Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Rūtos Palubinskaitės ir Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18074-192/2009 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui S. V. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo (institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovė sutinka, kad ši bylą yra tarp tų pačių šalių, tačiau, ieškovės nuomone, ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu. Atsakovo paminėtoje byloje buvo reiškiamas reikalavimas tik dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo. Be to, skiriasi abiejose šiose bylose prašomo priteisti išlaikymo dydžiai, t.y. bylose yra skirtingas dalykas, be to, jau išnagrinėtoje byloje buvo nurodytos visiškai skirtingos aplinkybės. Ieškovė taip pat pažymi, kad atsakovas vengia vykdyti savo, kaip tėvo, pareigas, neteikia vaikui išlaikymo, o savo argumentų dėl teikiamos materialinės pagalbos nepagrindė jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Atsakovas atskirajame skunde iš esmės kelia ieškinio tapatumo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata požymių buvimo šioje byloje klausimą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog teismas privalo atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio. Be kita ko, CPK 293 straipsnio 3 punktas nustato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, privalo bylą nutraukti. Iš Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. N2-6652/2002 matyti, kad ieškovė 2002-03-29 kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kol sūnui sueis 18 metų. 2002-07-31 ieškovė pateikė teismui prašymą nutraukti bylą, o 2002-08-05 nutartimi teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr.N2-6652/2002 nutraukė. Įstatyminiame civilinio proceso reguliavime bei teismų praktikoje laikoma, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis yra įgiję res judicata savybę, nes šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytus faktus ir teisinius santykius ir reikšti tuos pačius reikalavimus tuo pačiu pagrindu (LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis c. B. M. J. v. K. B., Nr. 3K-3-203/2000). Tačiau kolegija pažymi, kad civiliniuose ginčuose dažnai būna, kai formaliai visi trys ieškinio elementai sutampa, tačiau ieškiniai nelaikytini tapačiais. Tai yra tie atvejai, kai tarp šalių susiklosto tęstiniai santykiai arba prievolė nesibaigia vienkartiniu pareigos atlikimu. Vienu iš tokių atveju laikytina ir civiliniai ginčai dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog atsisakius ieškinio tokioje byloje, šalis gali pakartotinai pareikšti tokį pat ieškinį, nes šalis sieja tęstiniai teisiniai santykiai, todėl praėjus kuriam laikui, gali atsirasti naujų juridinių faktų ar pasikeisti jau nustatyti juridiniai faktai, kurie ginčui suteikia naują prasmę. Nagrinėjamu atveju, ieškovei atsisakius nuo reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo, tačiau atsakovui toliau netinkamai vykdant savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti vaiką, šie nustatyti santykiai laikytini pasikeitusiais, todėl anksčiau ieškovės pareikšti ir nagrinėjamoje byloje reiškiami reikalavimai nelaikytini tapačiais. Priešingu atveju, šioje byloje atsisakius priimti ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, susidarytų prieštaringa teisinė situacija ir praktikoje būtų įtvirtinta ydinga taisyklė, jog asmuo dėl vaiko išlaikymo priteisimo gali kreiptis tik vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, kolegija daro išvadą, kad byloje esant naujų aplinkybių bei ieškovei pareiškus naujus ieškinio reikalavimus, nors ir yra įsiteisėjusi teismo nutartis dėl ieškovės atsisakymo nuo ieškinio dėl išlaikymo iš atsakovo sūnui priteisimo, nėra pagrindo laikyti šiuos ieškinius tapačiais, dėl ko būtų galima tokio ieškinio nepriimti ar tuo pagrindu nutraukti bylą.

Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovės kėlė išimtinai ieškovės ieškinio tapatumo ir priimtinumo klausimus, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacinio skundo ribų, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo nepasisako.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.