipsnį, vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio nuostatomis, bylas dėl skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose sujungė į vieną administracinio teisės pažeidimo bylą ir nagrinėjo kartu. Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartimi V. J. P. atžvilgiu priimti Institucijos nutarimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinių teisės pažeidimų bylos grąžintos Institucijai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, skiriant V. J. P. administracines nuobaudas, turėjo būti sprendžiama dėl administracinio nurodymo instituto taikymo, kadangi nagrinėjamu atveju tam yra visos ATPK 2601 straipsnyje numatytos sąlygos. Teismas tai pat pažymėjo, kad Institucija, nagrinėdama V. J. P. administracinių teisės pažeidimų bylas, be pagrindo nesivadovavo ATPK 33 straipsnio nuostatomis, įpareigojančiomis organą (pareigūną) bylas nagrinėti kartu bei paskyrus nuobaudas už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, skirti subendrintą bausmę sankcijos už padarytą administracinį teisės pažeidimą ribose. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Institucijos nutarimus, priimtus 2016 m. lapkričio 28 d. administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti. Nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai taikant teisės normas, todėl argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas, nesuderinami su galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Tai pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo ir įvertino faktines bylos aplinkybes, nevertino tam tikrų įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išsprendimui, netinkamai įvertino Institucijos atstovų veiksmus. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nevertino Institucijos atstovo išdėstytos pozicijos, pateiktos atsiliepimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose aiškiai, išsamiai bei nuosekliai pasisakyta dėl administracinių teisės pažeidimų bylose atliktų procesinių veiksmų, be kita ko, ir administracinio nurodymo instituto taikymo V. J. P. atžvilgiu. Tuo tarpu apylinkės teismas vertino bylos nagrinėjimo metu dalyvavusių administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. P. bei jo įgaliotos atstovės L. D. paaiškinimus, nesuteikdamas galimybės Institucijos atstovui pateikti paaiškinimus teismo posėdžio metu. Teismui buvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl Institucijos atstovo užimtumo kitoje byloje, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nusprendė bylą išnagrinėti nedalyvaujant Institucijos atstovui. Tokiu būdu pažeistas šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Pažymi, kad teismas turėjo užtikrinti Institucijos teisę pateikti poziciją nagrinėjamu klausimu, juolab, kad tik tokiu atveju byla būtų tinkamai išnagrinėta, užtikrintos lygios šalių bei dalyvaujančių byloje asmenų galimybės pateikti teisingam bylos išsprendimui esminę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimą. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo ir nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu vadovaudamasis nusprendė administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. P. apeliacinius skundus dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sujungti į vieną bylą ir nagrinėti kartu. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, gavęs V. J. P. apeliacinius skundus dėl administracinių teisės pažeidimų bylose priimtų nutarimų, bylas buvo išskyręs ir įpareigojo Instituciją pateikti du procesinius dokumentus dėl kiekvieno priimto nutarimo ir atliktų procedūrų. Cituodamas ATPK 33 straipsnio nuostatas, teigia, kad teismas netinkamai taikė šią teisės normą, kadangi pagal visas bylos aplinkybes ir padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, tai nėra pagrindas bylas dėl skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose sujungti į vieną bylą ir nagrinėti kartu. Dėl ATPK 33 straipsnio nuostatų taikymo Institucijai nagrinėjant V. J. P. administracinių teisės pažeidimų bylas, nurodo, kad Institucijos atstovas, vertindamas bylos aplinkybes, neįžvelgė teisinio pagrindo šias bylas sujungti į vieną. Akcentuoja, kad ATPK 33 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tokiu atveju, jeigu, Institucijos įgaliotiems atstovams atliekant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, patikrinimo metu būtų nustatyti keli administraciniai teisės pažeidimai žemės naudojimo reikalavimų nesilaikymo srityje ir kurių bylas nagrinėtų tas pats Institucijos vedėjas. Nagrinėjamu atveju taikyti ATPK 33 straipsnio nuostatas nebuvo teisinio pagrindo.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog, V. J. P. atžvilgiu surašius administracinių teisės pažeidimų protokolus, nebuvo sprendžiama dėl administracinio nurodymo instituto taikymo, yra tik prielaida, nepatvirtinta jokiais rašytiniais įrodymais. Teismas, nedalyvaujant Institucijos atstovui, klaidingai vertino, kad nebuvo sprendžiama administracinio nurodymo instituto V. J. P. atžvilgiu taikymo galimybė. Juolab, teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė, kad administracinio nurodymo instituto taikymo faktą paneigtų V. J. P. ar jo įgaliota atstovė L. D.. Tai, kad V. J. P. buvo siūloma surašyti administracinį nurodymą, gali patvirtinti tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek jo įgaliota atstovė, dalyvavę administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo metu ir kurie buvo supažindinti su administracinio nurodymo taikymo galimybe. Taip pat šį faktą gali patvirtinti ir Institucijos atstovė, surašiusi administracinių teisės pažeidimų protokolus. Šiuo atveju V. J. P. padarė pažeidimą pirmą kartą, su nustatytu pažeidimu sutiko, kaltę pripažino, gailėjosi, nustatyta pažeidimo sudėtis, todėl, vadovaudamasis ATPK 2601 straipsnio nuostatomis, pareigūnas, prieš surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodė, kad gali būti surašomas asmeniui administracinis nurodymas, tačiau V. J. P. su tuo nesutiko. Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišklausė visų proceso šalių paaiškinimų, vadovaujantis ATPK 3029 straipsnio 3 dalimi, 30210 straipsnio 2 dalimi, apeliacinės instancijos teismo prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. P. įgaliota atstovė L. D. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą kaip teisėtą ir pagrįstą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog Institucija pažeidė ATPK 2601 straipsnio nuostatas nepateikdama administracinio nurodymo pasiūlymo V. J. P. raštu bei nepagrįstai nesivadovavo ATPK 33 straipsniu, įpareigojančiu organą (pareigūną) bylas nagrinėti kartu bei paskyrus nuobaudas už kiekvieną pažeidimą atskirai, skirti subendrintą nuobaudą sankcijos už padarytą administracinį teisės pažeidimą ribose, todėl teisėtai ir pagrįstai panaikino Institucijos nutarimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei grąžino bylas Institucijai.Pabrėžia, kad, atsižvelgus į ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinių nuobaudų skyrimo padarius kelis administracinius teisės pažeidimus taisykles, Institucija, nagrinėdama V. J. P. administracinių teisės pažeidimų bylas, turėjo paskirti subendrintą administracinę nuobaudą už visus inkriminuotus pažeidimus. Todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties teiginiais, kad Institucija šiuo atveju padarė pažeidimą nesivadovaudama ATPK 33 straipsnio nuostatomis. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas V. J. P. apeliacinius skundus dėl jo atžvilgiu priimtų nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai bylas sujungė į vieną ir nagrinėjo kartu, kadangi tai kyla iš šio instituto prigimties bei bendrųjų proceso principų, t. y. užtikrinti proceso efektyvumą.Teigia, kad Institucija nepagrįstai V. J. P. atžvilgiu surašė du žemės naudojimo patikrinimo aktus dėl dviejų tos pačios paskirties žemės sklypų, esančių šalia vienas kito bei priklausančių vienam savininkui. Mano, kad tokiu būdu Institucijos atstovai nesivadovavo „Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių“, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gruodžio 23 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 12 punktu, todėl šiuo atveju nebuvo tikslinga vietoje vieno (bendro) patikrinimo akto surašyti du patikrinimo aktus, po ko surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolus bei jų atžvilgiu priimti du nutarimus dėl administracinių nuobaudų skyrimo V. J. P. atžvilgiu. Mano, jog dėl to galėjo būti pažeistos V. J. P. teisės ir apsunkinta jo padėtis, kas visiškai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. P. atžvilgiu yra visos sąlygos taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant V. J. P. piniginės nuobaudos, kadangi ir švelnesnio pobūdžio administracinė nuobauda – įspėjimas būtų adekvati ir proporcinga nuobauda atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavojingumą, jo materialinę padėtį, sveikatos būklę, padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, todėl pasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Iš dalies sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam V. J. P. buvo siūlomas administracinio nurodymo instituto taikymas, tačiau šio instituto taikymą Institucijos atstovė pasiūlė žodžiu ir tik surašant vieną (pirmąjį pagal eiliškumą) administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kaip matyti iš Institucijos atsiliepimo į V. J. P. apeliacinį skundą, Institucijos atstovas, surašydamas antrąjį administracinio teisės pažeidimo protokolą, administracinio nurodymo instituto V. J. P. atžvilgiu nusprendė netaikyti, kadangi vertino, jog V. J. P. padarė šį pažeidimą pakartotinai. Šiame kontekste V. J. P. atstovė pastebi, kad administracinių teisės pažeidimų protokolai pagal ATPK 100 straipsnį V. J. P. atžvilgiu surašyti tą pačią dieną, iki jų surašymo V. J. P. nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl klaidinga teigti, kad V. J. P. metų laikotarpyje buvo baustas už analogiško pažeidimo padarymą. Pažymi, kad Institucijos atstovė, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolus, išaiškino, kad, atsisakius administracinio nurodymo instituto, yra galimybė V. J. P. atžvilgiu paskirti švelnesnę administracinio teisės pažeidimo nuobaudą – įspėjimą, kas taip pat turėjo įtakos V. J. P. apsisprendimui atsisakyti žodžiu siūlomo administracinio nurodymo instituto. Apeliacinis skundas netenkinamas. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ATPK 30211 straipsnis).Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos metu Institucija nepagrįstai netaikė ATPK 2601 ir 33 straipsnių nuostatų V. J. P. atžvilgiu, ir nurodoma, kad nagrinėjamu atveju taikyti šių straipsnių nuostatas nebuvo faktinio pagrindo. Tačiau sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas negali.ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriuo vadovavosi apylinkės teismas grąžindamas bylą Institucijai, nurodytas sprendimas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Šiame punkte taip pat pabrėžta, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turi būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats negali ištaisyti (LVAT nutartys bylose Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Visų pirma, visiškai pagrįstu laikomas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. J. P. nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti administracinio nurodymo institutu. ATPK 2601 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio kodekso 2591 straipsnyje nurodyti pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinį nurodymą už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų maksimali bauda. ATPK 2601 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinis nurodymas negali būti surašomas, jei šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje kaip pagrindinė ar papildoma administracinė nuobauda numatyta kitos rūšies negu bauda administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą). Administracinis nurodymas taip pat negali būti surašomas, jei asmuo pakartotinai per metus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą atitinkamame šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, taip pat tuo atveju, jei administraciniu teisės pažeidimu padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra pilnai atlyginti. Iš šių teisės normų analizės seka, kad administracinio nurodymo surašymas, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, yra pareigūnų pareiga, o ne teisė. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog administracinio nurodymo surašymas yra administracinio teisės pažeidimo tyrimo proceso dalis ir todėl reikšminga sprendžiant dėl tam įgaliotų organų (pareigūnų) priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. J. P. administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pareikšti administraciniai kaltinimai už analogiškų pažeidimų, numatytų ATPK 100 straipsnyje, padarymą. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo septyniasdešimt dviejų iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų. Taigi darytina išvada, kad už tokį pažeidimą gali būti surašomas administracinis nurodymas. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 49-50) matyti, kad V. J. P. iki nagrinėjamų pažeidimų padarymo (jų nustatymo), t. y. iki 2016 m. spalio 17 d., administracine tvarka nebuvo baustas. Todėl nesutiktina su Institucijos pozicija, išreikšta atsiliepime į V. J. P. 2016 m. gruodžio 14 d. skundą dėl priimto nutarimo panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-40), kad administracinio nurodymo įrašymas į administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo galimas, kadangi V. J. P. atžvilgiu kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas nutarimas ir paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 100 straipsnį. Matyti, kad Institucija iš esmės teigia, jog administracinio nurodymo įrašymui į administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo ATPK 2601 straipsnyje numatytų sąlygų visumos, t. y. V. J. P. pakartotinai per metus buvo padaręs administracinį teisės pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad Institucijos nurodomoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimas V. J. P. atžvilgiu priimtas 2016 m. lapkričio 28 d., be to, jis dar nėra įsiteisėjęs. Įvertinus tai, darytina išvada, jog laikyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo metu, t. y. 2016 m. lapkričio 10 d., V. J. P. buvo baustas administracine tvarka nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Be to, atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad administracinio nurodymo pasiūlymas, išreiškiamas žodžiu, laikytinas tinkamu ATPK 2601 straipsnio nuostatų įgyvendinimu. Pastebėtina, kad ATPK 2601 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „įrašymas“ suponuoja išvadą, kad administracinis nurodymas vienareikšmiškai turi būti išreiškiamas raštu, t. y. įrašomas į administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 261 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kuriam rašomas administracinis nurodymas, gali kreiptis į administracinio teisės pažeidimo protokolą rašantį pareigūną su prašymu neįrašyti į protokolą administracinio nurodymo arba raštu kreiptis į instituciją, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad administracinis nurodymas būtų laikomas negaliojančiu ir protokolas būtų siunčiamas organui (pareigūnui), įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą. Nagrinėjamu atveju šių teisės normų reikalavimų nebuvo laikomasi. Pažymėtina, kad tik nepriekaištingas administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną reglamentuojančių teisės normų laikymasis gali užtikrinti teisėtą bylos procesą bei tinkamą asmenų, dalyvaujančių šiame procese, teisių užtikrinimą. Nors, kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotos atstovės atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą, V. J. P. neneigia, kad jam žodžiu buvo pasiūlyta bylos teiseną užbaigti administraciniu nurodymu, tačiau šio instituto taikymą Institucijos atstovė, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolus, siūlė taikyti tik dėl pirmojo pažeidimo, kas, tikėtina, nulėmė V. J. P. nesutikimą, vėlgi išreikštą žodžiu. Esant šioms aplinkybėms, nesant objektyvių duomenų apie galimai V. J. P. veika padarytus turtinius nuostolius, akivaizdu, kad, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo visos sąlygos taikyti ATPK 2601 straipsnio nuostatas V. J. P. atžvilgiu. Tačiau administraciniai nurodymai nebuvo surašyti ir tuo užkirsta teisė V. J. P. pasinaudoti trumpesniu, racionalesniu, paprastesniu ir greitesniu procesu. Aptartų duomenų pagrindu laikytina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, tame tarpe ir teisė užbaigti administracinę teiseną administracinio nurodymo surašymu, buvo esmingai suvaržyta. Toks pažeidimas pripažįstamas esminiu, kliudančiu bylą nagrinėti teisme. Kadangi pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, negali tokio pažeidimo ištaisyti, todėl pagrįstai skundžiama apylinkės teismo nutartimi Institucijos nutarimai panaikinti, o administracinių teisės pažeidimų bylos grąžintos Institucijai.Galiausiai, nežiūrint į tai, kad nagrinėjamu atveju konstatuotas ATPK 2601 straipsnio nuostatų pažeidimas, kliudantis bylą nagrinėti teisme, apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucija, nagrinėdama V. J. P. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirdama administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dvi administracines nuobaudas, tačiau jų nesubendrindama, nesilaikė imperatyvių ATPK 33 straipsnio nuostatų reikalavimų. Iš bylos duomenų matyti, kad, 2016 m. spalio 17 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą V. J. P. priklausančiuose sklypuose (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyti Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimai, dėl ko jo atžvilgiu surašyti du administracinių teisės pažeidimų protokolai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Institucijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šių veikų V. J. P. nubaustas pagal ATPK 100 straipsnį ir 100 straipsnį. ATPK 33 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. O ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Iš ATPK 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos formuluotės matyti, kad esminė sąlyga jos taikymui (teisės normos hipotezė) yra tai, jog tas pats asmuo padaro kelis (du ar daugiau) administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas įstatymu yra pavesta nagrinėti tam pačiam organui (pareigūnui), ir yra objektyvi galimybė šias bylas nagrinėti kartu (LVAT nutartis Nr. N62-2406/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-61-511/2016). Nagrinėjamu atveju abi V. J. P. administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjo tas pats organas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrius. Institucija V. J. P. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėjo tą pačią dieną (2016 m. lapkričio 28 d.), taigi buvo objektyvi galimybė šias bylas nagrinėti kartu. Iš Institucijos nutarimų, priimtų V. J. P. atžvilgiu, matyti, kad Institucijai buvo žinoma apie V. J. P. tą pačią dieną galimai padarytus kelis administracinius teisės pažeidimus. Remiantis išvardytu, apygardos teismas daro išvadą, kad Institucija turėjo vadovautis ATPK 33 straipsnio 2 dalyje nustatytomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis ir išnagrinėti abi bylas dėl V. J. P. padarytų administracinių teisės pažeidimų jas sujungęs, ir už visus administracinius teisės pažeidimus paskirti subendrintą administracinę nuobaudą, tačiau to nepadarė. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Institucija, išnagrinėjusi V. J. P. pažeidimus kaip atskiras administracines bylas už kiekvieną padarytą pažeidimą ir paskirtų nuobaudų nesubendrinusi, neatsižvelgė į teismų suformuotą praktiką dėl ATPK 33 straipsnio 2 dalies taikymo ir šio straipsnio nuostatų V. J. P. nepritaikė nepagrįstai. Tuo buvo užkirtas kelias traukiamam atsakomybėn asmeniui palankių ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui. Apeliantas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. P. 2016 m. gruodžio 14 d. apeliacinius skundus dėl Institucijos nutarimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino sujungti į vieną bylą ir nagrinėti kartu, nurodo, kad tokio sprendimo pagrindas nesuprantamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad minėtas apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis proceso ekonomiškumo principą, juolab, atsižvelgiant į tai, kad V. J. P. apeliaciniai skundai apylinkės teismui pateikti remiantis tais pačiais pagrindais ir motyvais, be to, skundžiant iš esmės savo pobūdžiu analogiškus Institucijos nutarimus, tiek atitinkantis formuojamą teismų praktiką šiuo aspektu (pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-563-337/2016, ATP-562-337/2016).Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Institucijos atstovui nebuvo suteikta galimybė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje bei pateikti paaiškinimus bylai reikšmingais klausimais.ATPK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ATPK 291 straipsnyje nustatytų asmenų, tame tarpe ir Institucijos atstovo, neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie teismo posėdį pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad Institucijai buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b. l. 9, 34), buvo pateikti atsiliepimai į V. J. P. apeliacinius skundus, kuriuose išdėstyta Institucijos pozicija dėl esminių byloje nagrinėjamų klausimų, be to, ši pozicija iš esmės nesikeitė viso proceso metu. Apylinkės teismas, netenkindamas Institucijos atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, pažymėjo, kad Institucija gali įgalioti kitą asmenį atstovauti pirmosios instancijos teisme (b. l. 45). Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija turėjo realias galimybes tai padaryti, kadangi apie teismo posėdį jai pranešta kiek daugiau nei prieš dvi savaites laiko (pranešimas dėl atsiliepimo į V. J. P. apeliacinius skundus pateikimo Institucijai išsiųstas 2016 m. gruodžio 20 d., teismo posėdis apylinkės teisme vyko 2017 m. sausio 10 d.). Įvertinus tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui nenustačius pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, V. J. P. apeliaciniai skundai pagrįstai išnagrinėti Institucijai nedalyvaujant, neatidedant bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant bylą apylinkės teisme, procesinių pažeidimų nepadaryta. Apeliantas išreiškė prašymą jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau tenkinti šį prašymą nėra pagrindo. ATPK 30210 straipsnyje nurodyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nenustačius aplinkybių, kurioms esant turėtų būti rengiamas žodinis bylos nagrinėjimas, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ir šalys į posėdį nekviečiamos. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti surengtas žodinis nagrinėjimas, byloje esantys duomenys yra pakankami skundą išnagrinėti iš esmės ir priimti dėl jo sprendimą, todėl skundas išnagrinėtas bendra rašytinio proceso tvarka.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismas, priimdamas 2017 m. sausio 13 d. nutartį V. J. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo Institucijos padarytus pažeidimus nagrinėjant V. J. P. administracinių teisės pažeidimų bylas, todėl teisėtai ir motyvuotai panaikino Institucijos 2016 m. lapkričio 28 d. nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžino šias bylas Institucijai, todėl skundžiamos nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytų motyvų ribose nėra pagrindo.