- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-21
- Bylos Nr.
- I-933-386/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00386-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- I. Ž., T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo
- Kategorijos
- 20.2.1.2Neteisėtas neveikimas, vilkinimas
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
2017 m. liepos 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų T. Ž. ir I. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo 2017-05-02 nutartimi (b. l. 73-75) priimta pareiškėjų T. Ž. ir I. Ž. (toliau – ir pareiškėjos) skundo (b. l. 2-3) dalis atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), kuria prašoma:
1) priteisti iš Tarnybos pareiškėjos I. Ž. naudai 5000 € dydžio turtinę žalą bei 5000 € dydžio neturinę žalą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šio skundo padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;
2) priteisti iš Tarnybos pareiškėjos T. Ž. naudai 5000 € dydžio turtinę žalą bei 5000 € dydžio neturinę žalą ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo šio skundo padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;
3) priteisti iš Tarnybos bylinėjimosi išlaidas.
Teismas 2017-05-02 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl kitų reikalavimų (b. l. 73-75).
Šalies argumentai
Pareiškėjos skunde nurodo, kad jos 2017-03-20 gavo Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2017-03-15 raštą Nr. R-4 „Dėl dokumentų pateikimo“ (toliau – ir 2017-03-15 raštas), kuriuo nepagrįstai atsisakė priimti ir svarstyti pareiškėjų 2017-02-21 prašymą nustatyti pareiškėjos T. Ž. darbingumo lygį ir 2017-02-21 prašymą nustatyti I. Ž. specialiuosius poreikius. Pareiškėjos nurodo, kad Skyrius 2017-03-15 raštu 2 klausimus „sumalė“ į vieną raštą, tyčia apkaltino jas visiškai nebūtais dalykais, apsimelavo ir atsisakė svarstyti tinkamai ir laiku prašymų išsprendimui pateiktus visus reikalingus dokumentus. Teigia, jog Skyrius meluoja, kad nebuvo pateikti visi dokumentai, nes viskas Skyriui buvo pateikta nuo prašymo pateikimo dienos. Pabrėžia, kad Skyrius melagingai nurodė, jog pareiškėjos negavo pašto siuntos ir kad nepateikė savo asmens dokumentų. Mano, kad be fotonuotraukų, kurių I. Ž. pateikti nebuvo reikalo, atsakovė privalėjo svartyti iš esmės jos prašymą. Teigia, kad Skyriaus veikla vertintina kaip kenksminga ir yra prilygintina kankinimui. Nurodo, kad Skyrius vadavosi ne įstatymais, ne sveiko proto principais, ne faktais, o savo asmeninio ir biurokratinio pobūdžio prielaidomis ir emocijomis. Pareiškėjų teigimu, Skyrius netarnavo žmogui, jo sveikatai, tuo padarė pareiškėjoms žalą. Paaiškina, kad dėl šių veiksmų T. Ž. negali dirbti, o visiškai neįgaliam asmeniui – I. Ž. iki šiol nenustatyti specialieji poreikiai, kai jai reikalinga nuolatinė rūpyba, slauga ir specialiųjų poreikių nustatymas. Teigia, kad dėl tokių Skyriaus neteisėtų veiksmų pareiškėjoms yra padaryta turtinė žala po 5 000 € dydžio ir po 5 000 € neturtinė (moralinė) žala.
Pareiškėjos nurodo, kad žala - tai pareiškėjų patirtas pažeminimas, reikiamų vaistų, gydymo paslaugų, lengvatų ir kompensacijų negavimas, fiziniai skausmai, dvasinis sukrėtimas, pergyvenimai, bendravimo galimybių sumažėjimas, gyvenimo trukmės sumažėjimas dėl negauto lengvatinio, sanatorinio gydymo bei vaistų.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu (b. l. 93-95) į pareiškėjų skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovas paaiškina, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau - Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas), o specialieji poreikiai – 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtintu Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu (toliau - Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašas). Teigia, kad šių aprašų nuostatos reglamentuoja ne tik asmenų teises darbingumo lygio bei specialiųjų poreikių vertinimo procese, bet numato ir pareigą asmeniui ar jo atstovui teikti darbingumo lygio bei specialiesiems poreikiams nustatyti reikiamą informaciją.
Nurodo, kad pareiškėjos T. Ž. dokumentai pirmą kartą paštu buvo gauti 2016-08-30, tačiau tarp atsiųstų dokumentų nebuvo asmens prašymo dėl darbingumo lygio nustatymo ir asmens dokumento kopijos. Teigia, kad tą pačią dieną buvo parašytas raštas ir išsiųstas registruotu paštu ant voko nurodytu adresu, kuriuo buvo prašoma pateikti trūkstamus dokumentus, tačiau laiškas grįžo atgal neįteiktas, nes nebuvo atsiimtas. Nurodo, kad 2016-10-12 ir 2016-11-24 buvo išsiųsti pakartotiniai pranešimai kitu, žinomu gyvenamosios vietos adresu, tačiau jie irgi grįžo neįteikti.
Paaiškina, kad 2017-02-21 pareiškėja T. Ž. pati atvyko į Skyrių ir papildomai pateikė savo mamos I. Ž. dokumentus, tarp kurių buvo VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2016-06-16 išduotas siuntimas į Tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, tačiau nebuvo pridėtas atstovaujamosios ar jos atstovės prašymas nustatyti specialiuosius poreikius. Teigia, kad dokumentus priėmusi Tarnybos darbuotoja paaiškino, kad siuntimo galiojimo laikas yra pasibaigęs ir kad reikia pakartotinai kreiptis dėl naujo siuntimo išdavimo ir dokumentus grąžino pareiškėjai. Nurodo, kad 2017-02-23 paštu buvo gautas pareiškėjos I. Ž. prašymas dėl specialiųjų poreikių nustatymo, tačiau prie jo, be kitų dokumentų, buvo pridėtas tas pats, jau nebegaliojantis siuntimas, be to, tarp atsiųstų dokumentų asmens dokumento taip pat nebuvo. Teigia, kad 2017-02-23 T. Ž. buvo išsiųstas raštas su informacija apie tai, kodėl nėra galimybės vertinti specialiuosius poreikius ir kokius dokumentus yra būtina pateikti. Nurodo, kad 2017-03-10 gautas T. Ž. skundas dėl, jos nuomone, neteisėtų Skyriaus darbuotojų veiksmų ir prašymas vertinti darbingumo lygį. Pažymi, kad pareiškėjai 2017-03-15 buvo išsiųstas dar vienas pranešimas su išsamiu paaiškinimu, kodėl nėra galimybės vertinti jos darbingumo lygio ir spręsti dėl jos motinos I. Ž. specialiųjų poreikių.
Teigia, kad Skyrius veikė laikydamasis darbingumo lygį ir specialiųjų poreikių vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, nepažeidė procedūrų, todėl nėra ir negali būti atsakingas už, pareiškėjų nuomone, patirtą žalą.
Šalies argumentai
Pareiškėja ir pareiškėjos I. Ž. atstovė T. Ž. teismo posėdžio metu palaikė prašymą ir prašė tenkinti jį jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalimi, byla nagrinėta iš esmės šiai proceso šaliai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pareiškėjoms T. Ž. ir I. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pareiškėjos žalą kildina iš Tarnybos neteisėtų veiksmų, padarytų nagrinėjant 2017-02-21 prašymą nustatyti pareiškėjos T. Ž. darbingumo lygį ir 2017-02-21 prašymą nustatyti I. Ž. specialiuosius poreikius.
Civilinio Kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 2 d.). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1355/2010). Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimą).
Neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje užtikrina, neįgaliųjų socialinės integracijos principus nustato, socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus apibrėžia Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 1 straipsnis). Šio įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija.
Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179, 1 punktas nustato, kad šis aprašas reglamentuoja dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimą, darbingumo lygio, termino, atsiradimo laiko, priežasties nustatymą, pakartotinį darbingumo lygio vertinimą.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis nustato, kad specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo, specialiųjų poreikių tenkinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-05-04 įsakymu Nr. A1-120/V-346, 1 punktas nustato, kad šis Aprašas reglamentuoja specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių (toliau – ir specialieji poreikiai) asmenų grupes, juos nustatančius subjektus, specialiųjų poreikių nustatymą.
Abiem atvejais yra numatytas dokumentų sąrašas, kuriuos Tarnybai turi pateikti siunčiantis gydytojas ir pats pareiškėjas, tai reglamentuoja Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo ir Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašo II skyrių nuostatos.
Tarnyba paaiškina, kad pareiškėjos T. Ž. dokumentai pirmą kartą paštu buvo gauti 2016-08-30 (registracijos Nr. DNS-8669) (b. l. 40). Teigia, kad tarp atsiųstų dokumentų nebuvo asmens prašymo dėl darbingumo lygio nustatymo ir asmens dokumento kopijos ir kad tą pačią dieną buvo parašytas 2016-08-30 raštas Nr. R-8 „Dėl dokumentų pateikimo“ (b. l. 39) ir išsiųstas registruotu paštu (b. l. 82) ant voko nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo prašoma pateikti tarnybai trūkstamus dokumentus. Nurodo, kad laiškas grįžo atgal neįteiktas, nes pareiškėjos jo neatsiėmė. Teigia, kad Tarnybos 2016-10-12 raštu Nr. R-15 „Dėl dokumentų pateikimo“ (b. l. 37) ir 2016-11-24 raštu Nr. R-16 „Dėl dokumentų pateikimo“ (b. l. 38) buvo išsiųsti pakartotiniai pranešimai, kitu žinomu pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau jie irgi grįžo neįteikti (b. l. 82).
Tarnyba skundu nurodo, kad pareiškėja T. Ž. 2017-02-21 pati atvyko į Tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyrių ir papildomai pateikė savo motinos I. Ž. dokumentus, tarp kurių buvo VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2016-06-16 išduotas siuntimas Nr. 62940 (b. l. 20-23, 83-85) į Tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, tačiau nebuvo pridėtas atstovaujamosios ar jos atstovės prašymas nustatyti specialiuosius poreikius. Teigia, kad dokumentus priėmusi Tarnybos darbuotoja pareiškėjai paaiškino, jog siuntimo galiojimo laikas yra pasibaigęs ir kad reikia pakartotinai kreiptis dėl naujo siuntimo išdavimo ir dokumentus grąžino pareiškėjai. Nurodo, kad 2017-02-23 paštu buvo gautas I. Ž. prašymas (b. l. 86)) dėl specialiųjų poreikių nustatymo (registracijos Nr. DNS - 1763), tačiau prie jo be kitų dokumentų, buvo pridėtas tas pats jau nebegaliojantis siuntimas ir tarp atsiųstų dokumentų asmens dokumento taip pat nebuvo. Teigia, kad 2017-02-23 T. Ž. buvo išsiųstas raštas Nr. R-3 (b. l. 71) su informacija apie tai, kodėl nėra galimybės vertinti specialiuosius poreikius ir kokius dokumentus yra būtina pateikti. Nurodo, kad 2017-03-10 buvo gautas T. Ž. skundas (registracijos Nr. G-546) (b. l. 88) dėl jos nuomone neteisėtų Skyriaus darbuotojų veiksmų ir prašymas vertinti darbingumo lygį. Teigia, kad pareiškėjai 2017-03-15 buvo išsiųstas dar vienas pranešimas Nr. R-4 (b. l. 4-6, 15-17) su išsamiu paaiškinimu, kodėl nėra galimybės vertinti jos darbingumo lygio ir spręsti dėl jos motinos I. Ž. specialiųjų poreikių.
Skyrius 2017-03-15 rašte R-4 „Dėl dokumentų pateikimo“ (b. l. 4-6, 15-17) nurodo, kad T. Ž. 2017-02-21 atvykusi į Skyrių pateikė savo prašymą nustatyti darbingumo lygį (b. l. 11), tačiau nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento ir naujo, galiojančio, siuntimo, o anksčiau pateiktas 2016-07-08 pateiktas siuntimas (b. l. 40), jau nebegaliojo (nuo jo išdavimo buvo praėję daugiau negi 60 kalendorinių dienų). Teigia, kad dėl šių priežasčių Tarnyba neturėjo pagrindo atlikti jos darbingumo lygio vertinimo. Taip pat nurodė, kad to paties vizito 2017-02-21 Skyriuje metu T. Ž. pateikė savo mamos I. Ž. 2016-06-16 siuntimą į Tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo, tačiau šis siuntimas taip pat buvo nebegaliojantis, nes nuo jo išdavimo datos buvo praėję daugiau negu 60 kalendorinių dienų, be to, nepateikė nei mamos asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nei prašymo nustatyti specialiuosius poreikius. Teigė, kad dėl išvardintų priežasčių Tarnyba neturėjo pagrindo atlikti ir I. Ž. specialiųjų poreikių vertinimo. Nurodė, kad 2017-02-23 registruotu laišku gavo I. Ž. prašymą nustatyti jos specialiuosius poreikius ir jau nebegaliojantį 2016-06-16 siuntimą Nr. 62940 (b. l. 20-23, 83-85) ir medicininius dokumentus, tačiau I. Ž. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento laiške nebuvo pridėta. Teigė, kad tuo pačiu laišku pateikė T. Ž. ir savo 2017-02-21 prašymą nustatyti darbingumo lygį bei asmens tapatybės kortelės kopiją (b. l. 13), kurios tikrumą patvirtino savo parašu. Paaiškino, kad teisės aktai nesuteikia įgaliojimų pačiam fiziniam asmeniui tvirtinti dokumentų kopijų ir kad asmens dokumentų kopijas gali patvirtinti notaras, seniūnas arba Lietuvos Respublikos konsulinis pareigūnas.
Taigi byloje pateikti dokumentai iš esmės patvirtina Tarnybos nurodytas aplinkybes dėl Skyriaus veiksmų nagrinėjant 2017-02-21 prašymą nustatyti pareiškėjos T. Ž. darbingumo lygį ir 2017-02-21 prašymą nustatyti pareiškėjai I. Ž. specialiuosius poreikius.
Kaip matyti iš Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 7-10 punktų ir Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašo 8-11 punktų, gydantis gydytojas turi pateikti nurodytos formos siuntimą į Tarnybą ir, priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio, medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę. Pareiškėjas ar jo atstovas darbingumo lygio vertinimo atveju Tarnybai papildomai pateikia prašymą nustatyti darbingumo lygį, 3x4 cm. dydžio nuotrauką, dokumentus, patvirtinančius asmens išsilavinimą, specialybę, kvalifikaciją, asmens dokumentą ir kitus dokumentus, kurie yra reikalingi darbingumo lygiui ar darbingumo lygio priežasčiai nustatyti. Specialiųjų poreikių vertinimo atveju yra pateikiami analogiški dokumentai, išskyrus asmens foto nuotrauką. Pažymėtina, kad Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 9 punkte ir Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašo 10 punkte nurodyta, kad medicininių dokumentų galiojimo terminas yra 60 kalendorinių dienų. Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo 10 punkte ir Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašo 11 punkte nurodyta, kad registruotu paštu siunčiamų dokumentų kopijos turi įstatymų nustatyta tvarka.
Analizuojant Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo ir Specialiųjų poreikių nustatymo tvarkos aprašo nuostatas, teismas sutinka su Skyriaus 2017-03-15 rašte R-4 „Dėl dokumentų pateikimo“ ir skunde nurodytais argumentais. Pareiškėjoms su 2017-02-21 prašymu nustatyti T. Ž. darbingumo lygį ir 2017-02-21 prašymu nustatyti I. Ž. specialiuosius poreikius nepateikus asmens tapatybę patvirtinančio asmens dokumento arba pateikus jų netinkamai patvirtintas kopijas bei nepateikus naujų galiojančių gydančių gydytojų siuntimų, Skyrius neturėjo pagrindo atlikti T. Ž. darbingumo lygio vertinimo bei T. Ž. mamos I. Ž. specialiųjų poreikių vertinimo. Pareiškėjos nepaneigė, jog jos neturėjo ir nepateikė galiojančių gydančių gydytojų siuntimų bei nepaneigė kitų Tarnybos nurodytų aplinkybių dėl pateiktų dokumentų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nenustatyta, kad Skyrius nagrinėdamas 2017-02-21 prašymą nustatyti pareiškėjos T. Ž. darbingumo lygį ir 2017-02-21 prašymą nustatyti pareiškėjai I. Ž. specialiuosius poreikius būtų atlikęs neteisėtus veiksmus. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, konstatuojama, jog nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti. Dėl šios priežasties kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nenagrinėtinos. Pareiškėjų reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestini kaip nepagrįsti, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu. Netenkinus reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas, t. y. sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjų T. Ž. ir I. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo.
Atmesti pareiškėjų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.