Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-25 · Civilinė byla Nr. 2A-1322-431/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-25
Bylos Nr.
2A-1322-431/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-05661-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Laima Gerasičkinienė
Atsakovas
Jūratės Juodytės, J.J.
Ieškovas
UAB „Reikas“
Kategorijos
  • 3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1322-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05661-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko, Jūratės Varanauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Jūratės Juodytės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Reikas“ ieškinį atsakovei J.J. dėl skolos priteisimo, kurioje trečiaisiais asmenimis dalyvauja „Swedbank lizingas“ UAB ir UAB DK „PZU Lietuva“.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą nurodydamas, kad 2009 m. gegužės mėnesį į ieškovą kreipėsi dėl automobilio TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto. Automobilis nuosavybės teise priklauso „Swedbank lizingui“ UAB, o atsakovė J.J. yra teisėta automobilio naudotoja pagal lizingo sutartį. Atlikus automobilio remonto darbus buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros bendrai 6 554,33 Lt sumai. Už atliktus darbus atsakovė ir automobilio draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ apmokėjo iš dalies. Įsiskolinimas už atliktus darbus sudaro 2 298,29 Lt. Ieškovas raštu kreipėsi į UADB „PZU Lietuva“, prašydamas pranešti, ar sumokėta draudimo išmoka už remonto darbus. Įmonė pranešė, kad „Swedbank lizingo“ UAB nurodymu draudimo išmoka už automobilio remontą 2009-07-27 mokėjimo nurodymu Nr. 132990 buvo sumokėta „Swedbank lizingas“ UAB, kuris ieškovą informavo, jog pagal J.J. ir „Swedbank lizingas“ UAB pasirašytos sutarties nuostatas atsakovė savo sąskaitą privalėjo dengti transporto priemonės remonto išlaidas. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 2 298,29 Lt skolą, 75,88 Lt palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,00 Lt žyminį mokestį ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas nusprendė priteisti iš atsakovės J.J. 2298,29 Lt skolą, 71,15 Lt palūkanas ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010-08-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 872,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Reikas“ naudai. Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2009 m. gegužės mėn. atsakovė kreipėsi į ieškovą dėl automobilio TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto. Atlikus automobilio remonto darbus buvo išrašyto trys 2009-05-14 PVM sąskaitos faktūros, kurių serija REI, numeriai 0001959, 0001960, 0001961, atitinkamai 2 903,98 Lt, 2 298,19 Lt ir 1 352,16 Lt sumai. Tarp UAB DK „PZU Lietuva“ ir J. J. 2008-11-21 buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis (draudimo liudijimas PZULT Nr. 1046365), kurios pagrindu apdrausta minėta transporto priemonė. Joje naudos gavėju nurodytas minėtos transporto priemonės savininkas UAB „Swedbank lizingas“ (b. l. 40-48). Už atliktus darbus atsakovė ir draudikas UAB DK „PZU Lietuva“ apmokėjo tokiu būdu: 2009-07-27 mokėjimo nurodymu Nr. 132990 UAB DK „PZU Lietuva“ sumokėjo 2 050,86 Lt, iš dalies padengdamas sąskaitą faktūrą, kurios Nr. 0001959; 2009-05-22 mokėjimo nurodymu Nr. 126501 UAB DK „PZU Lietuva“ sumokėjo 1 052,16 Lt, iš daleis padengdamas atliktus darbus pagal sąskaitą faktūrą, kurios Nr. 0001961; 2009-08-21 atsakovė J.J. pagal kasos pajamų orderį Nr. 0000937 sumokėjo 600 Lt ir 2009-08-24 pagal kasos pajamų orderį Nr. 0000938 sumokėjo 553,02 Lt. Viso sumokėta 2 298,29 Lt o įsiskolinimas už atliktus darbus sudaro 2 298,29 Lt. Atsakovės argumentų, kad prašoma priteisti suma turi būti priteista iš UAB DK „PZU Lietuva“, nes transporto priemonė buvo drausta, įvykiai, kurių metu buvo padaryta žala, buvo pripažinti draudiminiais, todėl žalą turi atlyginti draudikas, o atsakovė jau yra sumokėjusi pagal sutartį priklausiusią jai mokėti frančizę, pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstais. Teismas konstatavo, kad transporto priemonė buvo drausta Transporto priemonių draudimu ir įvykiai, kurių metu buvo sugadintas ir dėl to remontuojamas automobilis, pripažinti draudiminiais. Sąskaita faktūra, kurios Nr. 0001959, suma 2 903,98 Lt, buvo draudiko apmokėta iš dalies pagal teisėtai ir pagrįstai atliktus skaičiavimus, todėl likusią neapmokėta 853,12 Lt sumą turi ieškovui UAB „Reikas“ apmokėti pati J.J. Pagal sąskaitą faktūrą, kurios Nr. 0001961, suma 1 352,16 Lt, išmoka buvo paskaičiuota iš remonto darbų kainos minusavus sutartimi numatytą frančizę 300,00 Lt dydžio ir 1 052,16 Lt dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta UAB „Reikas“. Likusią 300 Lt remonto darbų kainos dalį turi apmokėti pati atsakovė J.J.. Pagal sąskaitą faktūrą, kurios Nr. 0001960, suma 2 298,19 Lt, 2 298,19 Lt dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta transporto priemonės TOYOTA RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui/nukentėjusiajam UAB „Swedbank lizingas“. Atsakovės ir automobilio savininko „Swedbank lizingas“ pasirašytos lizingo sutarties Nr. LT043408 pagrindu UAB „Swedbank lizingas“ nusirašė lėšas skolai pagal lizingo sutartį padengti, kadangi atsakovė J. Juodytė buvo pradelsusi mokėti įmokas pagal lizingo sutartį. Be to, pagal lizingo sutarties nuostatas atsakove pati turėjo remontuoti lizinguojama automobilį (5.1.8, 5.1.9 sutarties punktai). Šiuo atveju ieškovas taip pat atliko automobilio remonto darbus, automobilį suremontavo, todėl turi teisę gauti apmokėjimą už atliktus darbus. Ieškovas turi teisę gauti apmokėjimą už atliktus iš atsakovės J.J., nes būtent ji pateikė ieškovui automobilį remontuoti, jos užsakymu buvo atlikti remonto darbai, todėl ji ir privalo apmokėti ieškovui už automobilio remonto darbus. Ieškovas neturi nekentėti dėl ginčų tarp atsakovės ir jos draudiko ar lizingo bendrovės. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, jog apmokėti sąskaitą faktūrą, kurios Nr. 0001960, suma 2 298,19 Lt taip pat privalo Jūratė Juodytė. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė yra apmokėjusi ieškovui pagal kasos pajamų orderius 600,00 Lt (2009-08-21 orderį, Nr. 0000937) ir 553,02 (2009-08-24 kasos pajamų orderį, Nr. 0000939) (b. l. 16-17), t. y viso yra sumokėjusi 1153,02 Lt, taigi iš viso turi sumokėti ieškovui 2298,29 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J.J. prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti.

Apeliacinio skundo argumentais nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias rangos ir draudimo teisinius santykius, neteisingai vertino teisinius santykius, ginčo dalyką, neteisingai vertino įrodymų visumą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J.Juodytė įvykdė visus įsipareigojimus ieškovui, sumokėdama draudimo sutartyje numatytą frančizę bei draudimo nesumokėtą kaip užskaitytą draudimo įmoką. Visus kitus mokėjimus ieškovui privalėjo atlikti UAB DK „PZU Lietuva", kuris įvykius pripažino draudiminiais. Apeliantė J.J. apeliaciniame skunde nurodo, kad draudikas pervedė draudimo išmoką automobilio savininkui UAB „Swedbank Lizingas", tai būtent automobilio savininkas, kaip draudimo išmokos gavėjas, privalėjo atlyginti ieškovui turto atstatymo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai aiškino draudimo sutarties esmę ir prasmę todėl neteisingai konstatavo, kad draudikas teisėtai ir pagrįstai pervedė 2298,19 Lt UAB „Swedbank lizingas“. Pagal draudimo sutarties esmę, draudimo išmoka turi būti ne bet kokiems nors įsiskolinimams dengti, bet atlyginti turtui padarytą žalą, o jeigu turtas neatstatomas, tai draudimo išmoka turi būti skirta išskirtinai tik turto atstatymui. Apeliantė neginčijo, kad pagal lizingo sutarties sąlygas jai tenka pareiga remontuoti automobilį, tačiau pareiga apmokėti už jo remontą tenka draudimo bendrovei. Priešingas draudimo bei lizingo sutarčių aiškinimas prieštarautų draudimo sutarties prasmei ir nebūtų prasmės drausti automobilį, jeigu žalos išmoka yra padengiami kitokie įsiskolinimai, nesusiję su žalos atlyginimu. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovės nurodytų aplinkybių dėl to, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atliko visas jo nurodomas paslaugas, todėl neatskleidė bylos esmės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Reikas“ nurodė, kad nesutinka su skundu. Atsakovė po kelių eismo įvykių kreipėsi į ieškovą dėl automobilio remonto, nurodė, kad buvo civilinės atsakomybės draudimas. Draudikas pripažino įvykius draudiminiais, surašė transporto priemonės techninės apžiūros defektų aktus ir derinti darbų sąmatą buvo deleguota draudikui. Atlikus darbus sąskaitos buvo išrašytos atsakovės vardu, suremontuotas automobilis perduotas atsakovei, kuri jokių pretenzijų nereiškė. Pagal draudimo sutarties sąlygas draudimo naudos gavėju buvo UAB „Swedbank lizingas“, todėl draudiminę įmoką iš trečiojo asmens draudiko ieškovas gavo tik pagal naudos gavėjo nurodymą. Pagal lizingo sutarties sąlygas buvo UAB „Swedbank lizingas“ gavęs išmoką iš draudiko, panaudojo ją atsakovės įsiskolinimo pagal einamuosius mokesčius dengimui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, kad nesutinka su skundu. Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktos PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašytos dėl 3 skirtingų įvykių (vienas įvykis įvyko 2010-01-20, kitu du įvykiai įvyko 2010-04-16) metu automobiliui TOYOTA RAV4, v.n. (duomenys neskelbtini), padarytų apgadinimų remonto. Visus šiuos įvykius tretysis asmuo UAB DK "PZU Lietuva" pripažino draudžiamaisiais pagal atitinkamas draudimo sutartis, vadovaujantis draudimo sutarčių nuostatomis, dėl visų minėtų įvykių buvo apskaičiuotos bei išmokėtos draudimo išmokos.

Dėl draudimo teisinių santykių, siejančių su UAB „Vilniaus zunda" bei žalos bylos dėl 2010-04-16 įvykio administravimo, draudimo išmokos apskaičiavimo ir 2009-05-14 PVM sąskaitos- faktūros REI Nr.0001960 apmokėjimo, tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva" paaiškino, kad 2009-04-16 UAB DK „PZU Lietuva" buvo gautas/pateiktas J.J. pranešimas apie 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) įvykusį eismo įvykį, kurio metu UAB „Vilniaus zunda" priklausanti transporto priemonė VW-Man 8.150, v.n. (duomenys neskelbtini), kliudė bei apgadino UAB „Swedbank lizingas" nuosavybės teise priklausantį bei J.J. naudojamą automobilį TOYOTA RAV4, v.n. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą UAB DK „PZU Lietuva" buvo pradėtas žalos bylos administravimas dėl 2009-04-16 įvykio pagal su draudėju UAB „Vilniaus zunda" sudarytą Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS 01 7200609. Už 2009-04-16 eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės TOYOTA RAV4, v.n. (duomenys neskelbtini), remonto darbus išrašyta 2009-05-14 PVM sąskaita-faktūra REI Nr.0001960 - 2.298,19 sumai. Pažymėjo, kad, siekiant nustatyti draudimo išmokos gavėją, minėtos transporto priemonės savininkui UAB ,,Swedbank lizingas" buvo pateikta užklausa draudimo išmokai gauti. Atitinkamai, UAB DK "PZU Lietuva" buvo gautas UAB ,,Swedbank lizingas" nurodymas draudimo išmoką mokėti į UAB ,,Swedbank lizingas" atsiskaitomąją sąskaita. UAB DK „PZU Lietuva" teisėtai bei pagrįstai draudimo išmoką dėl 2009-04-16 eismo įvykio išmokėjo šio eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės TOYOTA RAV4, v.n. (duomenys neskelbtini), savininkei/nukentėjusiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas". Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bei priimant 2011-04-22 sprendimą pagrįstai vadovavosi atsakovės ir automobilio savininko „Swedbank lizingas" pasirašytos lizingo sutarties Nr. LT043408 (toliau - Sutartis) nuostatomis, kurių bendrųjų sąlygų 2.14 punktas numato, jog tuo atveju, kai atsakovė nevykdo (netinkamai vykdo) sutarties ir (arba) kitų sutarčių tarp lizingo bendrovės ir kliento, iš įmokėtų ar mokėtinų sumų lizingo bendrovė turi teisę savo nuožiūra dengti įsiskolinimą pagal bet kokią sutartį tarp lizingo bendrovės ir kliento, neatsižvelgiant į tai, ką nurodo Klientas, mokėdamas lizingo bendrovei. Sutarties 2.15 punktas numato, jog suėjus finansinių prievolių mokėjimo terminams pagal sutartį, lizingo bendrovė turi teisę pateikti debeto pavedimus ar kitus įstatymuose numatytus mokėjimo dokumentus nurašyti kliento mokėtiną sumą nuo visų rūšių kliento sąskaitų, esančių bankuose ir kitose kredito įstaigose. Be to, pagal lizingo sutarties nuostatas atsakovė pati turėjo remontuoti lizinguojamą automobilį (5.1.8, 5.1.9 sutarties punktai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė J.J. buvo pradelsusi mokėti įmokas pagal minėtą lizingo sutartį bei vadovaujantis šios Sutarties nuostatomis, Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog UAB „Reikas" išrašytoje sąskaitoje faktūroje Nr. 0001960 nurodyta 2.298,19 Lt suma priteistina iš atsakovės J.J., kadangi būtent ji pateikė ieškovui automobilį remontuoti, jos užsakymu buvo atlikti remonto darbai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Byloje nekilo ginčo dėl žalos bylos dėl 2009-01-20 įvykio administravimo, draudimo išmokos apskaičiavimo bei 2009-05-14 PVM sąskaitos-faktūros REI Nr.0001959 apmokėjimo, dėl žalos bylos dėl 2010-04-16 įvykio administravimo, draudimo išmokos apskaičiavimo bei 2009-05-14 PVM sąskaitos-faktūros REI Nr.0001961 apmokėjimo, pagal kuriuos draudikas UAB „PZU Lietuva", administruojantis draudiminio įvykio metu patirtą žalą, vadovaudamasis civilinėje byloje esančiais dokumentais ir draudimo sutarties, sudarytos su J.J., Taisyklių Nr.049 bei kitų draudimo teisinius santykius reglamentuojančiu teisės aktų nuostatomis, pagristai bei teisėtai apskaičiavo ir sumokėjo UAB „Reikas“ draudimo išmokas dėl 2009-01-20 ir 2010- 04-16 draudiminiais pripažintų įvykių pagal su J.J. sudarytą transporto priemonės draudimo sutartį (draudimo liudijimas PZULT Nr.1046365). UAB DK "PZU Lietuva" buvo gautas UAB „Swedbank lizingas" nurodymas draudimo išmoką mokėti į draudėjos J.J. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, jeigu draudėjas yra atsiskaitęs su remonto įmone, arba į remonto įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, jei draudėja nėra atsiskaičiusi su remonto įmone. Atsakovė J.J. ieškovui sumokėjo 600,00 Lt pagal 2009-08-21 kasos pajamų orderį Nr. 0000937 ir 553,02 Lt pagal 2009-08-24 kasos pajamų orderį Nr. 0000939 (bendra sumokėta 1.153,02 Lt suma), todėl tokiu būdu buvo pilnai atsiskaityta su ieškovu už jo suteiktas paslaugas pagal 2009-05-14 PVM sąskaitą-faktūrą REI Nr.0001959 bei 2009-05-14 sąskaitą faktūrą REI Nr.0001961.

Ginčas byloje kilo dėl žalos bylos dėl 2010- 04-16 įvykio administravimo, draudimo išmokos apskaičiavimo ir 2009-05-14 PVM sąskaitos- faktūros REI Nr.0001960 apmokėjimo. Apeliantė skunde nurodo motyvus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo draudimo išmoka buvo išmokėta draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui, kuris juos panaudojo ne pagal draudimo išmokos paskirtį, bet padengė apeliantės pradelstus mokėjimus pagal lizingo sutartį.

Remiantis LR CK 6.987 str., draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str., išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė.

Kaip nustatyta iš UAB DK „PZU Lietuva" paaiškinimų, kad 2009-04-16 UAB DK „PZU Lietuva" buvo gautas/pateiktas J.J. pranešimas apie 2009-04-16 (duomenys neskelbtini) įvykusį eismo įvykį, kurio metu UAB „Vilniaus zunda" priklausanti transporto priemonė VW-Man 8.150, v.n. (duomenys neskelbtini) kliudė bei apgadino UAB „Swedbank lizingas" nuosavybės teise priklausančia bei J.J. naudojamą automobilį TOYOTA RAV4, v.n. (duomenys neskelbtini). Pagal pranešimą UAB DK „PZU Lietuva" buvo pradėtas žalos bylos administravimas dėl 2009-04-16 įvykio pagal su draudėju UAB „Vilniaus zunda" sudarytą Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS 01 7200609 (Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. LT/AYA 7199363). Minėtos žalos bylos administravimo metu UAB DK „PZU Lietuva" buvo gauta/pateikta už 2009-04-16 eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės TOYOTA RAV4, v.n. (duomenys neskelbtini), remonto darbus išrašyta 2009-05-14 PVM sąskaita-faktūra REI Nr.0001960 - 2.298,19 sumai. Siekiant nustatyti draudimo išmokos gavėją, minėtos transporto priemonės savininkui UAB ,,Swedbank lizingas" buvo pateikta užklausa draudimo išmokai gauti. Atitinkamai, UAB DK "PZU Lietuva" buvo gautas UAB ,,Swedbank lizingas" nurodymas draudimo išmoką mokėti į UAB ,,Swedbank lizingas" atsiskaitomąją sąskaita. Toks UAB ,,Swedbank lizingas" nurodymas atitinka CK 6.987 str. nuostatas, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad draudikas privalėjo draudimo išmoką sumokėti ieškovui.

Vadovaujantis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, draudimo taisyklių ir draudimo sutarties sąlygomis, UAB DK „PZU Lietuva" buvo priimtas sprendimas pripažinti 2009-04-16 įvykį draudžiamuoju įvykiu pagal su draudėju UAB „Vilniaus zunda" sudarytą Transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS 01 7200609 bei išmokėti 2009-04-16 eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės TOYOTA RAV4, v.n. (duomenys neskelbtini), savininkui/nukentėjusiajam asmeniui „Swedbank lizingas" 2.298,19 Lt dydžio draudimo išmoką. Todėl darytina išvada, kad UAB DK „PZU Lietuva" teisėtai bei pagrįstai draudimo išmoką dėl 2009-04-16 eismo įvykio išmokėjo šio eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės TOYOTA RAV4, v.n. (duomenys neskelbtini), savininkei/ nukentėjusiajam asmeniui UAB „Swedbank lizingas", bei atmestini apeliantės argumentai, kad UAB DK „PZU Lietuva" neįvykdė savo įsipareigojimų pagal draudimo sutartį.

Nėra pagrindo nesutikti su apeliantės argumentais, kad aiškinant draudimo sutarties esmę ir prasmę, draudimo išmoka yra skirta atlyginti draudiminio įvykio metu padarytą žalą, o pagal susiklosčiusią praktiką, draudikas administruodamas žalos dydį, atitinkamai gavęs draudėjo ir naudos gavėjo pritarimus, draudimo išmoką paprastai išmoka tiesiogiai transporto priemonės remontą atlikusiam asmeniui, jei draudėjas nėra atsiskaitęs su remonto įmone, kaip realiai buvo padaryta ir šios bylos nagrinėjamais autoįvykių 2009-01-20 ir 2010-04-16 atvejais, arba draudimo išmoką sumoka į draudėjos nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, jeigu draudėjas yra atsiskaitęs su remonto įmone.

Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog pagal apeliantės ir draudimo bendrovės sudarytą sutartį naudos (draudimo išmokos) gavėjas yra UAB „Swedbank lizingas", todėl jam ir buvo išmokėta draudimo išmoka, kurią UAB „Swedbank lizingas" panaudojo apeliantės pradelstoms įmokoms padengti pagal apeliantės ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytos lizingo sutarties Nr. LT043408 bendrąsias sąlygas, t. y. draudimo išmoką įskaitė šio asmens naudai. Toks įskaitymas atitinka lizingo ir draudimo sutarčių nuostatas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės motyvais, kad UAB „Swedbank lizingas“, atlikdamas įskaitymą, pažeidė įstatymo ar apeliantės ir trečiojo asmens sudarytos draudimo sutarties reikalavimus.

Apeliantė neneigė aplinkybės, kad tarp jos ir ieškovo buvo susiklostę rangos santykiai, t.y., kad ji perdavė ieškovui remontuoti automobilį, kad iš ieškovo atsiėmė suremontuotą transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, bei tai, kad atsakovė J.J. atliko mokėjimus pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras ir padengė tam tikras sumas, kurių UAB DK „PZU Lietuva" neturėjo pareigos atlyginti pagal draudimo sutarties nuostatas, neginčijo jose nurodytų sumų/darbų apimties ir pan., darytina išvada, kad ji akceptavo jose nurodytus automobilio remonto darbus, pritardama draudiko vykdytam žalos administravimui ir nereikšdama jokių konkrečių pretenzijų ieškovui dėl autoįvykių metu patirtų transporto priemonės sugadinimo taisymo bei remonto atliktų darbų. Pagal byloje susiklosčiusius teisinius santykius, kylančius iš draudimo, lizingo ir rangos sutarčių, ieškovas savo pažeistą teisę gali ginti tik reikšdamas reikalavimą pagal rangos santykius, todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškinys jos atžvilgiu turėtų būti atmestas, nes ji neprivalo atsakyti pagal ieškinį. Naudos gavėjo pagal draudimo sutartį UAB „Swedbank lizingas" ir ieškovo nesieja jokie santykiai, o UAB DK „PZU Lietuva" savo prievolę pagal draudimo sutartį įvykdė tinkamai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad draudimo išmokos užskaitymas į apeliantės pradelstus mokėjimus pagal lizingo sutartį nesukuria apeliantei didesnės prievolės, negu jai tektų tinkamai vykdant pasirašytas sutartis: pareiga sumokėti ieškovui už automobilio remontą 2298,29 Lt skolą atitinkamai sumažino apeliantės pareigą sumokėti tokią pačią sumą pagal lizingo sutartį (buvo įskaityta jos naudai).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo. Apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, UAB “Reikas” priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „Reikas“ iš J.J. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.

TeisėjaiLaima GerasičkinienėAntanas RudzinskasJūratė Varanauskaitė