- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-21
- Bylos Nr.
- P-492-219-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pažeidėjas
- L. K.
- Kategorijos
- 80.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N502-844/2009 pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. K. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutarties L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ įgaliotas pareigūnas L. K. 2007 m. vasario 6 d. baudos kvitu Nr. AB147533 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 33.1 straipsniu, skyrė administracinę nuobaudą – 10 Lt baudą.
Šalies argumentai
L. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti jam paskirtą baudą ir bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad kontrolierius nepagrįstai taikė ATPK 33.1 straipsnį, kadangi pagal minėtą straipsnį negalima skirti baudos. Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad įlipo į 1-ojo maršruto autobusą, užsiėmė vietą ir pamatė, kad prie jo atbėga kontrolierius. Jis iškart liepė mokėti baudą, neatsižvelgė į tai, kad jis tik įlipo į autobusą. Tvirtino, kad stovėjo su bilietu rankoje, ruošėsi jį pažymėti, tačiau nespėjo. Kontrolierius nepasidomėjo, ar jis pajėgus pažymėti bilietą. Paaiškino, kad yra neįgalus. Negalėjo ginčytis su kontrolieriumi dėl apskundimo teismui, nes tuo metu nežinojo pagal kokį straipsnį turi būti baudžiamas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 23 d. nutarimu tenkino L. K. skundą iš dalies – panaikino SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriaus 2007 m. vasario 6 d. baudos kvitu paskirtą 10 Lt baudą ir skyrė L. K. 10 Lt baudą už ATPK 142 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2007 m. vasario 6 d. Vilniuje važiavo visuomeniniu transportu be bilieto. Remdamasis Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių, patvirtintų 2005 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. I-967, 33.1 punktu, teismas konstatavo, jog keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jei kontrolės metu jis nepateikia kontrolieriui tinkamai pažymėto vienkartinio bilieto arba galiojančio terminuoto bilieto, galiojančio vardinio terminuoto arba pažymėto vienkartinio bilieto su nuolaida ir galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą. Nors L. K. tvirtino, kad teisės normų reikalavimų nepažeidė, tačiau jo pozicija nepagrįsta faktiniais duomenis. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo J. G. parodymais, duotais teismo posėdyje apie tai, kad L. K. troleibusu važiavo be bilieto. Pasak liudytojo, kai jis įlipo į transporto priemonę, L. K. jau važiavo ir sutiko su tuo, kad važiuoja be bilieto, sumokėjo minimalią baudą, nes pateikė lengvatą patvirtinantį dokumentą. L. K. iškart pasakė, kad baudos kvite neteisingai parašyta, sakė, kad kreipsis į teismą. Teismas pažymėjo, kad liudytojas su L. K. konfliktų neturėjęs, todėl netikėti jo parodymais nėra pagrindo. L. K. aiškinimą, jog nesuspėjo pažymėti bilieto, teismas vertino kritiškai, kadangi jis prieštarauja liudytojo duotiems parodymams. L. K. ir liudytojas minėjo skirtingas transporto priemones (atitinkamai autobusą ir troleibusą), tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra esminė. Iš kitos pusės, nuo pažeidimo inkriminavimo dienos jau praėjo nemažas laiko tarpas, todėl mažai tikėtina, kad asmuo, kuriam pavesta kontroliuoti, ar keleiviai susimoka už važiavimą, prisimins, kokia transporto priemone konkretus keleivis tuo metu važiavo. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad L. K. pažeidimo padarymo vietoje neteikė jokių paaiškinimų, jog administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Paduotame skunde teismui buvo nurodytas vienintelis motyvas – netinkamai nurodytas ATPK straipsnis. Tik teisminio nagrinėjimo metu L. K. pateikė naujus argumentus dėl nepagrįsto nubaudimo. Teismo nuomone, L. K. pateikė incidento situaciją iš jam palankios pusės. Taip pat teismas nustatė, kad iš baudos kvito matyti, jog jame neteisingai nurodytas straipsnis, pagal kurį L. K. skirta administracinė nuobauda. Teismas nurodė, kad ATPK 142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad keleivių važiavimas be bilieto arba vaikų nuo septynerių iki šešiolikos metų vežimas be bilieto troleibusu, vietinio susisiekimo (miesto) autobusu ir maršrutiniu taksi, užtraukia baudą nuo 10 Lt iki 20 Lt. Todėl 2007 m. vasario 6 d. baudos kvitu paskirtą 10 Lt baudą panaikino, o L. K. veiką perkvalifikavo pagal ATPK 142 straipsnio 1 dalį ir, nesunkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties, jam už pažeidimo, numatyto ATPK 142 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 10 Lt baudą.
III.
Apeliaciniu skundu L. K. prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutarimą. Apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas rėmėsi melagingais liudytojo parodymais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi L. K. apeliacinį skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad nors L. K. neigia važiavęs be bilieto, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingą faktą. Visų pirma, tai, kad jam iš karto buvo išrašytas baudos kvitas, nesurašant administracinio teisės pažeidimo protokolo, reiškia, kad pažeidimo fiksavimo metu asmuo neginčijo padaryto pažeidimo, todėl bauda buvo paimta vietoje. Tokias aplinkybes taip pat patvirtina ir liudytojo J. G. parodymai duoti teismo posėdyje. Pažymėjo, kad net skunde pirmosios instancijos teismui L. K. nebuvo nurodęs, jog pažeidimo jis nepadarė. Versija, kad jis tik įlipo į troleibusą ir nespėjo pažymėti bilietėlio, buvo iškelta tik teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog liudytojas J. G. nėra susijęs su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, nebuvo su juo pažįstamas iki pažeidimo padarymo momento, jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymus teismas pagrįstai vertino kaip tinkamus. Tuo tarpu L. K. paaiškinimus laikė siekiu išvengti atsakomybės.
IV.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. K. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašo atnaujinti procesą byloje.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo yra nurodoma, jog byloje procesas turi būti atnaujintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Paaiškina, kad liudytojas J. G. davė melagingus parodymus. Nurodo, kad tai patvirtina šio liudytojo darbdavio atsiliepimas, pateiktas civilinėje byloje Nr. 2-335-803. Teigia, kad nurodyto liudytojo parodymai sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Nurodo, kad apie tai, kad yra pagrindas atnaujinti procesą, sužinojo gavęs 2011 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo atsakymą Nr. 4RT-9443.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesas neatnaujintinas.
Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.
Proceso atnaujinimo pagrindai išvardinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardintų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos turi būti taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.
L. K. prašyme dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Šis punktas numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.
Pareiškėjas teigia, kad byloje buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, nes buvo vadovautasi melagingais liudytojo J. G. parodymais. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog, siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, būtina pateikti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriame būtų nurodyta bent viena ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Tokio dokumento (nuosprendžio, kuriuo būtų konstatuota, kad šioje byloje liudytojas J. G. davė melagingus parodymus) L. K. nepateikė. Pažymėtina, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad L. K. siekė, jog liudytojui būtų iškelta administracinio teisės pažeidimo byla (b. l. 49), tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas tai padaryti atsisakė (b. l. 61). Pareiškėjo pateiktas įrodymas (SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2010 m. lapkričio 3 d. atsiliepimas į ieškinį) nelaikytinas tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu liudytojo parodymų melagingumą. Be to, pareiškėjo nurodytas argumentas, kad liudytojo J. G. parodymai yra melagingi, nes jis ir liudytojas nurodė skirtingas transporto priemones, kuriose buvo padarytas pažeidimas, buvo išsamiai išnagrinėti ir motyvuotai atmesti bylą nagrinėjusių teismų. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pagrindo, atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu nėra.
Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis).
L. K. teigia, kad apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas – kad byloje buvo pasiremta melagingais liudytojo J. G. parodymais, sužinojo gavęs 2011 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo atsakymą Nr. 4RT-9443. Nustatyta, kad šiuo raštu pirmosios instancijos teismas tik išaiškino L. K., kad nei jo administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs teisėjas, nei Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkas neturi teisinio pagrindo iš naujo vertinti liudytojo parodymus ir išaiškino L. K., kad jei jis turi įrodymų, jog liudytojo parodymai, kuriais buvo grindžiami sprendimai, iš tiesų buvo melagingi, tai jis turi teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą. Įvertinusi šio rašto turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jame nėra jokios informacijos apie kokias nors ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybės, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą byloje. Tačiau byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad L. K. mano, jog liudytojo J. G. parodymų melagingumą patvirtina 2010 m. lapkričio 3 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimas į ieškinį. Vadinasi apie įrodymą, neva patvirtinantį, kad liudytojo parodymai buvo melagingi, jis sužinojo gavęs 2010 m. lapkričio 3 d. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepimą į ieškinį (vėliausiai tai buvo 2011 m. vasario 2 d., nes šią dieną jis atsiliepimą į ieškinį su atitinkamu prašymu pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 49)), tuo tarpu su prašymu šiuo pagrindu atnaujinti procesą byloje L. K. į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi tik 2011 m. liepos 20 d. Įvertinusi šią aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, kad L. K. praleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, o šio termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas, nes prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 156 str. 2 d.) ir tai yra savarankiškas pagrindas atmesti L. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog L. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra paduotas praleidus tokio prašymo padavimo terminą ir nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N502-844/2009 neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
L. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Proceso administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N502-844/2009 neatnaujinti.
Nutartis neskundžiama.