Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-23/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-05
Bylos Nr.
1S-23/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aloyzas Kruopys
Kaltinamasis
V. R.
Advokatai
Kristina Sandaraitė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-23/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 5 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,kaltinamajam V. R. ,gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimtojo V. R. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs suimtojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. , kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 3 dalyje padarymu, tai yra tuo, kad jis, vykdydamas nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent 2007 metais, laikotarpiu nuo liepos 29 d. iki rugpjūčio 1 d., telefoninių pokalbių metu, gaudamas nurodymus iš nusikalstamos veikos organizatoriaus A. N. , veikdamas bendrai su D. N. ir J. A. , 2007 m. liepos 30 d. apie 10 val., turėdamas tikslą platinti iš D. N. neteisėtai įgytas narkotines medžiagas – heroiną, kurio bendroji masė milteliuose yra 25,196 g bei televizorių „Gold Star“, šias narkotines medžiagas neteisėtai laikė iki 2007 m. liepos 1 d. vakaro savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur A. N. nurodymu, padedant D. N. ir J. A. , į du televizoriaus kondensatorius supakavo narkotines medžiagas – heroiną, kurių bendroji masė milteliuose yra 25,196 g. ir juos pritvirtino televizoriaus „Gold Star“ viduje tarp kitų detalių, turėdamas tikslą, kad narkotinės medžiagos būtų neteisėtai nugabentos į Marijampolės pataisos namus platinimui.

V. R. 2008-08-04 prokuroro nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi kaltinamajam V. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą, kadangi jis vengė atvykti į teismo posėdžius, apie kuriuos buvo tinkamai informuotas.

Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi V. R. paskyrė kardomąją priemonę suėmimą trims mėnesiams. Skirdamas kaltinamajam V. R. suėmimo terminą teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau Lietuvos Respublikos BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte - bėgs (slėpsis) nuo teismo, Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte - trukdyti procesui bei Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys naujus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Kaltinamasis V. R. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę.

Kaltinamasis nurodo, jog yra II grupės invalidas, gyvena tik iš invalidumo pensijos, todėl neturi galimybės atvykti į teismo posėdžius. Nagrinėjant jo baudžiamąją bylą Kauno apygardos teisme į 2009-02-05, 2009-04-30 teismo posėdžius atvykti negalėjo, apie neatvykimo priežastis teismo neinformavo, nes nežino kaip tai padaryti. Šiuo metu yra sunkios sveikatos būklės – sunkiai vaikšto, jam reikalingas gydymas, kurio sulaikytas negauna.

Teismo posėdyje suimtasis ir jo gynėja prašė skundą patenkinti, o prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Suimtasis V. R. , nesutikdamas su skundžiama nutartimi, prašo pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę. Toks suimtojo prašymas negali būti tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Tačiau BPK 130 straipsnio nuostatos nesuteikė skundą nagrinėjančiam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Pastarasis teismas gali tik palikti galioti arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Todėl suimtojo skunde nurodytas prašymas – pakeisti jam kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę, apeliacinės instancijos teisme negali būti tenkinamas. Tokie prašymai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, kurio žinioje yra byla. Šiuo metu V. R. baudžiamoji byla yra Kauno apygardos teismo žinioje.

Nors kaltinamasis savo skunde nurodė netinkamą prašymą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad jis nesutinka ir su teismo motyvais dėl kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamos nutarties pagrįstumą.

Byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tokie duomenys yra įvykio vietos, televizoriaus apžiūros protokolai, specialisto išvada, telefoninių pokalbių suvestinės, iš dalies ir paties V. R. parodymai. Ar šis asmuo iš tikrųjų padarė jam inkriminuotą veiką, nei sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo paskyrimo, nesprendžiama. Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės taikymui reikalingas buvimas pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2009-12-21 nutartimi kaltinamajam V. R. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą, nes jis į 2009-02-21 teisiamąjį posėdį neatvyko ir apie svarbias priežastis nepranešė. Be to, V. R. neatvyko kelis kitus apygardos teismo posėdžius. Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali pakeisti paskirtą kardomąją priemonę griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme. Taigi teismas, atsižvelgdamas į minėto straipsnio nuostatas, pagrįstai priėjo prie išvados, kad V. R. vengia atvykti į teismą ir galimai slapstosi, todėl jam skirtina griežtesnė kardomoji priemonė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarime Nr. 50 nurodyta, kad teisėjai, skirdami suėmimą, taip pat namų areštą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Paskirti suėmimą arba pratęsti jo terminą galima tik nustačius konkrečius Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje išvardintus pagrindus.

Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties matyti, kad suėmimas kaltinamajam V. R. paskirtas nustačius tam pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 punkte ir 3 punkte.

Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. V. R. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Šiuo atveju, be gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės byloje yra duomenų, kad kaltinamasis šeimos ar kitų tvirtų socialinių ryšių neturi, ne kartą neatvyko į teismo posėdžius ir apie neatvykimo priežastis neinformavo teismo. Todėl Kauno apygardos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Veika, kurios padarymu kaltinamas V. R. , padaryta jam turint neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus. Veika, kuria suimtasis kaltinamas, numatyta Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, ji priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų. Dėl šių duomenų apygardos teismo išvada apie tai, kad būdamas laisvėje V. R. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje pripažįstama pagrįsta.

Pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje duomenų apie tokius galimus V. R. veiksmus nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis trukdo procesui.

Tačiau skiriant kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatant jos terminą, pakanka nustatyti bent vieną iš suėmimo skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalyje, todėl net ir nesant pakankamai duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad kaltinamasis trukdys teisminiam bylos nagrinėjimui, suėmimas V. R. paskirtas teisėtai ir pagrįstai.

Kaltinamojo argumentai, kad jis yra II grupės invalidas, gyvena tik iš invalidumo pensijos, šiuo metu yra sunkios sveikatos būklės – sunkiai vaikšto, jam reikalingas gydymas, kurio sulaikytas negauna, nėra pakankama priežastis panaikinti paskirtą kardomąją priemonę, kadangi ir laisvės atėmimo vietoje jam gali būti užtikrinama būtinoji medicininė priežiūra ir pagalba, o jau minėti kaltinamojo veiksmai neatvykstant į teismą patvirtina, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n utaria:

kaltinamojo V. R. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Aloyzas Kruopys