- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-04-14
- Bylos Nr.
- A6.-374-1002/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00083-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Pažeidėjas
- R. P.
- Advokatai
- Virgilijus Januška
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. P. ir jos atstovui advokatui Virgilijui Januškai,
išnagrinėjo R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB (duomenys neskelbtini) direktore, adresas – (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P., būdama UAB (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovė, padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) nuostatas, nes per laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-10-31, nes vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybė buvo teikiama ne valstybei, o kitiems paskesnės eilės kreditoriams ir buvo pažeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kaip kreditoriaus teisės. Mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2017-01-19 sudaro 494,85 Eur.
R. P. teismo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir teisme parodė, kad gailisi padariusi pažeidimą. Teismo prašė skirti mažesnę baudą arba jos neskirti.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Virgilijus Januška teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo laikotarpis, kai R. P. sirgo arba buvo kasmetinėse atostogose. Įmonės pajamos per metus sudaro 13 000 Eur. Tai labai minimalios pajamos. Minėtos pajamos buvo skirtos einamiesiems mokėjimams, kad įmonė galėtų realiai vykdyti veiklą. Įmonė turi automobilius ir juos nuomoja, jiems reikalingas draudimas. Buvo mokamas darbo užmokestis, kad įmonė toliau galėtų tęsti veiklą ir vykdyti mokestines prievoles valstybės biudžetui. Atliekant operatyvinį patikrinimą, operatyvaus patikrinimo pažymoje mokestinė nepriemoka buvo padengta. Įmonės vadovo prašymas buvo pateiktas VMI, kad likusi suma bus padengta iki birželio mėnesio. Operatyvaus patikrinimo pabaigos metu mokestinė nepriemoka buvo sumažinta. Iki operatyvaus patikrinimo pabaigos (gruodžio 6 d.) likus dvidešimčiai dienų mokestinė nepriemoka buvo padengta. Likusi suma, sutikus mokesčių administratoriui, turėjo būti padengta iki birželio 30 d. VMI buvo sumokėta 2017-04-02. Mokestinio fakto išrašas išimtas 2017-04-04. Atliekant operatyvinį patikrinimą (prieš surašant operatyvaus patikrinimo pažymą) įmonė sumokėjo 6 546 Eur. Įmonė buvo dar nesumokėjusi 494 Eur. 2017-04-02 buvo pervesti dar 532 Eur. Šiandien mokestinė nepriemoka padengta. R. P. gailisi ir neneigia fakto, kas buvo užfiksuota operatyvaus patikrinimo pažymoje. R. P. augina du vaikus ir viena teikia išlaikymą. Ji dirba kolegijoje dėstytoja. Jos vidutinis atlyginimas yra 400 Eur per mėnesį. Gaunamų lėšų vos užtenka būtiniems šeimos poreikiams patenkinti. R. P. gyvenamoji vieta – su tėvais. Įmonės vadovė stengėsi, kad įmonė išliktų moki. Atsižvelgiant į administracinių nuobaudų taikymo tikslus, padaryto pažeidimo pavojingumą, teismo prašo skirti mažesnę negu įstatyme numatyta arba neskirti administracinės nuobaudos.
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė G. B. teisme paaiškino, kad mokesčių inspekcija atliko UAB (duomenys neskelbtini) operatyvinį patikrinimą ir tikrintas laikotarpis nuo 2015-11-01 iki 2016-10-31. Tikrintas bendrovės piniginių lėšų judėjimas pagal pateiktus kasos apskaitos dokumentus, banko sąskaitų išrašai, atskaitingų asmenų piniginių lėšų judėjimo dokumentai. Įvertintas vykdomų atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais laikymosi eiliškumas. Buvo nustatyta, kad bendrovė, turėdama skolos valstybės biudžetui, apmokėjo už prekes ir paslaugas, taip pat buvo išmokėtas darbo užmokestis. Bendrovė, vykdydama veiklą ir gaudama pajamas, atsiskaitydama su kitais kreditoriais, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ str. numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo nuostatas. Prašė teismo UAB (duomenys neskelbtini) vadovę R. P. nubausti, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, sankcijoje numatytą baudos dydį, skirti švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą – baudą.
Be R. P. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi dėl pažeidimo, jos kaltė grindžiama ir kitais byloje surinktais duomenimis: Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio teisės nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (1-4 b. l.), Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad 2016-11-28 pradėtas ir 2016-12-27 baigtas UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimas už laikotarpį nuo 2015-11-01 iki 2016-10-31 (5-7 b. l.), kasos knygos dokumentų kopijos (9-33 b. l.), atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos (55-64 b. l.), VMI prie LR FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų išrašai apie įmonės prievoles ir jų vykdymą (34-55 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (75 b. l.). R. P. padaryta veika atitinka ANK 120 str. 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016-12-06 VMI prie FM sumokėjo 5000,00 Eur. (7, 93 b. l.). Iš teisme advokato prašymu pridėtų prie bylos dokumentų matyti, kad R. P. 2017-04-02 pervedė 532,00 Eur. VMI prie LR FM (91 b. l.) Ši įmoka yra užregistruota VMI 2017-04-03. Užklausos formulavimo data 2017-04-04 (92 b. l.). VMI 2017-04-04 balanso apskaitos duomenimis mokestinės prievolės UAB (duomenys neskelbtini) sudarė 226,31 Eur. (89 b. l.).
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad “teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas”.
R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino padariusi administracinį teisės nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo sumokėta 5000 Eur. Mokestinės nepriemoka – nedidelė (532 Eur). Administracine tvarka nebausta. Pabrėžtina, kad R. P. augina du vaikus ir viena teikia jiems išlaikymą. Ji dirba kolegijoje dėstytoja ir jos vidutinis atlyginimas yra 400 Eur per mėnesį. Visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jai taikytinas ANK 34 straipsnio 5 dalis ir skirtina švelnesnė negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda. Teismas mano, kad šiuo atveju galimas ANK 34 straipsnio taikymas, nes nors ir minimalios 1400 Eur. baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, padaryto nusižengimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas mano, kad 150 Eur dydžio bauda yra pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
R. P. pripažinti kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytas baudos minimumas – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.