Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2010-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-101-266/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-07-26
Bylos Nr.
1-101-266/2010
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00516-2009-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Kategorijos
b. byla Nr.1-101-266/2010
Proceso Nr.1-53-1-00516-2009-3Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.14.3.1; 2.3.6.4.2 (S)
Anykščių rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010m. liepos 26 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,Sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,Dalyvaujant prokurorui Vigantui Jurevičiui,Advokatams Dariui Karveliui ir Jonui Ramanauskui,

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas:1) 2007-10-26 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR 214 str. 1 d. 1300 litų (duomenys neskelbtini) bauda, 2) 2008-02-27 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR 178 str. 1 d. 1300 litų bauda, 3) 2008-08-08 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d. 1300 litų bauda, 4) 2009-11-04 Vilniaus m. 3 apyl. teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. 30 parų areštu; kaltinamas pagal LR Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir

(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, baigęs 8 klases, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis Kupiškio r., (duomenys neskelbtini)., teistas:1) 1994-03-23 Kupiškio r. apyl. teismo pagal LR BK 90 str. 3 d., 99 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn. lygtinai su 3 m. bandomuoju laikotarpiu, 2) 1994-05-06 Anykščių r. apyl. teismo pagal 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m., prijungta neatlikta bausmė pagal 1994-03-23 teismo nuosprendį, galutinė bausmė 4 m. laisvės atėmimo, 3) 1999-12-21 Kupiškio r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. su 400 Lt vertės turto konfiskavimu, 4) 2001-11-09 Kupiškio r. apyl. teismo pagal 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. 3 mėn. su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu, 5) 2002-06-05 Kupiškio r. apyl. teismo pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 m. su turto už 300 Lt konfiskavimu, bausmė subendrinta su 2001-11-09 nuosprendžiu, galutinė bausmė 3 m. laisvės atėmimo su turto už 1000 Lt konfiskavimu, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 180straipsnio 2 dalį ir,-

Teismas, išnagrinėjęs bylą , nustatė :

Kaltinamieji A. V. ir K. Z. 2009 m. lapkričio 26 d. apie 12 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio , veikdami kartu , turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, K. Z. saugant lauke prie namo, A. V. įėjęs į A. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Anykščių r., pavartodamas bejėgiškos būklės dėl turimos negalios A. P. atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą: reikalaudamas atiduoti pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną, grasindamas pasmaugti, stumdamas pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, jo ramentu prispaudęs nukentėjusįjį prie žemės, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam A. P. fizinį skausmą ir atimdamas galimybę priešintis, pagrobė jo pinigus 100 litų ir ant lovos buvusius Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Motorolla 992W 156“ ir jo kroviklį kurių vertė 60,08 Lt bei telefone buvusią 5,19 Lt vertės SIM kortelę.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2009 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, su K. Z., pastarajam pasiūlius, nuėjo prie A. P. sodybos, ketindami pasiskolinti iš jo pinigus, nes dar norėjo išgerti. Jam pasibeldus į duris ir A. P. jas atidarius, jis įėjo į vidų. A. P., siekdamas paimti ramentą, pargriuvo ant žemės, o jo ramentas jam užgriuvo ant krūtinės. Jis paprašė A. P. paskolinti pinigų. A. P. ištraukė iš švarko kišenės degtukų dėžutę ir jam padavė įdėtus 100 litų ir pasakė. A. V. gavęs pinigus, nuėjo prie lovos ir paėmė ten gulėjusį mobiliojo ryšio telefoną ir jo pakrovėją. K. Z. jo laukė ant kelio. Išėjęs į lauką K. Z. paklausė ar „ar turi kapeikų“. Jis jam atsakė , jog turi pinigų. Pamatę link A. P. sodybos dviračiu atvažiuojantį R. J., abu su K. Z. pabėgo. Atimtus iš A. P. pinigus jie pasidalino, o telefoną pardavė nepažįstamam vyrui Anykščiuose. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes A. P. nepargriovė, negrasino pasmaugti, nekraustė jo drabužių kišenių ir atėmė tik 100, o ne 180 litų. Į namą plėšimo tikslu nesibrovė, o tik ėjo skolinti pinigų.

Iš byloje esančio įtariamojo A. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog kaltinamasis A. V. parodymų patikrinimo vietoje metu visiškai patvirtino savo parodymus apie įvykdytą nusikalstamą veiką. ( t.1, b. l. 57)

Kaltinamasis K. Z. kaltu prisipažino iš dalies parodė, kad 2009 m. lapkričio pabaigoje, tikslaus laiko nurodyti negali, jis su A. V. girtavo. Pritrūkus pinigų, jis pasiūlė A. V. nueiti pas pažįstamą A. P. ir pasiskolinti. Dviese skolintis pinigų nėjo, nes manė, jog A. P. neduos, tad A. V. liko laukti ant kelio. Po 10-15 minučių grįžęs A. V. pasakė, kad turi pinigų. Iš A. P. buvo gavęs 100 litų, tai juos pasidalino po 50 litų. Pamatę, jog į A. P. sodybą atvažiuoja kažkas su dviračiu, pasišalino nuo kelio. A. V. iš A. P. paėmė ir telefoną, kurį vėliau mieste pardavė (duomenys neskelbtini) Gautus pinigus pragėrė. Kaltu prisipažįsta iš dalies, nes nesitarė apiplėšti A. P., o ėjo pinigų skolintis ir gavo iš A. P. pinigų buvo ne 180, o 100 litų.

Iš byloje esančio įtariamojo K. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog K. Z. parodymų patikrinimo vietoje metu visiškai patvirtino savo parodymus. ( t. 1, b. l. 122)

Nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2009 m. lapkričio 26 d. apie 12 val., į jo namus pasibeldė. Jis atidarė duris ir į vidų įėjo A. V.. Jis jį pargriovė jį ant žemės, prispaudė ramentu krūtinę prie grindų ir, grasindamas pasmaugti, reikalavo pinigų. Išsigandęs jis iš švarko kišenės išėmė ir plėšikui padavė pinigus 180 litų- viena kupiūra buvo 100 litų, o kitos po -20 litų. Paėmęs pinigus, užpuolikas jį paleido ir pareikalavo pasakyti, kur yra jo mobilusis telefonas. Bijodamas, kad užpuolikas gali vėl vartoti smurtą jo atžvilgiu, jis pasakė, kad telefonas kambaryje. Radęs jį ant lovos kambaryje, užpuolikas jį pagrobė kartu su krovikliu ir išėjo. Telefoną jam kaip vienišam, atokioje sodyboje gyvenančiam asmeniui, buvo nemokamai davę policijos pareigūnai. Tuo metu į jo sodybą dviračiu atvažiavo R. J., tai abu kaltinamieji nubėgo į krūmus. Žala iki šiol neatlyginta, prašė jo ieškinį tenkinti.

L. R. J. parodė, kad 2009 m. lapkričio 26 d. apie 12 val. 10 min., važiuodamas dviračiu pas A. P., pamatė nuo jo namų nubėgančius du vyrus. Kieme sutiktas A. P. pasakė, kad jį apiplėšė, atėmė pinigus ir mobilaus ryšio telefoną. Matytų vyrų neatpažintų, nes matė juos iš toli ir labai trumpai. A. P. nesakė kiek iš jo pinigų atėmė. Apie įvykį R. J. pranešė policijai.

L. V. A. parodė, kad pernai metais, datos nepamena, jis susitiko K. Z., kurį pažinojo iš ankščiau ir jis pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną. Žinodamas, kad telefono reikia jo broliui V. A., jam davė K. Z. telefono numerį. Tą pačią dieną sutiktas brolis V. A. parodė iš K. Z. pirktą mobilaus ryšio telefoną „Motorolla“. Kad telefonas yra vogtas, nei jis nei brolis nežinojo.

L. V(duomenys neskelbtini) parodė, kad 2009 m. vasarą atokiose sodybose gyvenantiems rajono gyventojams Utenos apskr. VPK nemokamai dalino mobilaus ryšio telefonus „Motorolla 992W 156“ su SIM kortelėmis ir krovikliais. Vienas toks telefonas buvo duotas ir A. P., gyvenančiam Anykščių r., (duomenys neskelbtini), Po įvykio, telefonas buvo surastas ir vėl atiduotas A. P..

Iš byloje esančio 2009 m. gruodžio 7 d. daiktų pateikimo protokolo matyti, jog V. A. pateikė mobiliojo ryšio telefonas „Motorolla 992W 156“ ir jo kroviklį ( t.1, b. l. 23), tą pačią dieną šie daiktai buvo apžiūrėti (t.1, b. l. 25), 2010 m. sausio 15 d. telefonas ir kroviklis grąžintas A. P.. (t.1, b. l. 15)

Iš byloje esančio 2010 m. sausio 28 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolų matyti, jog liudytojas V. A. atpažino K. Z. ir A. V., kaip asmenis, iš kurių 2009-11-30 nusipirko mobilaus ryšio telefoną „Motorolla 992W 156“. (t.1, b. l. 27- 32 )

Iš byloje esančios mobiliojo ryšio telefono ir išankstinio mokėjimo kortelės pasaugos 2009-07-08 sutarties (b.l. 39) ir pažymėtų daiktų apskaitos žurnalo (b.l. 40-41 ) matyti, kad A. P. , gyv. Anykščių r., (duomenys neskelbtini),, buvo duotas mobiliojo ryšio telefonas, kurio IMEI 3524950229661, su „Omnitel Extra“ kortele.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų A. V. ir K. Z. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, kaip A. P. apiplėšimas įsibraunat į jo namą. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja, jog šis kaltinimas nepasitvirtino. LR baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje numatyta , kad plėšimas yra tai, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą. Plėšimą kvalifikuojantis požymis įsibrovimas teismų praktikoje suprantamas kaip slaptas ar atviras patekimas į patalpą. Įsibraunama, įveikiant kliūtis arba be kliūčių. Veikos kvalifikavimui svarbu tai, kad kaltininkas į patalpą patenka be savininko ar teisėto valdytojo valios arba prieš jo valią. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nenustatyta, jog kaltinamieji į nukentėjusiojo A. P. gyvenamąjį namą būtų įsibrovę prieš jo valią. Abu kaltinamieji neplanavo ir nesitarė brautis į nukentėjusiojo namą. Kaltinamajam A. V. pasibeldus, jam duris atidarė pats nukentėjusysis A. P. . Tai patvirtino ir pats nukentėjusysis, todėl visiškai pasitvirtino aplinkybė, jog nebuvo įsibrauta į nukentėjusiojo A. P. gyvenamąjį namą prieš jo valią. Kai kaltinamasis A. V. įėjo į namą tuomet pareikalavo iš nukentėjusiojo pinigų. Kaltinamieji patvirtino, jog ėjo pas nukentėjusįjį pinigų, nes jų pritrūko išgėrimui. Paimti pinigų iš A. P. pasiūlė kaltinamasis K. Z. ir jis liko laukti ant kelio šalia namo ir saugojo , kol kaltinamasis A(duomenys neskelbtini) atėmė iš A. P. pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną. Po turto užvaldymo, kaltinamieji iš karto įsigytus pinigus pasidalino, o atimtą telefoną abu pardavė V. A., o gautus pinigus pragėrė. Šios aplinkybės rodo, jog kaltinamieji turėjo sumanymą plėšimo būdu užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Nors kaltinamasis K. Z. nebuvo patekęs į nukentėjusiojo namus, o laukė šalia jų, tačiau teismas konstatuoja, jog abu kaltinamieji bendrai veikdami užvaldė A. P. turtą. Kaltinamasis K. Z. pasiūlė kaltinamajam A. V. atimti pinigus iš A. P. ir kartu su juo dalyvavo bendrai. Jis suprato, jog bus atimti pinigai iš A. P. ir to siekė ir norėjo. Likdamas ant kelio saugoti, jis sudarė sąlygas kaltinamajam A. V. atlikti nusikalstamus veiksmus ir kartu siekė numatyto tikslo. Teismas visiškai netiki kaltinamųjų parodymais, duotais teisme, jog jie ėjo pas nukentėjusįjį pasiskolinti pinigų. Tokius jų parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą. Tokius jų parodymus paneigia nukentėjusiojo parodymai, liudytojo R. J. parodymai, bei iš dalies ir pačių kaltinamųjų parodymai. Iš karto , po įvykio, abu kaltinamieji, pamatė dviračiu į nukentėjusiojo A. P. sodybą atvažiuojantį liudytoją R. J., pabėgo. Ikiteisminio tyrimo metu abu kaltinamieji parodė, jog jie atėmė iš nukentėjusiojo pinigus , o ne pasiskolino. Tokius parodymus jie davė dalyvaujant advokatams. Teisme teigdami, jog iš A. P. pinigus skolinosi, nei vienas negalėjo nurodyti priežasčių dėl ko jie pakeitė parodymus, teigė, jog buvo sulaikyti ir prieš juos vartojo smurtą. Šie jų parodymai nepatvirtinti jokiais įrodymais. Nei vienas iš kaltinamųjų nesikreipė į teisėsaugos organus dėl jų atžvilgiu atlikti neteisėtų veiksmų ar pavartoto smurto ar kitaip būtų bandę ginti pažeistas savo teises.Abu kaltinamieji ne vieną kartą teisti, todėl puikiai žinojo savo teises. Teismas konstatuoja, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai- įtariamųjų apklausos protokolai ikiteisminio tyrimo metu , surašyti nepažeidžiant LR baudžiamojo kodekso proceso reikalavimų , todėl teismas , priimdamas nuosprendį remiasi ir šias rašytiniais dokumentais. (LR BPK 96 str.) Pasitvirtinus tokioms aplinkybėms, kaltinamųjų veiksmai perkvalifikuotini iš LR baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalies , t.y. apiplėšimo įsibraunant į patalpą į LR Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį kaip plėšimas veikiant bendrai, panaudojus fizinį ir psichologinį smurtą. Kaltinamieji neigė, jog prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas smurtas, tačiau jų parodymais teismas netiki. Nukentėjusysis aiškiai teismui nurodė, jog jam pargriuvus, A. V. su ramentu prispaudė ir pareikalavo pinigų. Tai patvirtino ir kaltinamasis A. V., duodamas parodymus ir ikiteisminio tyrimo metu. Dėl jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teismas jau pasisakė aukščiau teismo nuosprendyje. Kaltinamieji neigia, jog iš nukentėjusiojo gavo 180 litų. Abu tvirtino, jog gavo tik 100 litų ir, kad pinigai buvo sudėti į degtukų dėžutę. Tokie jų parodymai buvo ir ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis teisme parodė, jog jis atidavė 180 litų ir , kad pinigai buvo švarko kišenėje,o ne degtukų dėžutėje, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pinigus laikė degtukų dėžutėje. Byloje nėra surinkta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, jog nukentėjusysis prieš atimant iš jo pinigus būtų turėjęs 180 litų. Tiek pats nukentėjusysis, tiek ir liudytojas R. J. parodė, jog prieš apiplėšimą, jiedu su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį, jog nukentėjusysis jam buvo davęs 50 litų alkoholio nupirkimui. Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinimo šalintina aplinkybė – pinigų 180 litų atėmimo faktas ir paliktina, jog kaltinamieji atėmė iš nukentėjusiojo pinigus 100 litų.

A. V. teisiamas penktą kartą , nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio , veikdamas bendrininkų grupėje, nusikalto prieš asmenį, kuris dėl neįgalumo buvo bejėgiškos būklės, kas yra jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis prisipažino nusikaltęs ir gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarė veiką , laikoma apysunke, administracine tvarka nebaustas, stengėsi atlyginti padarytą žalą, tačiau dėl nukentėjusiojo elgesio to jam padaryti nepavyko, pasižada ateityje nebenusikalsti. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismas mano, jog yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. (BK 67str.)

K. Z. teisiamas šeštą kartą, padarė apysunkę tyčinę veiką, nusikalto būdamas apsvaigęs , bendrininkų grupėje ir nusikalto prieš asmenį , kuris dėl neįgalumo buvo bejėgiškos būklės , kas yra jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl jam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, teismas turi omenyje ir tai, kad jo teistumas neišnykęs, kaltinamasis prisipažino nusikaltęs ir gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, charakterizuojamas gerai, administracine tvarka nebaustas, turi sveikatos problemų, gyvena su tėvu, kartu su A. V. stengėsi atlyginti žalą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir jam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. (BK 67str.)

A. P. civilinis ieškinys 180 litų sumai nėra pagrįstas , todėl tenkintinas tik iš dalies. Įrodyta, jog kaltinamieji atėmė iš jo 100 litų . Kaltinamieji nusikalstamais veiksmais padarė žalą A. P. , kurią privalo atlyginti solidariai, todėl iš kaltinamųjų priteistina A. P. 100Lt turtinei žalai atlyginti.

Sutinkamai su LR BK 72 straipsnio nuostatomis , konfiskuotina kaltinamųjų turto iš kiekvieno už 15 litų , nes jie gavo pardavę atimtą svetimą turtą , gavo pinigus 30 litų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str. ,304 – 305 str., 307 str.,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 180 straipsnį 1 dalį ir nubausti laisvės trejiems metams .

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1dalį 2 dalies 1 ir 7 punktus ir A. V. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant iki 2010m. spalio 1d., atlyginti A. P. padarytą žalą – 100litų ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, A. V. paskirti atlikti 30 nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Šiuos darbus atlikti per tris mėnesius.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti- palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu konfiskuoti A. V. turto už 15 litų.

K. Z. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 180 straipsnį 1 ir nubausti laisvės atėmimu trejiems metams .

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1dalį 2 dalies 1 ir 7 punktus ir K. Z. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant iki 2010m. spalio 1d., atlyginti A. P. padarytą žalą – 100litų ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, K. Z. paskirti atlikti 30 nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Šiuos darbus atlikti per tris mėnesius.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti , palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis. Kitą kardomąją priemonę- įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje- panaikinti.

A. P. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti A. P. iš A. V. ir K. Z. solidariai 100 litų turtinės žalos. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu konfiskuoti K. Z. turto už 15 litų.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą .

Teisėja Zita Gavėnienė..