Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (44-45 b. l.) nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po palikėjo P. S. mirties priėmė palikimą jo sutuoktinė R. S., faktiškai pradėdama turtą valdyti, neprieštarauja, kad pareiškėjos pareiškimas butų patenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų nustatyta, kad P. S. ir R. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Mirties liudijimas patvirtina, kad P. S. mirė (duomenys neskelbtini). Medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad R. S. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažymose nurodyta, jog duomenų apie P. S. ir R. S. vaikus nėra. Šiaulių rajono 2-ojo notaro biuro notarės 2022-09-22 liudijime nurodyta, kad A. S. yra priėmusi mirusios R. S. palikimą. Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad R. S. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad P. S. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė R. S., įgytas pagal 1992-08-20 pirkimo-pardavimo sutartį. VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta, kad P. S. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. R. S. ir (duomenys neskelbtini) 2010-11-16 sudarė šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį, pagal kurią sutarta tiekti vandenį į butą (duomenys neskelbtini). Iš pareiškimo, prie jo pridėtų sąskaitų ir mokėjimo kvitų matyti, kad R. S. iš karto po sutuoktinio P. S. mirties liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini), naudojosi jame buvusiais daiktais, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo turtą.

5. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

6. Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, po palikėjo P. S. mirties atsirado palikimas.

7. R. S., mirus sutuoktiniui P. S., pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą, nes toliau prižiūrėjo, tvarkė nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius, tvarkė mirusiojo asmeninius daiktus, t. y., valdė ir naudojo palikėjo turtą. Teise valdyti šį turtą pareiškėja naudojosi atvirai iki savo mirties.

8. Tai reiškia, kad pareiškėjos sesuo R. S. sutuoktinio P. S. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo P. S. mirties, tačiau R. S. laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą ir turtines teises negavo.

9. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

10. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos sesuo R. S. mirusiojo sutuoktinio P. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sutuoktinio P. S. palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti iš karto po sutuoktinio mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.