Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Vitos Valeckaitės ir Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ ir I. D. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. V4-399 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ ir I. D. skyrimo“, kuriuo pareiškėjai UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ skirta nuobauda viešas įspėjimas, pareiškėjai I. D. – įspėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ nuo 2008 m. vasario 19 d. įrašyta į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašą (sąrašo Nr. B-JA071). Bendrovės vadovė I. D. Bendrovėje įsidarbino 2016 m. rugpjūčio 12 d., 2017 m. gruodžio 21 d. Bendrovėje įsidarbino 4 darbuotojai, 2018 m. liepos – rugsėjo mėnesiais Bendrovėje įsidarbino 11 darbuotojų. Pastarieji 15 darbuotojų iš Bendrovės buvo atleisti 2019 m. kovo 26 d. ir į Bendrovę vėl priimti 2019 m. rugpjūčio 20 d.

Tarnyba 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.4) D2-2588 Bendrovę informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog pagal 2019 m. rugsėjo 11 d. Tarnybos turimus duomenis, Bendrovėje dirbo 16 darbuotojų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, iš kurių 15 darbuotojų neadministruoja (neadministravo) šiam bankroto administratoriui paskirtų įmonių bankroto procesų, o juridinio bankroto administratoriaus darbuotojų skaičius turi tiesioginės reikšmės bankroto administratorių atrankos kriterijams ir atrankos rezultatams, Tarnyba priėmė sprendimą atlikti Bendrovės neplaninį patikrinimą. Tarnyba Bendrovės paprašė iki 2019 m. spalio 14 d. pateikti išsamius paaiškinimus, informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus dėl Bendrovės atitikimo Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse nustatytam sąžiningumo principui.

Tarnyboje 2019 m. spalio 14 d. gauti Bendrovės paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad Bendrovė nepažeidė Elgesio kodekso normų, nes nepažeidė jokių teisės aktų, teisėtai su savo darbuotojais sudarė darbo sutartis pagal Bendrovės valdymo organų nustatytą tvarką. Minėti darbuotojai administratoriai buvo įdarbinti kitoms būtinoms bankroto administravimo funkcijoms atlikti, tačiau įgaliotu asmeniu visuose Bendrovės priskirtuose bankroto procesuose yra skiriama Bendrovės vadovė, tuo siekiant užtikrinti visų vykdomų bankroto procesų kontrolę ir tinkamą jų administravimą. Darbuotojams administratoriams įdarbinti buvo teikiamas prioritetas prieš kitus darbuotojus dėl jų turimos kvalifikacijos ir patirties, tačiau juos priimant buvo numatyta, kad jie bus pagalbiniai bankroto proceso subjektai ir atliks iš esmės techninio, pagalbinio ir ūkinio pobūdžio darbus. Bendrovė paaiškino, kad teisės aktų nustatyta tvarka teikė duomenis Tarnybai apie Bendrovės įdarbintus darbuotojus administratorius ir jokių pastabų ar įspėjimų dėl to negavo, todėl nenumatė ir negalėjo numatyti, kad toks elgesys pažeis minėtas Elgesio kodekso normas. Bendrovė taip pat nurodė, kad šiai dienai nėra sumažėjęs poreikis atlikti pagalbinius bankroto proceso darbus, todėl visi darbuotojai administratoriai dirba toliau.

Tarnybos specialistė 2019 m. gruodžio 20 d. parengė išvados projektą Nr. D4-1856 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvados projektas), Tarnybos direktoriui siūlydama Bendrovei ir Bendrovės direktorei už patikrinimo metu nustatytus Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 papunkčių pažeidimus skirti po nuobaudą – viešą įspėjimą. Išvados projektas susipažinimui pareiškėjai I. D. išsiųstas 2019 m. gruodžio 20 d. elektroniniu paštu.

Bendrovės vadovė I. D. Tarnybai 2019 m. gruodžio 30 d. elektroniniu paštu išsiuntė papildomus Bendrovės paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su Išvados projektu bei jame siūlomomis skirti nuobaudomis. Bendrovė paaiškino, kad darbuotojai buvo priimti atsižvelgiant į juridinio asmens darbo vidaus organizavimo tvarką realiam, o ne fiktyviam darbui ir priimant šiuos darbuotojus nebuvo siekio pagerinti atrankos rezultatus. Bendrovė teisės aktais nebuvo įpareigota teikti papildomą informaciją apie darbuotojų atliekamas pareigines funkcijas, todėl nenumatė ir negalėjo numatyti, kad toks veiklos organizavimas gali būti traktuojamas kaip Elgesio kodekso pažeidimas. Bendrovė prašė atsižvelgti į tai, kad iš esmės visi nustatyti pažeidimai ištaisyti, ir už Išvados projekte nurodytus pažeidimus poveikio priemonių Bendrovei ir jos vadovei neskirti.

Tarnybai, atlikus neplaninį Bendrovės veiklos patikrinimą, Tarnybos specialistė 2019 m. gruodžio 31 d. parengė išvadą Nr. D4-1930 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ veiklos patikrinimo“, kurią pateikė Tarnybos direktoriui (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, kad Bendrovė, įdarbinusi 16 darbuotojų administratorių (iš kurių 15 darbuotojų neadministruoja (neadministravo) Bendrovei paskirtų įmonių bankroto procesų), dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais, įgijo pranašumą prieš kitus dalyvaujančius bankroto administratorius atrankoje. Tarnyba fiktyviai įgytą Bendrovės pranašumą laikė nesąžiningu, netoleruotinu ir mažinančiu kito sąžiningai dalyvaujančio atrankoje bankroto administratoriaus galimybes konkuruoti. Tarnyba konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1, 11.4.4. papunkčių nuostatas. Išvadoje už nustatytus pažeidimus pasiūlyta bankroto administratoriui juridiniam asmeniui skirti viešą įspėjimą, o administratoriaus juridinio asmens vadovei I. D. už šiuos pažeidimus skirti įspėjimą, bei rekomenduoti administratoriaus juridinio asmens vadovui darbuotojus realiai neatliekančius įmonių bankroto administravimo per AVNIS sistemą pašalinti iš darbuotojų administratorių sąrašo ir užtikrinti, kad į darbuotojų administratorių sąrašą būtų įtraukiami tik tie asmenys, kurie realiai vykdo įmonių bankroto administravimo funkcijas.

Tarnybos direktorius susipažinęs su Išvada, Bendrovės nuomone, gauta 2019 m. gruodžio 30 d., 2019 m. gruodžio 31 d. priėmė įsakymą Nr. V4-399 „Dėl nuobaudų bankroto administratoriams UAB „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ ir I. D. skyrimo“, kuriuo Bendrovei paskyrė nuobaudą viešą įspėjimą, o Bendrovės vadovei I. D. – įspėjimą. Kaip matyti iš Tarnybos direktoriaus Įsakymo, nuobaudas Bendrovei ir I. D. Tarnybos direktorius paskyrė už Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2017 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 1K-321 redakcija), 11.4.1, 11.4.4 punktų pažeidimą.

Ginčo teisiniams santykiams taikytinos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ), galiojusio iki 2020 m. sausio 1 d., nuostatos, reglamentuojančios įmonių bankroto procesą.

Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalį, atlikti įmonės bankroto procedūras turi teisę bankroto administratorius, paskirtas teismo. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administratoriaus kandidatūrą iš įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą ir šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa (toliau – programa), sukurta vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus: įmonės dydį, veiklos rūšį, bankroto proceso vykdymo ypatumus (įmonė, kuriai iškeliama bankroto byla, gali priklausyti ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitos valstybės (kitų valstybių) jurisdikcijai arba jos turtas yra daugiau negu vienoje valstybėje, įmonė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos (jeigu teismui nepateikti įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenys ir teismas dėl objektyvių aplinkybių jų neišreikalauja iš šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytų asmenų, laikoma, kad įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo), supaprastintas bankroto procesas, kai administravimo išlaidoms skirtą sumą įmoka bankrotą inicijuojantis asmuo, supaprastintas bankroto procesas, kai bankrotą inicijuoja darbuotojai, yra kitų šiame įstatyme ir (ar) kituose įstatymuose nustatytų bankroto proceso ypatumų, kuriems esant specialiųjų žinių, patirties turėjimas gali būti privalumas) ir į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus: darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą, viešą įspėjimą), sutikimo administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę, kai duotas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sutikimas. Jeigu parenkant administratorių asmenų, pateikusių šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus sutikimus-deklaracijas administruoti įmonę, nėra arba asmenų, pateikusių sutikimus-deklaracijas administruoti įmonę, kriterijų reikšmės neatitinka įmonės, kuriai parenkamas administratorius, kriterijų reikšmių pagal taisyklėse nustatytą administratoriaus ir įmonės kriterijų atitiktį ir suderinamumą, administratoriaus kandidatūra parenkama iš šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus sutikimus pateikusių asmenų taisyklėse nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šioje dalyje nurodytus įmonę ir į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus. Parinktam asmeniui pasiūloma pateikti sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę. Pateikęs sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę asmuo paskiriamas įmonės administratoriumi, jeigu sutikime-deklaracijoje nenurodomi šio straipsnio 6 dalyje numatyti apribojimai, dėl kurių šis asmuo negali būti paskirtas įmonės administratoriumi. Sutikimo-deklaracijos administruoti įmonę nepateikimas laikomas atsisakymu administruoti įmonę ir yra vienas iš šioje dalyje nustatytų kriterijų, vertinamų parenkant administratoriaus kandidatūrą kitoms įmonėms (išskyrus atvejus, kai administruoti įmonę atsisakoma dėl objektyvių aplinkybių). Įmonę ir asmenų veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmės, reikalaujamos atrenkant administratorių, nustatomos taisyklėse. Teismas paskiria programa atrinktą asmenį įmonės administratoriumi, įsitikinęs, kad šis asmuo nėra bankroto bylą nagrinėjančio teisėjo sutuoktinis, giminystės, svainystės ar partnerystės ryšiais nesusijęs su bankroto bylą nagrinėjančiu teisėju, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje. Vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka, šio straipsnio nuostatos dėl administratoriaus atrankos naudojantis programa netaikomos. Administratorius kreditorių susirinkimo sprendimu paskiriamas iš asmenų, įrašytų į šio įstatymo 11⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, pateikusių kreditorių susirinkimui šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkantį sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę.

Administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų: darbo krūvio (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirties, galiojančių nuobaudų (įspėjimo, viešo įspėjimo), sutikimo-deklaracijos administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdo (būdų) ir atsisakymo administruoti įmonę (įmones), kai duotas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas ilgalaikis sutikimas (toliau – ilgalaikis sutikimas), – reikšmes, reikalaujamas atrenkant administratorių, nustato Programa pagal aktualius atrankos duomenis Bankroto administratorių atrankos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – Atrankos taisyklės), III skyriuje nustatyta tvarka (Atrankos taisyklių 18 punktas). Administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmėms nustatyti naudojamos įmonių atrankinių dydžių reikšmės, įmonių sisteminių dydžių reikšmės ir jų ekvivalento – sąlyginės įmonės – dydis (Atrankos taisyklių 20 punktas).

Pagal Atrankos taisyklių 21 punktą sąlyginė įmonė yra visų administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmių matavimo vienetas. Administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmės sąlyginėmis įmonėmis nustatomos ir pagal darbo krūvį, t. y. darbo krūvis – Programoje nustatomas administratoriaus faktiškai administruojamų įmonių ir įmonių, kurias administruoti jis yra atrinktas (atrankos rezultatą patvirtinus ĮRBIS), pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičius (toliau – FASĮS). Laikoma, kad įmonės administratorius administruoja tokio atrankinio dydžio įmonę, kokiai jis buvo atrinktas ir paskirtas. Nustatant Atrankos taisyklių 30 punkte nurodytą atrankos koeficientą ir tikrinant, ar administratoriaus FASĮS neviršija pagal Atrankos taisyklių 25 punktą nustatytos aktualios grupės leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus ribos (toliau – grupės LASĮS riba), taikomas: fizinio asmens darbo krūvis – visų įmonių, kurias jis administruoja kaip fizinis asmuo, ir įmonių, kurias jis administruoja kaip juridinio asmens (asmenų) darbuotojas ir (ar) vadovas, suma (21.1.1 punktas); juridinio asmens darbo krūvis – juridinio asmens vadovo ir darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (toliau visi kartu – darbuotojai administratoriai), darbo krūvių, apskaičiuotų Atrankos taisyklių 21.1.1 papunktyje nustatyta tvarka, suma, padalyta iš juridinio asmens darbuotojų administratorių skaičiaus (21.1.2. punktas).

Atrankos taisyklių 29 punkte nurodyta, kad pagal įmonės atrankinį dydį Programa administratorių parenka šiuo eiliškumu: didelei įmonei – C grupės administratorius, B grupės administratorius, A grupės administratorius; vidutinei įmonei – B, C grupių administratoriai, A grupės administratorius; mažai įmonei – A, B, C grupių administratoriai. Šių taisyklių 30 punkte nurodyta, kad nustačius administratorių eiliškumą, Programa pagal Atrankos taisyklių 29 punkte nurodytą įmonės dydžio ir administratorių grupės suderinamumą atrenka administratorių, kurio LASĮS ir FASĮS skirtumas (atrankos koeficientas) didžiausias. Parenkant administratorių vidutinei įmonei atrankoje dalyvaujantiems C grupės administratoriams taikoma B grupės aktuali LASĮS riba. Parenkant administratorių mažai įmonei atrankoje dalyvaujantiems C ir B grupės administratoriams taikoma A grupės aktuali LASĮS riba.

Pagal Atrankos taisyklių 5 punktą nustatant įmones ir administratorių veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmes, naudojami aktualūs – paskutinę darbo dieną prieš dieną, kurią parenkamas įmonės administratorius, iki 16 val. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta duomenų apie įmonės bankroto procedūras pateikimo ir skelbimo tvarka administratorių pateikti ĮRBIS duomenys, administratorių atrinkimo momentu fiksuojami teismų Programoje įvesti Atrankos taisyklių 36 punkte nurodyti ĮRBIS duomenys ir duomenys apie atrinktą administratorių (toliau – aktualūs atrankos duomenys).

Programa pagal įmonę ir kiekvieno administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų reikšmes Atrankos taisyklėse nustatyta tvarka apskaičiuoja atrankoje dalyvaujančių administratorių leistiną darbo krūvį, nustato faktinį darbo krūvį ir, atsižvelgdama į ĮBĮ ir Atrankos taisyklėse nustatytus atrankos prioritetus (eiliškumą), Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos patvirtintame Pagal veiklos rūšies arba bankroto proceso vykdymo ypatumus išskirtų įmonių apraše (toliau – Aprašas) nurodytas įmonių grupes, taip pat įmonę ir administratoriaus veiklą apibūdinančių kriterijų suderinamumą parenka įmonės administratorių, kurio leistino ir faktinio darbo krūvių skirtumas yra didžiausias.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo seka, kad juridinio asmens darbuotojų administratorių skaičius yra reikšmingas vykdant administratorių atranką.

Pagal Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių 9 punktą, juridiniai asmenys, įgiję ir (ar) turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka Tarnybai privalo pateikti duomenis apie darbuotojus, įmonėje dirbančius pagal darbo sutartį ir dalyvaujančius bankroto procese, bei jų darbo santykių teisinio statuso pasikeitimą (kaip antai vardą, pavardę, priėmimą, atleidimą ir kt). Šiuos duomenis juridiniai asmenys, įgiję ir (ar) turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, Tarnybai privalo pateikti per 5 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo ar nutraukimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, Tarnyba nustatė, kad Bendrovė 4 darbuotojus, turinčius teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, buvo priėmusi 2017 m. gruodžio 21 d., kitus 11 – 2018 m. liepos – rugsėjo mėnesiais, visus šiuos 15 darbuotojų 2019 m. kovo 26 d. atleido ir juos vėl įdarbino 2019 m. rugpjūčio 20 d. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių, nėra.

Kaip matyti iš Išvados, Bendrovė, siekdama teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, dalyvavo atrankose ir laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. Bendrovė buvo atrinkta administruoti 13 bankroto procesų (iš kurių 2 atrankos rezultatai nepatvirtinti – neiškelta bankroto byla), laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 11 d. buvo pateikusi 123 prašymus dalyvauti atrankose ir patvirtinta 11 įmonių administratoriumi (7 mažos įmonės, 3 vidutinės įmonės, 1 didelė įmonės). Pareiškėja šią aplinkybę pripažįsta.

ĮBĮ 11 straipsnio 4¹ dalyje nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti.

Byloje nustatyta, kad Bendrovė, teikdama sutikimą-deklaraciją dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, visose deklaracijose nurodė, kad šias įmones administruoti bus paskirtas Bendrovės įgaliotas asmuo – jos vadovė I. D.. Ši aplinkybė aiškiai parodo, kad dar atrankos stadijoje laimėtinų bankroto procesų administravimą buvo numatyta skirti tik vienam asmeniui – Bendrovės vadovei. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir Bendrovė Tarnybai pateiktuose paaiškinimuose. Pažymėtina, kad pareiškėjos nei Tarnybai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad Bendrovės įdarbinti 15 administratorių administravo nurodytus bankroto procesus. Taigi, byloje pripažįstama Išvadoje nurodyta aplinkybė, kad Bendrovėje įdarbinti asmenys (15 darbuotojų) Bendrovei paskirtų bankroto procesų ginčo laikotarpiu neadministravo.

Tarnybos Išvados Lentelėje Nr. 2 pateikiami pavyzdžiai apie Bendrovės FASĮS ir LASĮS ribų rodiklius, nustatytus atsižvelgiant į atrinkimo datą bankroto administratorių atrankoje. Iš šių pavyzdžių matyti, kad Bendrovei įdarbinus minėtus darbuotojus, priklausomai nuo administruojamų įmonių skaičiaus, Bendrovės FASĮS atrinktose administruoti įmonėse svyravo nuo 1,3 iki 1,7, o FASĮS atrankos metu – nuo 1,3 iki 2,7, t. y. kai kuriais atvejais neviršijo net A grupei nustatytos leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus (LASĮS) ribos, todėl Bendrovė turėjo galimybę laisvai konkuruoti su visų grupių administratoriais dėl visų grupių įmonių administravimo. Tačiau iš šių darbuotojų skaičiaus eliminavus minėtus darbuotojus, Bendrovės FASĮS rodiklis pakyla iki 21,0 -27,0, t. y. visais atvejais viršija visų grupių įmonių (didelės, vidutinės, mažos) LASĮS ribas. Pašalinus iš atrankos rodiklių minėtus darbuotojus, kurie neadministravo Bendrovei paskirtų bankroto procesų, Bendrovė būtų atrinkta atrankoje tik nesant neviršijusių šį rodiklį bankroto administratorių (arba atsisakiusių administruoti pasiūlytą įmonę, nepateikusių sutikimų ir pan.) ir tik turėdama aukščiausią atrankinio dydžio rodiklį nustatytoje įmonės atrankinio dydžio kategorijoje. Taigi Bendrovė visose atrankose dalyvavo kaip neviršijusi nustatytos LASĮS ribos, dėl ko įgijo prioritetą prieš kitus atrankoje dalyvavusius subjektus. Pareiškėjos šių Išvadoje konstatuotų aplinkybių neginčija ir jokių nesutikimo motyvų dėl jų skunde nenurodo.

Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad Bendrovė, įdarbindama daugiau fizinių bankroto administratorių, siekė pagerinti FASĮS rodiklį ir tokiu būdu įgyti pranašumą prieš kitus administratorius, dalyvavusius atrankoje.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintas Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodeksas (toliau – Elgesio kodeksas), nustato etikos normas administratoriams – asmenims, turintiems teisę teikti įmonių, fizinių asmenų bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas (Elgesio kodekso 1 punktas). Kodekso tikslas – nustatyti administratoriaus veiklos ir elgesio principus, kurti ir palaikyti pagarbius administratoriaus santykius su asmenimis, dalyvaujančiais įmonės, fizinio asmens bankroto ar įmonės restruktūrizavimo procese (Elgesio kodekso 2 punktas). Administratorius savo veikloje vadovaujasi profesinės etikos principais: profesinės kompetencijos, teisingumo, konfidencialumo, nepriklausomumo, bendradarbiavimo, sąžiningumo (5 punktas). Pagal Elgesio kodekso 11 punktą, laikydamasis sąžiningumo principo bankroto administratorius, turi: atsisakyti vykdyti neteisėtą kreditorių susirinkimo pavedimą ir apie tai pranešti teismui (11.1. punktas); neįsipareigoti vykdyti neteisėtų nemokumo procedūrų ar pavedimų, dėl kurių teisėtumo kyla pagrįstų įtarimų, ir imtis veiksmų dėl tokių nemokumo procedūrų ar pavedimų teisėtumo nustatymo (11.2. punktas); kai bankroto procesą numatoma vykdyti ne teismo tvarka, atsisakyti siūlymo teikti administravimo paslaugas, jei priėmus tokį siūlymą administratoriaus darbo krūvis (kartu atsižvelgiant į fizinių asmenų bankroto ir į įmonių restruktūrizavimo administravimą) neleistų skirti pakankamai dėmesio ir žmogiškųjų išteklių, kad būtų tinkamai teikiamos administravimo paslaugos (11.3. punktas); nesiimti veiksmų: kuriais būtų užkirstas kelias kitiems administratoriams dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa (11.4.1. punktas), arba dėl kurių nebūtų paskirtas siūlomas teikti administravimo paslaugas teisės aktuose, reglamentuojančiuose bankroto procesus, nustatytus reikalavimus ir paskyrimo sąlygas atitinkantis administratorius (14.4.2. punktas); kuriais būtų siekiama nušalinti kitą administratorių ir užimti jo vietą (11.4.3. punktas); kuriais būtų trukdoma sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiaujama jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bankroto administratorius yra savarankiškas subjektas įmonės bankroto procese; bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (žr. 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-605/2014). Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (žr. pvz.: 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2012).

Remiantis bylos duomenimis, Bendrovėje įdarbinti darbuotojai ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje nustatytų funkcijų neatliko. Minėtų darbuotojų įdarbinimas sudarė prielaidas Bendrovei įgyti pranašumą kitų administratorių atžvilgiu, todėl toks Bendrovės dalyvavimas atrankose, siekiant įgyti teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, negali būti laikomas sąžiningas. Šiais veiksmais Bendrovė užkirto kelią kitiems administratoriams dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa, trukdė sklandžiai bankroto ar restruktūrizavimo procesų eigai, piktnaudžiavo jai suteiktomis teisėmis. Šie Bendrovės veiksmai atitinka Elgesio kodekso 11.4.1. ir 11.4.4. punktuose nurodytus veiksmus, pažeidžiančius sąžiningumo principą.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11⁷ straipsnio 1 dalį už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: įspėjimą (1 punktas); viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje (2 punktas).

Kaip jau nurodyta, Elgesio kodeksas nustato etikos normas administratoriams, todėl už Elgesio kodekso nuostatų nesilaikymą administratoriams gali būti taikoma atsakomybė, numatyta ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, tikslą, vertina, jog pareiškėjų padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis. Pareiškėjoms inkriminuotas pažeidimas, padarytas sąmoningai, turint tikslą įgyti pranašumą kitų bankroto administratorių atžvilgiu. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą, teisinį reglamentavimą, atsižvelgdamas į teismų praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad bankroto administratoriui taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, todėl bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, daro išvadą, kad pareiškėjoms nuobaudos paskirtos pagrįstai ir yra proporcingos padarytiems pažeidimams.

Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėja I. D., kaip savo srities profesionalė, jai suteiktomis teisėmis turi naudotis sąžiningai, nepažeisti Elgesio kodekso nuostatų. Skundo argumentas, jog Išvadoje nurodyti asmenys buvo įdarbinti teisėtai, nepaneigia padaryto Elgesio kodekse nurodyto sąžiningumo principo pažeidimo ir jo atsakomybės pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalį nešalina.

Išvadoje nurodyta, kad Bendrovė ir I. D. patikrinimo metu bendradarbiavo su Tarnyba, pareiškėjos paskirtų galiojančių nuobaudų neturi, Bendrovės vadovė deda pastangas siekdama pašalinti nustatytus pažeidimus ir sudarė susitarimus dėl atleidimo su darbuotojais administratoriais (ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1¹ dalies 1, 3 ir 4 punktai). Teismas šių aplinkybės vertinti kitaip neturi pagrindo, todėl daro išvadą, kad Tarnybos direktorius, priimdamas skundžiamą Įsakymą, pagrįstai atsižvelgė į šias atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Kitų pareiškėjų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių Išvadoje nenurodyta.

Pareiškėja I. D., būdama bankroto administratoriaus juridinio asmens vadove, žinodama, kad įdarbinti asmenys nebus atsakingi už juridinio asmens bankroto administravimą, funkcijų, susijusių su juridinio asmens bankroto administravimu neatliks, juos įdarbino Bendrovėje, apie Bendrovėje įdarbintus asmenis pranešė, kaip apie bankroto administratorius ir juos registravo sąraše. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad Bendrovės vadovė apie tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d., kai su darbuotojais buvo nutrauktos ir vėl sudarytos darbo sutartys, Tarnybos neinformavo, dėl ko šie darbuotojai nebuvo išbraukti iš sąrašo ir Bendrovė toliau dalyvavo su jais atrankose. Šie pareiškėjos I. D. veiksmai pagrįstai įvertinti kaip nesąžiningi.

Teismas dėl skundo argumentų, kad tam tikrais laikotarpiais, Bendrovės vadovei dėl pateisinamų priežasčių negalint eiti vadovės pareigų, šias pareigas laikinai ėjo kiti paskirti asmenys, todėl dėl nustatytų pažeidimų turėtų atsakyti ne vien Bendrovės vadovė, pažymi, kad nors iš į bylą pateiktų įsakymų „Dėl direktorės atostogų ir pavadavimo“ matyti, kad Bendrovės vadovė tam tikrais laikotarpiais buvo paskyrusi laikinai einančius direktoriaus pareigas asmenis savo kasmetinių atostogų metu, tačiau kitų asmenų vadovavimo laikotarpiai nagrinėtu atveju nelaikytini reikšmingais (truko nuo kelių dienų iki savaitės). Pareiškėjos nei atsakovei, nei teismui taip pat nėra pateikusios jokių duomenų, jog šių asmenų pareigų vykdymo laikotarpiais buvo priimti sprendimai ar atlikti veiksmai, kurie būtų turėję įtakos nustatytiems pažeidimams ar Bendrovės vadovės atsakomybei.

LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 dalis) – įstatymo viršenybės principas – inter alia (be kita ko), reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimas būtų pagrįstas, o sprendimo turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Pareiškėjai ginčijamą įsakymą gavo laiku, nes jį apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teise apskųsti priimtą sprendimą (žr. pvz.: LVAT sprendimus administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Teismas, įvertinęs ginčijamo įsakymo turinį, daro išvadą, kad ginčijamas įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, įsakyme ir Išvadoje (sudėtinė įsakymo dalis) nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, daro išvadą, kad Tarnybos 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V4-399, kuriuo pareiškėjoms paskirtos nuobaudos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti ginčijamo įsakymo, vadovaujantis pareiškėjų išdėstytais ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bedrovės „Bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“ ir I. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.