- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-06-05
- Bylos Nr.
- AN2-15-300/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00024-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Pažeidėjas
- E. R.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens E. R. atstovės advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties, kuria E. R. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. N. 2017 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. 75ANN-85211198-17, kuriuo E. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 4 dalį 230 eurų bauda, paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. N. 2017 m. vasario 4 d. nutarimu Nr. 75ANN-85211198-17 buvo paskirta 230 eurų bauda už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 4 dalyje, tai yra už tai, kad jis 2017 m. vasario 4 d. 13 val. 14 min (duomenys neskelbtini) miete, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Volvo“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) neturėdamas dvejų metų stažo, ir jam nustatytas nežymus 0,13 promilės girtumas, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su 2017 m. vasario 4 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. R. Pakruojo apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė nutraukti administracinio nusižengimo bylą dėl to, kad buvo blaivus ir alkoholio pažeidimo padarymo dieną nevartojo.
Žemesnės instancijos teismas
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. nutartimi, konstatavęs, kad teismui nekyla jokių abejonių dėl E. R. 2017 m. vasario 4 d. 13.14 val. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0124, patikros sertifikato Nr. 0471353, atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatų patikimumo, nes tai buvo atlikta, nepažeidžiant prietaiso naudojimo instrukcijos (13–29 b. l.), ir įvertinus duomenų paklaidą (0,13 promiles sumažinus 0,017, lygu 0,113 promilės), E. R. skundo netenkino ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. N. 2017 m. vasario 4 d. nutarimą Nr. 75ANN-85211198-17, kuriuo E. R. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį 230 eurų bauda, paliko nepakeistą.
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui administracine tvarka nubausto asmens E. R. atstovė advokatė D. Balčiūnienė prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį (turėtų būti 2017 m. kovo 31 d.), Pakruojo rajono policijos komisariato 2017 m. vasario 4 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, to, ar aromatinės gumos kramtymas pakankamai ilgą kelionės laiką, neblaivaus bendrakeleivio (E. R. tėvo) iškvepiamas oras, E. R. mobiliojo ryšio telefono buvimas prie pat alkoholio matavimo prietaiso, patikros atlikimas neigiamoje temperatūroje, galėjo iškreipti alkoholio matuoklio parodymus, nerinko įrodymų (neskyrė ekspertizės) taip nepašalino abejonių ir nepagrįstai konstatavo, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausti E. R. patikrinimą alkoholio matuokliu atlikę policijos pareigūnai A. Š. ir J. N. parodė, kad iš pažiūros vairuotojas neatrodė neblaivus, alkoholio kvapo neužuodė, vairuotojas E. R. su alkoholio matuoklio parodymais nesutiko, aiškino, kad tokie parodymai negali būti, nes nieko negėrė, seniai yra nevartojęs alkoholio. Taip pat nurodo, kad E. R. iš karto po to, kai jo patikrinimą ir dokumentų surašymą baigė policijos pareigūnai, nuvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę atlikti med. apžiūros. Praėjus 41 min. po pareigūnų tikrinimo alkotesteriu, 13.55 val. buvo pradėta jo apžiūra ir jau ligoninėje alkotesterio parodymai 13.55 val. buvo 0,00 prom. Todėl E. R. atstovė mano, kad vien ta aplinkybė, kad yra galiojanti alkoholio matuoklio patikra, dar nepatvirtina, kad jis buvo naudojamas tinkamai. Teigia, kad viešai skelbiamose alkoholio matuoklio „Drager alcotest 6810“ techninėse charakteristikose yra nurodyta, kad jo darbinė temperatūra nuo -5 iki +50°C. Liudytojas J. N. parodė, kad E. R. neblaivumas buvo patikrintas jam išlipus iš automobilio. Byloje nėra duomenų, kokia oro temperatūra buvo 2017 m. vasario 4 d. 13.14 val. (duomenys neskelbtini), tačiau pagal tai, kad ant užtvankos ledo vyko varžybos, jau buvo galima spręsti, kad temperatūra buvo neigiama. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2017 m. vasario mėn. orų apžvalgoje nurodyta, kad mėnesio pradžioje temperatūra buvo nuo -11 iki -19°C. Šios aplinkybės, pasak advokatė, rodo, kad teismo išvada apie tinkamą alkoholio matuoklio naudojimą yra paremta prielaidomis, o ne faktais. Liudytojas J. N. teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną vykstant (duomenys neskelbtini) ant užtvankos ledo varžyboms jie vykdė sustiprintą transporto priemonių kontrolę – tikrino vairuotojų blaivumą. Taip pat nurodo, kad viešai skelbiamoje alkoholio matuoklio „Drager alcotest 6810“ naudojimo instrukcijoje yra nurodyta, kad tarp prietaiso ir mobiliųjų telefonų bei perdavimo stočių antenų turi būti išsaugomas pakankamas atstumas. Nurodo, kad E. R. mobiliojo ryšio telefonas buvo vidinėje striukės kišenėje prie krūtinės, taigi prie pat naudojamo alkotesterio. Advokatės teigimu, naudojimo instrukcijoje yra nurodyta, kad parodymams įtakos gali turėti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), purkštukai į burną, kurių sudėtyje yra alkoholio, bei vaistai, tačiau pareigūnai to nesiaiškino, nors E. R. kelionės metu kramtė gumą ir jos aromatai neabejotinai turėjo įtakos iškvepiamo oro sudėčiai bei galėjo iškreipti alkoholio matuoklio parodymus. Teigia, kad alkoholio matuoklio parodymus galėjo iškreipti ir E. R. automobilyje vežto neblaivaus tėvo alkoholio garai. Advokatės tikinimu, teismas privalėjo vertinti ne tik alkoholio matuoklio parodymus – 0,13 prom, bet ir med. apžiūros aktą, kuriame konstatuota, kad E. R. blaivus, alkoholio matuoklio parodymus atliekant med. apžiūrą bei kraujo tyrimo rezultatus, pareigūnu parodymus, kad E. R. neatrodė neblaivus ir nesijautė alkoholio kvapo, pagaliau paties E. R. poziciją, kai jis nuo pat patikrinimo teigė, kad alkoholio matuoklio parodymai neteisingi, jis seniai nevartojęs alkoholio, prašė pakartotinio patikrinimo, o jo neatlikus, nedelsdamas vyko atlikti med. apžiūros į ligoninę. Atstovės teigimu, teismų praktikoje jau yra bylų, kai pripažinta, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis dėl nenustatytų priežasčių parodė neteisingus duomenis (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2.6.-12837-935/2016).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į administracine tvarka nubausto asmens E. R. atstovės advokatės D. Balčiūnienės apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato laikinai einantis viršininko pareigas G. P. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį.
Atsiliepime nurodo, kad asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl R. R. iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis nustatytų duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracine tvarka nubausto asmens E. R. atstovė advokatė D. Balčiūnienė, apeliaciniu skundu nesutikdama su E. R. pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį, teigia, kad E. R. automobilį vairavo būdamas blaivus, o policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis dėl nenustatytų priežasčių parodė neteisingus duomenis.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos atskirai ir siedamas į visumą, konstatuoja, kad byloje esančių duomenų, neginčijamai paneigiančių šią apeliantės versiją, nėra.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tai reiškia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka padaryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. R. tiek įvykio dieną jam surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytame paaiškinime, tiek pirmosios instancijos teisme teigė automobilį vairavęs blaivus ir nurodė alkoholio išvis nevartojantis (46-47 b. l.). Tai, kad E. R. įvykio dieną ir policijos pareigūnams nurodė analogiškas aplinkybes, bei tai, kad jis neatrodė neblaivus ir kad nuo jo nesklido alkoholio kvapas, patvirtina, tiek policijos pareigūno A. Š., surašiusio administracinio nusižengimo protokolą, tarnybinis pranešimas, tiek ir jo (47 b. l.) ir kito policijos pareigūno, J. N. (47–48 b. l.), parodymai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.
Kaip liudytojas apklaustas A. Š. apylinkės teismo posėdžio metu parodė, kad vairuotojas sakė, jog nieko nevartojo. Akivaizdžiai nesimatė, kad vairuotojas būtų neblaivus, alkoholio kvapo neužuodė, o blaivumą tikrino todėl, kad buvo sustiprinta transporto priemonių kontrolė (47 b. l.). Liudytojas J. N. apylinkės teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad vairuotojas su alkoholio matuoklio parodymais nesutiko, aiškino, kad taip negali būti, nes nieko negėrė. Iš pažiūros vairuotojas neatrodė neblaivus, nesimatė, alkoholio kvapo neužuodė. Vairuotojo neblaivumas buvo patikrintas jam išlipus iš automobilio ir vairuotojas sakė, kad yra seniai vartojęs alkoholį (47–48 b. l.).
Taigi E. R. nuo pat pradžių nuosekliai ir tapačiai teigė alkoholio nevartojęs ir automobilį vairavęs būdamas blaivus. Tai, kad E. R. neatrodė neblaivus ir kad nuo jo nesklido alkoholio kvapas, patvirtina pirmiau jau nurodyti policijos pareigūnų A. Š. ir J. N., įvykio dieną sustabdžiusių ir patikrinusių E. R. blaivumą, parodymai.
Taip pat E. R. keliamą versiją ir jo parodymus, kad automobilį vairavo būdamas blaivus, o policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis dėl nenustatytų priežasčių parodė neteisingus duomenis, sustiprina ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 6, iš kurio matyti, kad E. R. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje įvykio dieną 14.00 val., t. y. nuo jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo praėjus 46 min, jau buvo atliktas bendras asmens būklės vertinimas bei užpildytas medicininės apžiūros aktas, kuriame nurodyta išvada dėl asmens blaivumo – blaivus. Išvadoje taip pat nurodyta, kad alkoholio kvapas iškvepiamame ore neužuodžiamas, o alkoholio matuokliu „Drager“ 14.10 val. tyrimo rezultatas 0,00, paimtas biologinės terpės bandinys – veninio kraujo 6 ml, o galutinis atsakymas po kraujo tyrimo (6–7, 41 b. l.). Specialisto išvadoje Nr. T-A 1479/2017(01) nurodyta, kad E. R. kraujyje etilo alkoholio nerasta (39 b. l.).
Ir nors pirmosios instancijos teismas anksčiau nurodytos specialisto išvados nelaikė patikima ir ja nesivadovavo, nurodęs, kad buvo pažeistos su kraujo ištyrimu susijusios procedūros, nes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 8.9. punkte nurodyta, jog tiriamosios medžiagos į toksikologijos laboratoriją pristatomos ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po jų paėmimo, o šiuo atveju objektas (kraujas) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijoje gautas tik 2017-02-14, t. y. tik dešimtą dieną po mėginio paėmimo, vis dėlto apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad ši aplinkybė (vėlesnis nei numatyta objekto (kraujo) perdavimo terminas laboratorijai) nepriklausė nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valios, todėl ji ir negali būti vertinama pastarojo nenaudai.
Tai, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis buvo sertifikuotas ir turėjo galiojančią patikrą, pirmiau nurodytų duomenų visumos taip pat nepaneigia, ir šis duomuo neturi jokio pranašumo prieš kitus anksčiau išdėstytus ir išanalizuotus duomenis.
Be to, kas nurodyta pirmiau, negalima nepaminėti ir to, kad pagal alkoholio matuoklio „Drager Alcotest 6810“ naudojimosi instrukciją ir joje nurodytas šio alkoholio matuoklio eksploatacines sąlygas jis gali būti naudojamas esant temperatūrai nuo -5° C iki 50° C. Šiuo atveju, tai patvirtina ir policijos pareigūnų parodymai, E. R. neblaivumas buvo tikrinamas jam išlipus iš automobilio, t. y. lauke. Kaip matyti iš apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktos www.meteo.lt 2017 m. vasario mėnesio apžvalgos, žemiausia oro temperatūra vasario mėnesio pradžioje buvo nukritusi iki -11° C; -19° C (70 b. l.). Taigi E. R. inkriminuoto teisės nusižengimo padarymo metu – 2017 m. vasario 4 d. – buvusi neigiama oro temperatūra galėjo turėti įtakos ir alkoholio matuoklio duomenims. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje jau yra pasitaikę atvejų, kai buvo pripažinta, jog policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis, dėl nenustatytų priežasčių, parodė neteisingus duomenis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2.6.-12837-935/2016).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinai E. R. kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl daroma išvada, kad E. R. veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 4 dalyje, požymių (ANK 591 str. 1 p.).
Nagrinėjamos bylos kontekste pastebėtina tai, kad asmenims, kurie yra tikrinami policijos pareigūnų dėl jų blaivumo, suteikus galimybę pakartotinai pasitikrinti neblaivumą po pirmojo bandymo, galbūt būtų išvengta panašių į nagrinėjamą bylą situacijų, sudarančių prielaidas netikėti alkoholio matuoklio duomenimis.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių administracinio nusižengimo teisena E. R. atžvilgiu yra nutrauktina, o Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis, kuria E. R. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. N. 2017 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. 75ANN-85211198-17, kuriuo E. R. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 4 dalį 230 eurų bauda, paliktas nepakeistas, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį, kuria E. R. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. N. 2017 m. vasario 4 d. nutarimas Nr. 75ANN-85211198-17, kuriuo E. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 4 dalį 230 eurų bauda, paliktas nepakeistas, ir administracinio nusižengimo teiseną E. R. atžvilgiu pagal administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 4 dalį nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.