Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus pataisos namų 2018 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 28-669 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. 2S-3978.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. sausio 29 d. skundo trūkumams pašalinti – pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus arba prašymą atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjo D. B. skundą laikė nepaduotu ir nurodė skundo kopiją su priedais grąžinti pareiškėjui, nutarčiai įsiteisėjus.

Teismas nustatė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2019 m. vasario 22 d. atsisakė priimti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo siųstus dokumentus, o atsisakymas priimti dokumentus prilygsta jų įteikimui. Atsižvelgdamas į tai, kad per nustatytą terminą pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

III.

Pareiškėjas D. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį ir nustatyti naują terminą trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus pataisos namų administracija neįteikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutarties, todėl jis negalėjo atsisakyti priimti teismo siųstų dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo D. B. skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu. Prie skundo turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio (ABTĮ 25 str. 2 d.)

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitiko ABTĮ 25 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Pareiškėjo skundas nepriklauso neapmokestinamų skundų kategorijai, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, ar prašymo atleisti nuo minėto mokesčio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti administracinę bylą.

Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims procesiniai dokumentai įteikiami per atitinkamos laisvės atėmimo vietos administraciją. Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis uždarame voke Vilniaus pataisos namuose buvo gauta 2019 m. sausio 17 d. Vilniaus pataisos namų administracija, gavusi šią Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį (voke), turėjo nutartį su uždaru voku įteikti pareiškėjui D. B., kuris atlieką bausmę Vilniaus pataisos namuose. 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus pataisos namų administracijos direktorius pasirašė raštą, kuriame informavo Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad pareiškėjas D. B. atsisakė priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo atsiųstus dokumentus.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo įteikiama nutartis, nėra jokio jo atsisakymo priimti nutartį. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos pareiškėjo argumentus, vertindama laisvės atėmimo vietos administracijos ir kartu pagal šios bylos duomenis atsakovo, prieš kurį pareiškėjas siekia inicijuoti administracinę bylą, pateiktą raštą (b. l. 17), daro išvadą, kad nėra galimybės nustatyti, kada pareiškėjui buvo įteikinėjama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis (vokas, kuriame yra nutartis) ir dėl kokių priežasčių (motyvų) pareiškėjas atsisakė priimti teismo siunčiamą dokumentą. Konstatuotina, kad nėra duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus, jog jis neatsisakė priimti pirmosios instancijos teismo siųstos nutarties.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju, įvertinus susiklosčiusią teisinę situaciją, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas atsisakė priimti būtent Vilniaus apygardos administracinio teismo siųstą 2019 m. sausio 15 d. nutartį dėl trūkumo šalinimo, todėl pirmosios nutartis panaikintina, pareiškėjo skundo priėmimas klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo, kad būtų sudaryta pareiškėjui galimybė pašalinti skundo trūkumą, nurodytą 2019 m. sausio 15 d. nutartyje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo D. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo D. B. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.