Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje valstybinė įmonė „Turto bankas“ ir Ž. N., M. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nesikreipė, nes galvojo, kad žmonai mirus, butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), nors ir įgytas santuokoje ir taip pasilieka jam. Be to butas pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir buvo registruotas būtent jo vardu.

Pareiškėjas dar 2022-06-28 kreipėsi į Lentvario miesto notarų biurą pas notarę Nijolę Prunskienę, kur sudarė testamentą. Sudarant testamentą, notarė nei vienu žodžiu jam neužsiminė, kad jis turėtų kreiptis dėl palikimo priėmimo. Dėl to jis nieko ir nedarė. Teisinių žinių jis neturi, yra baigęs tik 8 klases, visiškai nemoka lietuvių kalbos, nesuprato paveldėjimą reguliuojančių įstatymų. Jis nesuprato, kad po savo sutuoktinės mirties, jis turėjo kreiptis į paveldėjimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir nuosavybės teisės liudijimo gavimo, į žmonos turto dalį.

Kad po žmonos mirties jis nepaveldėjo žmonos turto dalies, jam tapo žinoma po to, kai gavo procesinius dokumentus iš teismo ir sužinojo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose iškelta kita civilinė byla Nr. e2-5976-1150/2025 pagal ieškovo VĮ„ Turto banko“ pateiktą ieškinį dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

Iš 2017-10-27 J. K. medicininio mirties liudijimo Nr. matyti, kad J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro išrašo duomenimis palikėja mirė būdama santuokoje su A. K.. Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad palikėjos vaikai yra Ž. N., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, pareiškėjo vardu įregistruotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Butas įgytas santuokoje su palikėja pagal 1992-12-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal iki 2001-07-01 galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį ir Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalį minėtas butas laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Iš 2025-06-02 Testamentų registro išrašo matyti, kad 2025-03-03 įregistruotas faktas apie J. K. palikimo priėmimą, kad Lietuvos Respublika yra mirusios J. K. palikimą priėmęs asmuo. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas. Pareiškėjas deklaruoja gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) nuo 1991-08-15. Kaip nurodė pareiškėjas, jis po žmonos mirties ir toliau liko gyventi jiems priklausančiame bute, ji prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Iš pareiškėjo pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad už butui teikiamas komunalines paslaugas įsiskolinimo nėra.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pareiškėjas, siekdama gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šio juridinio fakto nustatymas reikšmingas tuo, jog jį nustačius pareiškėjas, kaip įstatyminis įpėdinis, paveldėtų palikėjai J. K. priklausantį turtą kaip žmonos palikimą.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, sudarantį turtą. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl menko išsilavinimo ir teisinių žinių stokos, nežinojo, kad po savo sutuoktinės mirties, jis turėjo kreiptis į paveldėjimo atsiradimo vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir nuosavybės teisės liudijimo gavimo. Atsakovas klaidingai manė, kad butas nors ir įgytas santuokoje po palikėjos mirties lieka jam pagal įstatymą, nes buto pirkimo pardavimo sutartis įregistruota jo vardu. Po sutuoktinės mirties ir toliau liko gyventi minėtame bute, mokėjo mokesčius.

Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia vertinti, kad A. K. po savo žmonos J. K. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjas pradėjo naudotis palikėjai priklausančiu turtu (buto dalimi) iš karto (toliau liko gyventi minėtame bute), jį prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius, naudojosi palikėjai priklausančia turto dalimi kaip savo turtu. Ta aplinkybė, kad Testamentų registre įregistruotas faktas apie palikėjos palikimo priėmimą, nesant raštiško įpėdinių atsisakymo nuo palikimo, neleidžia teigti, kad jis palikimo nepriėmė kitu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu būdu.

Kitais būdais pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, todėl toks faktas nustatytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsniu, 444 - 448 straipsniai, teismas

nusprendžia:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo žmonos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.