Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Marijampolės skyriaus atstovui Adui Baliukevičiui, administracinėn atsakomybėn traukiamam A. G., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nevedusio, turinčio profesinį išsilavinimą, neteisto, nebausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) direktoriui A. G. 2015-04-21 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ATPP 0441-0062 už tai, kad jis, būdamas darbdaviu – įmonės administracijos vadovu, esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams: susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. balandžio 17 d. leido dirbti įmonėje E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pagalbinio darbininko darbą – maišyti skiedinį ir tinką, dirbti kitus pagalbinio darbininko darbus bei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagalbinio darbininko darbą – maišyti skiedinį ir tinką, dirbti kitus pagalbinius darbus, kurie buvo atliekami darbdavio naudai ir jam vadovaujant bei prižiūrint, kai darbuotojai, atlikdami darbo funkcijas pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai, teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie E. Š. ir S. K. darbo pradžią, t. y. nelegaliai, ir tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 99 str. 2 d., 3 d. ir 6 d. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41³ str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą (toliau – protokolas) surašiusios institucijos atstovas Adas Baliukevičius nurodė, kad protokolas surašytas pagrįstai ir teisėtai. Uždarosios akcinės bendrovės direktorius neneigė savo kaltės, gailėjosi. Teigia, kad sunku surinkti įrodymus, A. G. visapusiškai padėjo tai padaryti, todėl norėtų, kad teismas skirtų pakankamai švelnią nuobaudą.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokole esančio A. G. paaiškinimo matyti, jog jis prisipažįsta pažeidimo padarymą (b. l. 3). A. G. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., be jo paties prisipažinimo taip pat įrodyta byloje surinkta medžiaga: 2015 m. balandžio 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu ATPP Nr. 0441-0062 (b. l. 1-2), nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 13-15), foto lentelėmis (b. l. 16, 17), VSDFV informacinės sistemos pažyma (b. l. 18), E. Š., S. K., D. Z. ir N. V. paaiškinimais (b. l. 7, 9, 11, 12) ir kita bylos medžiaga.

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal Darbo kodekso 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK 99 str. 2 d.ir 3 d.). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. G. būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad darbuotojų darbas būtų legalus, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti E. Š. ir S. K. pagalbinių darbininkų darbus (duomenys neskelbtini) naudai statybvietėje, esančioje Šakių r. sav., Šakiai, Šaulių g. 4, nesudarius rašytinių darbo sutarčių, neįteikus antrų darbo sutarčių egzempliorių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, todėl konstatuotina, jog A. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog A. G. pripažino pažeidimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.).

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

Atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, aplinkybes, apibūdinančias padaryto teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, į A. G. asmenybę, į jo elgesį po pažeidimo padarymo, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad teismas nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į institucijos, surašiusios ATP protokolą poziciją dėl nuobaudos skyrimo, darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numatytą nuobaudą, – už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį po aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei pobūdžiui. Šiuo atveju net ir minimali administracinė nuobauda negalėtų būti vertinama kaip teisinga, protinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui ir pobūdžiui, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir A. G. skirti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 868 Eur baudą, tai yra skirti mažesnę baudą negu įstaymo sankcijoje numatytas minimumas.

Įvertindamas tai, kas nurodyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 41³ str. 1 d., 286, 287 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. G. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir skirti administracinę nuobaudą – aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų (868 Eur) baudą.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.