Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2014-10-20 · Byla Nr. A2.6.-3169-902/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-20
Bylos Nr.
A2.6.-3169-902/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Pažeidėjas
Vytautui S
Nukentėjusysis
S. S.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-3169-902/2014
Teisminis procesas Nr. 4-08-3-02640-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.2.;45.4.2;45.4.;45.4.5.;52.3
Panevėžio miesto apylinkės teismasNUTARIMAS2014 m. spalio 20 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam Vytautui S. K.,nukentėjusiajam S. S.,

teismo posėdyje S. K., gimusio (duomenys neskelbtini, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, senatvės pensininko, gyvenančio (duomenys neskelbtinineteisto, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-10-03 apie 07.44 val. Vytautas S. K., vairuodamas automobilį Renault Trafic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Katkų g., važiuojant žiedu persirikiuodamas iš antros į pirmą eismo juostą, nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį kliudė ir tokiu būdu apgadino abi transporto priemones, tokiais savo veiksmais Vytautas S. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Vytautui S. K. taip pat buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas Vytautas S. K. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino ir paaiškino, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį Renault Trafic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojant žiedu jam teko persirikiuoti iš antros į pirmą eismo juostą, tačiau nepajuto, jog būtų kliudęs kitą automobilį, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Tuo metu iš galo į veidrodėlius stipriai švietė tekanti saulė. Kad įvykio metu buvo apgadintas jo automobilis sužinojo iš policijos pareigūnų. Jam nebuvo jokios priežasties pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes automobilį vairavo blaivus, automobilis buvo tvarkingas. Jeigu būtų pajutęs kontaktą, būtų sustojęs įvykio vietą ir užpildęs deklaraciją. Prašė atsižvelgti, jog jo vairuojamas automobilis tik nežymiai apgadintas, nubraukti dažai.

Nukentėjusysis S. S. paaiškino, kad apie 07.40 val. jis važiavo žiedu pirma eismo juosta, kai staiga jam iš kairės pusės važiavęs baltos spalvos autobusiukas pakeitė judėjimo kryptį, persirikiuodamas iš antros juostos į pirmą, kliudė jo vairuojamo automobilio priekinę dalį, tada jis dar bandė staigiai stabdyti ir kiek įmanoma pasitraukti (b.l. 16). Teisme nukentėjusysis prašė remtis pateiktu paaiškinimu bei nurodė, jog eismo įvykio kaltininkas galėjo nejusti įvykusio kontakto.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – S. K. paaiškinimo, kur jis nurodė, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje jam teko persirikiuoti iš vienos eismo juostos į kitą, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-19376771-14 (b.l. 1-2), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 5,6), eismo įvykio vietos schema (b.l. 9), papildomais duomenimis (b.l. 10), fotonuotraukomis apie automobiliams padarytus apgadinimus (b.l. 11-14), nukentėjusiojo paaiškinime užfiksuotomis aplinkybėmis (b.l. 16), V.S. K. vairuotojo pažymėjimu (b.l. 18), iš kurio matyti, jog įvykio metu jis turėjo teisę vairuoti transporto priemones; girtumo nustatymo kvitu (b.l. 7), iš kurio matyti, jog 2014-10-03 09.08 val. V.S. K. nebuvo nustatytas girtumas/tikrinimo rezultatas – 0.00 prom. girtumas.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad 2014-10-03 apie 07.44 val. Vytautas S. K., vairuodamas automobilį Renault Trafic, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Katkų g., važiuojant žiedu, persirikiuodamas iš antros į pirmą eismo juostą, nedavė kelio pirma eismo juosta važiavusiam automobiliui VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jį kliudė ir tokiu būdu apgadino abi transporto priemones, teismas laiko, kad jos veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Policijos pareigūnai apibrėždami kaltinimų apimtį Vytautui S. K. nurodė, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), kurio 231.1 punktas teigia, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (231.2 p.). 234 punktas teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).

Pagrindo konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., S. K. veiksmuose nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).

Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad Vytautas S. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos, suprasdamas ir tikslingai siekdamas išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas Vytautas S. K. teigė, kad jis tikrai nejuto kito automobilio kontakto, priešingu atveju, būtų sustojęs ir pasilikęs įvykio vietoje. Iš bylos medžiagos matyti, jog V.S. K. vairuojamas automobilis – autobusiukas kontaktavo galine, žemutine dalimi, ties ratu, dalimi, kuri yra labai nutolusi nuo vairuotojo, persirikiuojant iš vienos eismo juostos į kitą eismo juostą, apgadinimai ant transporto priemonių padaryti braukimo būdu, autobusiuko apgadinimai nedideli, kas nepaneigia to fakto, jog autobusiuko vairuotojas galėjo nematyti ir nepajusti kontakto su kitu automobiliu. Paties kaltininko veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, Vytautas S. K. pripažino, jog galėjo kliudyti kitą automobilį ir tokiu būdu sukelti autoįvykį, nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio apgadinimų, nekliudė ištirti eismo įvykio, nesislapstė nuo tyrimą atlikusių pareigūnų (kaip matyti, jis buvo apklaustas nuo eismo įvykio praėjus palyginti nedideliam laiko tarpui – šiek tiek daugiau nei po valandos) ir nevengė atsakomybės. Jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, buvo blaivus. Taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad Vytautas S. K. šioje konkrečioje situacijoje neteisingai įvertino situaciją, nesuvokė apie padarytus autoįvykio metu transporto priemonių apgadinimus ir tokiu būdu nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Iš įvykio vietos jis pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Taigi jo veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms, S. K. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pažeidimu S. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi sukėlęs eismo įvykį, pažeidimą padarė būdamas senyvo amžiaus, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

S. V. S. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, jo padarymo motyvus, į jos asmenybę - jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir laikomas nebaustu administracine tvarka, yra dvi lengvinančios atsakomybę aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti Vytautui S. K. paskiriant Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatytą švelniausią administracinės nuobaudos rūšį – baudą, minimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 291 – 293 str.,

nutaria:

Vytautą S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusiu administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą - baudą 100 Lt (28 EUR).

Vytautui S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Kirsnytė