Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, Ik-886-95/2011

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-01-20
Bylos Nr.: Ik-886-95/2011
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02863-2010-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Liuda Arlauskienė, Violeta Balčytienė, Bronius Januška
Pareiškėjas: AB „Lietuvos geležinkeliai“
Atsakovas: Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Vilniaus teritorinei muitinei

Kategorijos

1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
10.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
37.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-886-95/2011(Proceso Nr. 3-61-3-02863-2010-5)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 9.10; 10.8.2; 37.1; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos atstovui D. B., atsakovo atstovei Nijolei Jurevičienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Janinai Meškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – ir pareiškėja, bendrovė, įmonė) su skundu (b. l. 1-5), kurį patikslino (b. l. 43-47) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir VTM, muitinė, tretysis suinteresuotas asmuo) 2009-09-04 sprendimą Nr. 18KP-10-694 (toliau – ir VTM sprendimas), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, MD) 2010-06-19 sprendimą Nr. 1A-4.13-342 (toliau – ir MD sprendimas) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2010-09-20 sprendimą Nr. S-254(7-199/2010) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

Skunde nurodė, kad su skundžiamais sprendimais pareiškėja nesutinka. Tvirtino, kad pareiškėjos atsakingas darbuotojas deklaruodamas krovinį, neturėjo jokios informacijos apie tai, kad duomenys nurodyti siuntėjo SMGS važtaraščiuose gali nesutapti su realiai gabenamu kroviniu. 2008-10-30 atvykus traukiniui (duomenys neskelbtini) iš Baltarusijos geležinkelių į (duomenys neskelbtini) geležinkelio postą buvo atlikta tik sąstato techninė ir komercinė apžiūra, vadovaujantis 2008-10-09 AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir susivienijimo „Baltarusijos geležinkelis“ susitarimo dėl bendradarbiavimo tarptautinių vežimų geležinkeliais srityje Nr. SK-302 nuostatomis )toliau – ir susitarimas). Ginčo atveju, pastebėtų pažeidimų keliančių abejonių dėl gabenamo krovinio, kad būtų reikalingas detalus krovinio patikrinimas nebuvo, o susitarime su muitine, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta prievolė atlikti visų atvykstančių iš Baltarusijos geležinkelių geležinkelio transportu gabenamų prekių (krovinių) detalų fizinį ir muitinį tikrinimą (nuimti plombas, atidaryti transporto priemones, iškrauti prekes (krovinius), jas suskaičiuoti, išmatuoti ar tikrinti prekės tapatumą ir kt.). Be to, visų atvykstančių vagonų iš trečiųjų šalių tikrinimo technologiškai ir dėl žmogiškojo faktoriaus atlikti būtų neįmanoma, todėl tokie tikrinimai atliekami tik vadovaujantis rizikos veiksniais. Taigi, įvežant konteinerius į Lietuvos Respublikos teritoriją jie mechaniškai pažeisti ar krovinio byrėjimo iš jų nebuvo ir šiuo atveju realiai net fiziškai nebuvo galimybės vizualiai sutikrinti ir plombų, nes konteineriai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo pakrauti ant fitinginės platformos Nr. (duomenys neskelbtini) durimis į vagono vidų vienas priešais kitą, dėl to tarpas tarp konteinerių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtni) buvo ~ 75 mm, o konteinerio durų užrakto plombavimo įrenginys buvo ~ 900 mm atstumu nuo konteinerio šono, taip siekiant užtikrinti maksimalią gabenamo krovinio apsaugą nuo vagysčių. Kadangi iš paminėtų pagrindų ir aplinkybių nebuvo tikslo ir galimybių gabenamo krovinio detaliai patikrinti, pareiškėjos atsakingas darbuotojas krovinį uždeklaravo būtent iš siuntėjo SMGS važtaraščiuose pateiktos informacijos, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, duomenys dėl gabenamo krovinio buvo neatitinkantys tikrovės. Mano, kad už klaidingų duomenų pateikimą deklaracijoje atsakomybė galėjo būti taikoma pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str., kur ir yra numatyta sankcija už tokio pobūdžio pažeidimą, o MD ir Komisijos siekis perkelti pareiškėjai naštą sumokėti visus mokesčius už realiai negabentą krovinį, anot pareiškėjos, neteisėtas. Muitinės kodekso 96 str. 1 d. nuostatos apibrėžia, kad procedūros vykdytojas atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės. Bendrovė nuo pat bylos pradžios atsakovui teikė įrodymus ir įrodinėjo, kad apskritai krovinys – ferochromas, konteineriuose į Lietuvos Respublikos teritoriją nebuvo įvežtas, dar daugiau – prarastas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Būtent Muitinės kodekso 96 str. 1 d. nuostatos taikomos kai į paskirties įstaigą yra pristatomas tik dalis krovinio, o kita dalis būna prarasta už ką ir atsirastų būtinybė sumokėti mokesčius. Apžiūros metu važtaraščiuose nurodyto krovinio apskritai net nebuvo aptikta, o konteineriuose vietoje deklaruoto krovinio – ferochromo buvo aptiktas 8 250 kg ir 7 290 kg smėlio su molio priemaišomis. Taigi, tai pagrindžia, kad ferochromas kaip uždeklaruotas krovinys net nebuvo įvežtas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Akcentavo, kad visus įmonės pateiktus įrodymus atsakovas ir Komisija vertino paviršutiniškai, dėl to juos ir pripažino nepakankamais. MD apskritai pateikė tik vienintelį įrodymą, t. y. iš Kazachstano muitinės gautą informaciją apie pakrautą krovinį į konteinerius ir jo kiekį. Tačiau, nėra aišku, ar įforminant Kazachstano geležinkeliuose muitinės deklaracijas, muitinė tikrino krovinį ir svėrė jį, dalyvavo pakrovime, ar apsiribojo tik dokumentiniu tikrinimu. Nėra žinomas Kazachstano muitinės muitinio tikrinimo būdas ir jo apimtis. Be to, tai, kad Kazachstano muitinės deklaracijose nurodytas 40 000 kg ferochromo kiekis, dar negali būti laikoma įrodymu, kad visas šis kiekis buvo atgabentas iki Lietuvos Respublikos ir į ją įvežtas, atsižvelgiant ir į tai, kad Kazachstano muitinės deklaracijose plombų numeriai nesutampa su plombų identifikavimo numeriais važtaraščiuose, su kuriais konteineriai buvo gabenami ir priimti iš Rusijos bei Baltarusijos geležinkelių ir įvažiavo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Laiko, kad ginčo atveju, Komisija, priimdama sprendimą netinkamai pritaikė LVAT praktiką dėl įrodymų naštos paskirstymo aspektų, nes pareiškėja įvairiais galimais būdais rinko įrodymus ir pateikė juos į bylą įrodydama, kad gabenamas krovinys – ferochromas buvo prarastas iki įvežant konteinerius į Lietuvos Respublikos teritoriją ir, kad negalėjo būti prarastas Lietuvos Respublikos teritorijoje, o pareiškėjai perkelta našta įrodyti (pateikiant įrodymus) kitą muitinės skolos atsiradimo vietą – neįgyvendinama. Pareiškėja tokių duomenų ar dokumentų iš trečiųjų šalių, kad krovinys buvo pasisavintas iki jo įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją neturi, o nustatyti ir pateikti įrodymus, kokioje trečioje šalyje prarastas krovinys, pareiškėjos nuomone, gali tik tos šalies kompetentingos teisėsaugos institucijos. Pareiškėja savo kompetencijos ribose į bylą pateikė įrodymus, kad gabenamas krovinys nebuvo prarastas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir toks krovinys, kaip nurodytas siuntėjo važtaraščiuose, net nebuvo įvežtas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Tvirtino, kad byloje esantys įrodymai ir nurodytos aplinkybės, turi didelę reikšmę bylos teisingam išsprendimui, tačiau iš ankščiau pateiktų faktų matyti, kad Komisija nevisiškai ir nepilnai įvertinusi bylai reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai išaiškinusi ir pritaikiusi LVAT suformuotas teismų praktikos nuostatas, pažeidė bendrovės teisėtus lūkesčius, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijos sprendimas naikintinas. Pabrėžė, kad Komisija klaidingai interpretavo ir taikė mokestinio ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų nuostatas; klaidingai konstatavo bendrovės atsakomybę dėl prekių kiekio trūkumo nustatymo; neatsižvelgė į kitas faktines bylos aplinkybes, turinčias didelę reikšmę bylos teisingam išsprendimui; nagrinėjo bylą formaliai, t. y. nevertino kitų mokestiniam ginčui svarbių (esminių) aplinkybių.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 102) nurodė, kad pagal Muitinės kodekso 204 str. 1 d., importo skola muitinei atsiranda neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba joms įformintos muitinės procedūros taikymu. Šio straipsnio 2 d. nustato, kad skola muitinei atsiranda tuo momentu, kai nustojama vykdyti prievolę (ginčo atveju į Klaipėdos TM pristačius ne visą Vilniaus TM sprendimu nurodytuose 2008-10-18 SMGS važtaraščiuose deklaruotą prekės (ferochromas) kiekį, užfiksuotas trūkumas 40 000 kg), o vadovaujantis Muitinės kodekso 215 str. 1 d., skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai, o jeigu tos vietos nustatyti negalima, toje vietoje, kurioje muitinė prekes pripažino esant tokioje padėtyje, kuriai susidarius atsiranda skola muitinei. MD 2010-05-08 gavo iš Kazachstano muitinės 2010-04-12 raštą, kuriuo pateiktos prekės (ferochromo) krovinio muitinės deklaracijos Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini), ir pranešama, kad į konteinerius buvo pakrauta 40 000 kg ferolydinių: į konteinerį (duomenys neskelbtini) kg, į konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini) 20 000 kg. Plombų, uždėtų ant nurodytų konteinerių, numeriai yra atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Muitinė atmetė bendrovės skundo argumentus, kad šis krovinio trūkumas atsirado ne Lietuvos teritorijoje, nes ji pati, (duomenys neskelbtini) geležinkelio stotyje vizualiai patikrinusi konteinerius ir nenustačiusi galimo krovinio trūkumo požymių, įformino jam supaprastinto muitinio tranzito procedūras, nors atsakovas 2005-05-27 raštu Nr. 3B-17.17/18-6121 „Dėl išankstinės muitinei pateiktų prekių apžiūros“ informavo bendrovę apie išankstinę muitinei pateiktų prekių apžiūros galimybę (Muitinės kodekso 42 ir 182 str.), tačiau įmonė šia teise nepasinaudojo. Komisija savo sprendime pagrįstai konstatavo, kad bendrovė turėjo pareigą pateikti įrodymus dėl muitinės skolos atsiradimo vietos, jai šios pareigos neįvykdžius, pagrįsta pripažinta mokesčių administratoriaus pozicija. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, prekių įvežimo metu pastebėjusi ranka taisytus SMGS važtaraščius, turėjo galimybę įvertinti didesnę riziką ir imtis atitinkamų veiksmų, siekdama nustatyti tikrąjį vežamų konteinerių turinį (Komisijos posėdžio metu tai pripažino ir bendrovės atstovas). Įgyvendinimo nuostatų 199 str. 1 d. nustatyta, kad pateikus muitinės įstaigai deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, vykdymą. Bendrovė, kaip tranzito procedūros vykdytoja, vadovaudamasi Muitinės kodekso 96 str., atsako už visų prekių pristatymą į paskirties įstaigą. Muitinės kodekso 204 str. nustato, kad skola muitinei atsiranda, kai neįvykdyta bent viena iš prievolių, susijusių su importo mokesčiais apmokestinamoms prekėms taikoma muitinės procedūra. Kadangi bendrovė neįvykdė prievolių, susijusių su muitinio tranzito procedūromis, t. y. paskirties muitinės įstaigai nepateikė visų prekių, nurodytų muitinio tranzito deklaracijoje, atsirado skola muitinei, o skolininku laikomas muitinio tranzito procedūros vykdytojas – įmonė. Taigi, Komisija pagrįstai patvirtino atsakovo sprendimą. MD mano, kad tiek VTM, tiek MD veiksmai įregistruojant, apskaičiuojant bei išieškant skolą pagal SMGS važtaraščius neprieštarauja Bendrijos bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms skolos įregistravimą bei išieškojimą muitinėje iš procedūros vykdytojo, todėl naikinti sprendimų nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovo atstovė patvirtino atliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 103-106) nurodė, kad skundžiami sprendimai priimti išnagrinėjus ir įvertinus visas aplinkybes ir įrodymus, teisingai pritaikius teisės aktus, jie yra pagrįsti, todėl naikinti jų ir tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo. Teigė, kad pareiškėja yra tranzito procedūros vykdytojas ir deklarantas, todėl, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 1 d. nuostatomis, tampa atsakinga už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos muitinės identifikavimo priemonės ir už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 92 str. 1 d., išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms įforminta procedūra, ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai, o šio straipsnio 2 d. nurodoma, kad muitinė užbaigia procedūrą kai palyginusi išvykimo įstaigos turimus duomenis su paskirties įstaigos turimais duomenimis, gali patvirtinti, kad procedūra buvo atlikta tinkamai. Pažymėjo, kad VTM negali patvirtinti, kad muitinio tranzito procedūra buvo užbaigta tinkamai, nes buvo nustatytas krovinio (40 000 kg ferochromo) trūkumas. Jokių įrodymų, kad SMGS važtaraštyje prekių svoris nurodytas klaidingai arba prekių trūkumas atsirado ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, pareiškėja nepateikė. Bendrovė neįvykdė prievolių, susijusių su muitinio tranzito procedūromis, t. y. paskirties muitinės įstaigai nepateikė visų prekių, nurodytų muitinio tranzito deklaracijose. Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 204 str., neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su įformintos muitinės procedūros taikymu, atsiranda importo skola muitinei, o asmuo, praradęs dalį krovinio, laikomas skolininku. Vadovaujantis šio straipsnio nuostata bei PVM įstatymo 14 str. 13 d., tretysis suinteresuotas asmuo priėmė 2009-09-04 sprendimą, kuriuo bendrovei pagal SMGS važtaraščius įregistravo mokestinę prievolę muitinei – 5 5291 Lt muito, 15 2129 Lt PVM, 20 827 Lt PVM delspinigių, taip pat paskirta 20 743 Lt bauda. Tvirtino, kad pareiškėja, vykdydama supaprastintą muitinio tranzito procedūrą deklaravo muitinei, kad SMGS važtaraštyje nurodyta informacija apie pervežamų prekių kiekį ir svorį yra teisinga, o tai reiškia, kad bendrovė prisiėmė atsakomybę muitinei ir tuo pačiu rizikos faktorių dėl deklaruoto prekių kiekio ir svorio pristatymo paskirties muitinės įstaigai. SMGS važtaraščio 48 langelyje nurodyta, kad siuntėjas, sudarydamas krovinio pervežimo sutartį, krovinį pasvėrė, t. y. į vagoną buvo pakrauta SMGS važtaraštyje nurodytą krovinio kiekį. Šį faktą patvirtino ir iš Kazachstano muitinės gautas atsakymas, vežant krovinį į Europos Bendrijos muitų teritoriją krovinio trūkumas nebuvo užfiksuotas, jis buvo nustatytas paskirties muitinės įstaigoje, o pareiškėja nepateikė įrodymų, kad SMGS važtaraštyje krovinio svoris nurodytas klaidingai, arba kad krovinio trūkumas atsirado ne Bendrijos muitų teritorijoje. Muitinės institucijos atliko išsamų tyrimą ne tik prašydama pareiškėjos pateikti papildomą informaciją ir įrodymus, bet ir kreipdamasi į šalies siuntėjos muitinę su prašymu pateikti dokumentą, kuriame būtų nurodyta, koks prekių kiekis buvo eksportuotas iš tos šalies. Kazachstano muitinė informavo, kad į konteinerius buvo pakrauta 40 000 kg ferolydinių bei atsiuntė šią informaciją patvirtinančius dokumentus – krovinio muitinės deklaracijas ir plombų, uždėtų ant konteinerių, numerius. Užsienio šalių muitinės atsakymai yra oficialūs dokumentai, paremti tarpvalstybiniais susitarimais, jie yra vieni iš įrodymų galinčių pagrįsti muitinės įtarimus dėl galimų ūkio subjektų pažeidimų. Muitinės institucijos neturi pagrindo abejoti Kazachstano muitinės pateikta informacija. Mano, kad pareiškėjos darbuotojai, vykdydami savo įprastinę veiklą šioje situacijoje, elgėsi nepakankamai atsakingai ir apdairiai, o susiklosčiusios aplinkybės yra nepagrįstos rizikos pasekmė. Turėdama informaciją apie konteinerio pažeidimus, pareiškėja, reikalui esant apžiūrėti ar kitaip patikrinti prekes prieš pateikiant jas muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti, turėjo vadovautis Leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių nustatyta tvarka ir pateikti artimiausiai muitinės įstaigai tokį prašymą iš karto, įvežus prekes į Bendrijos muitų teritoriją. Jeigu tai būtų atlikta ir nustatyta, kad prekių kiekis neatitinka nurodyto dokumentuose, įforminant supaprastintą muitinio tranzito procedūrą, deklaruojamas faktinis įvežtų prekių kiekis. Jeigu visos prekės, kurioms buvo įforminta muitinio tranzito procedūra, pateikiamos paskirties muitinei ir tinkamai įvykdytos kitos prievolės, susijusios su prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, skolos muitinei neatsiranda. Tokia galimybe pareiškėja nepasinaudojo. Pažymėjo, kad vadovaujantis Įgyvendinimo nuostatų 420 str. bei MD 2005-04-04 įsakymo Nr. 1B-239 „Dėl muitinės priežiūros priemonių prekėms, gabenamoms geležinkelio transportu Lietuvos Respublikos muitų teritorija taikymo“ 1.7 p., VTM plombas, kuriomis buvo užplombuoti konteineriai Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) pripažino netinkama identifikavimo priemone. Minėti konteineriai buvo užplombuoti, tačiau plombų numeriai nutrinti neįskaitomai, todėl paskirties įstaigoje (Klaipėdos teritorinėje muitinėje) plombų identifikaciniai numeriai nenustatyti. Tai yra pažymėta Prekių patikrinimo akte. Šio fakto neneigia ir pareiškėja, nes apie tai, kad plombų kontroliniai numeriai nutrinti yra pažymėta Klaipėdos geležinkelio stotyje surašytuose 2008-11-06 komerciniuose aktuose Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini). Komisija teisingai sprendime atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovė, prekių įvežimo metu pastebėjusi ranka taisytus SMGS važtaraščius, turėjo galimybę įvertinti didesnę riziką ir imtis atitinkamų veiksmų, siekdama nustatyti tikrąjį vežamų konteinerių turinį. Komisija, be kita ko, pažymėjo, kad aplinkybę, kad atsakingi bendrovės darbuotojai, priimdami krovinį galėjo pastebėti SMGS važtaraščių trynimus ir atitinkamai įvertinti pateiktų dokumentų teisingumo riziką, pripažino ir bendrovės atstovas. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 215 str. 1 d., skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai, o jeigu tos vietos nustatyti negalima, toje vietoje, kurioje muitinė prekes pripažino esant tokioje padėtyje, kuriai susidarius atsiranda skola muitinei. Kadangi prekių trūkumas nustatytas Europos Bendrijos muitų teritorijoje, o pareiškėja nepateikė pakankamų įrodymų, kad prekės, kurioms nustatytas trūkumas, nebuvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, todėl laiko, kad pagal Prekių tikrinimo akte užfiksuotą ferochromo trūkumą, pareiškėjai pagrįstai VTM sprendimu įregistruota mokestinė prievolė. Tai patvirtino tiek Atsakovas, tiek Komisija savo sprendimais. Komisijos sprendime nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad procedūros vykdytojui nepateikus faktinių duomenų apie įvežtas kitas/ kitokio kiekio prekes, nei nurodyta deklaracijoje bei, nesant galimybės nustatyti konkrečios muitinės skolos atsiradimo vietos, nepateikus įrodymų, kad skolos atsiradimą lėmę veiksmai atsirado ne Lietuvos Respublikoje, muitinės skola registruojama Lietuvoje (2008-08-14 nutartis administracinėje byloje Nr.A-502-1425/2008).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė patvirtino atsiliepime nurodytas aplinkybes, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos, MD ir VTM sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 7-13, 90-92, 94-96).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Komisijos byloje esantys rašytiniai įrodymai (Komisijos byla, b. l. 1-198) tvirtina, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2008-11-01, vykdydama supaprastintą tranzito procedūrą, iš (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties į paskirties muitinės įstaigą Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto postą vagonu-platforma Nr. (duomenys neskelbtini) su konteineriais Nr. (duomenys neskelbtini) (SMGS važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (SMGS važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini)) atgabeno krovinį (ferochromas). Kadangi paskirties muitinės įstaigoje konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini) šone buvo pastebėta pjautinė skylė, todėl buvo atliktas prekių detalus fizinis patikrinimas ir nustatyta, kad abu konteineriai pakrauti molio ir smėlio mišiniu. Nustatytas 20 000 kg ferochromo trūkumas konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 20 000 kg ferochromo trūkumas konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 2008-11-06 Prekių patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini).

VTM, siekdama nustatyti, koks ferolydinių svoris buvo pakrautas į konteinerius bei kokiomis plombomis jie buvo užplombuoti, pateikė užklausas Kazachstano Respublikos ir Baltarusijos Respublikos muitinėms.

Baltarusijos muitinė, atsakydama į VTM raštą, informavo, kad negali pateikti SMGS važtaraščių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kopijų bei pateikė duomenis iš muitinės informacinės duomenų bazės, kurioje nėra užfiksuoti konteinerių plombų numeriai.

Iš bylos rašytinių įrodymų matyti ir tai, kad Muitinės departamentas 2010-05-08 gavo iš Kazachstano muitinės 2010-04-12 raštą Nr. KTK-6-4-9/2658, kuriuo pateiktos prekės (ferochromo) krovinio muitinės deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei pranešama, kad į konteinerius buvo pakrauta 40 000 kg ferolydinių: į konteinerį (duomenys neskelbtini) kg, į konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini) 20 000 kg. Plombų, uždėtų ant pirmiau nurodytų konteinerių, numeriai yra atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje esantis 2008-11-06 Prekių patikrinimo aktas įrodo, kad ginčo konteineriai buvo užplombuoti, tačiau plombų numeriai nutrinti neįskaitomai, todėl paskirties įstaigoje (Klaipėdos teritorinėje muitinėje) plombų identifikaciniai numeriai nenustatyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja šio fakto neneigė, nes apie tai, kad plombų kontroliniai numeriai nutrinti buvo pažymėta ir Klaipėdos geležinkelio stotyje surašytuose 2008-11-06 komerciniuose aktuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi, VTM atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad bendrovė tinkamai neužbaigė supaprastintos muitinio tranzito procedūros, priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo pareiškėjai pagal SMGS važtaraščius Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo mokestinę prievolę muitinei – 55 291 Lt muito, 152 129 Lt PVM, 20 827 Lt PVM delspinigių bei paskyrė 20 743 Lt baudą.

Įmonė, nesutikdama su muitinės sprendimu, jį apskundė MD, kuris patvirtino VTM sprendimą, o Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl MD sprendimo, sprendimu MD sprendimą paliko nepakeistą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1992-10-12 Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) ir kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.

Bendrijos muitinės kodekso 92 str., išorinio tranzito procedūra baigiama ir jos vykdytojo įsipareigojimai įvykdomi, kai prekės, kurioms buvo įforminta procedūra, ir atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitines įstaigai, vadovaujantis atlikimo tvarką reglamentuojančiomis nuostatomis. Pagal minimo kodekso 96 str. 1 d., už prievolių, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Vykdytojas atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės bei už nuostatų, susijusių su Bendrijos procedūra, laikymąsi. Bendrijos muitinės kodekso 204 str. nustatyta, kad skola muitinei atsiranda, kai neįvykdyta bent viena iš prievolių, susijusių su importo mokesčiais apmokestinamoms prekėms taikoma muitinės procedūra. Remiantis Bendrijos muitinės kodekso 215 str. 1 d., skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad jeigu šios vietos nustatyti negalima, skola muitinei laikoma atsiradusia toje vietoje, kurioje muitinė prekes pripažino esant tokioje, kuriai susidarius atsiranda skola muitinei.

1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau – ir Įgyvendinimo nuostatai) 199 str. 1 d. reglamentuojama, kad pateikus muitinės įstaigai deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, vykdymą. Pagal Įgyvendinimo nuostatų 416 str. 1 d., geležinkelio įmonė priimanti vežti prekes su CIM (ginčo atveju SMGS) važtaraščiu, naudojamu kaip Bendrijos tranzito deklaracija, yra tos operacijos vykdytoja.

Nurodytų teisės normų sisteminė analizė ir ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma teisėjų kolegijai suponuoja, kad įmonė, vykdydama supaprastintą muitinio tranzito procedūrą deklaravo muitinei, kad SMGS važtaraštyje nurodyta informacija apie pervežamų prekių kiekį ir svorį yra teisinga. Būtent tokiais veiksmais ji prisiėmė atsakomybę muitinei ir tuo pačiu rizikos faktorių dėl deklaruoto prekių kiekio ir svorio pristatymo paskirties muitinės įstaigai. Kaip matyti iš SMGS važtaraščio 48 langelyje pateikiamos informacijos, siuntėjas, sudarydamas krovinio pervežimo sutartį, krovinį pasvėrė, t. y. į vagoną buvo pakrauta SMGS važtaraštyje nurodytą krovinio kiekį. Kaip minėta, šį faktą patvirtino ir iš Kazachstano muitinės gautas atsakymas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vežant krovinį į Europos Bendrijos muitų teritoriją krovinio trūkumas nebuvo užfiksuotas, jis buvo nustatytas paskirties muitinės įstaigoje. Pareiškėja nei VTM, nei MD, nei Komisijai, nei teismui nepateikė jokių prejudicinę reikšmę turinčių įrodymų, kad SMGS važtaraštyje krovinio svoris nurodytas klaidingai, arba kad krovinio trūkumas atsirado ne Bendrijos muitų teritorijoje.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ).

ABTĮ 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Visapusiškai ir objektyviai įvertinusi byloje surinktus rašytinius įrodymus, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija sprendžia, kadangi konteinerių plombų numeriai buvo nutrinti neįskaitomai ir dėl to buvo surašytas bei pridėtas minėtas patikrinimo aktas, todėl pareiškėja, būdama atsakinga ir rūpestinga, turėjo į tai atkreipti dėmesį ir įvertinti dokumentų teisingumo riziką. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino tretysis suinteresuotas asmuo, atsakovas ir Komisija, nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka tiek su VTM, tiek su MD ir Komisijos padarytomis išvadomis, kad pareiškėja, prekių įvežimo metu pastebėjusi ranka taisytus SMGS važtaraščius, turėjo galimybę įvertinti didesnę riziką ir imtis atitinkamų veiksmų, siekdama nustatyti tikrąjį vežamų konteinerių turinį. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kaip matyti iš Komisijos posėdžio protokolo, aplinkybę, kad atsakingi įmonės darbuotojai, priimdami krovinį, galėjo pastebėti SMGS važtaraščių trynimus ir atitinkamai įvertinti pateiktų dokumentų teisingumo riziką, pripažino ir pareiškėjos atstovas.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pagrįstai ir teisėtai, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 96-98 str. ir 139 str., Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str. 3 d., bendrovei buvo įregistruota skola muitinei, apskaičiuota PVM, PVM delspinigiai ir paskirta bauda.

Jokių esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant ginčą teisėjų kolegija nenustatė.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Komisija, MD ir VTM teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, skunde nurodytais motyvais ir kitais motyvais, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, naikinti šių sprendimų nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d. ir 129 str.,

n usprendė:

pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėVioleta BalčytienėBronius Januška