Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2596-1033/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-07
Bylos Nr.
1-2596-1033/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29280-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
M. S.
Advokatai
Adolfas Remeikis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2596-1033/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29280-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant prokurorei Reditai Vinterytei,kaltinamajam M. S., jo gynėjui advokatui Adolfui Remeikiui,vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. 2019 m. liepos 11 d. apie 21.08 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad vairavo išgėręs 200 gramų 35 laipsnių stiprumo pipirinės degtinės. Valanda ar pusė valandos prieš važiuojant išgėrė, bet jautėsi normaliai. Niekada nevairuoja išgėręs, tačiau tuo metu kažkas atsitiko, kad taip pasielgė. Policija jį sulaikė prie savo namų, paėmė mašiną iš kiemo, nuvežė į policijos komisariatą, į areštinę pasodino, kaip didžiausią nusikaltėlį, 15 valandų prasėdėjo areštinėje. Nedavė net paskambinti, atėmė telefoną. Jis turi sveikatos problemų, buvo operuotas stuburas, iki šiol daug metų jaučia stuburo skausmus. Automobilis priklauso jam, važiavo vienas. Per mišką pravažiavo 4 kilometrus, stovėjimo aikštelę tvarkė ir atliekos buvo išmetimui, todėl jas pakrovė ir vežėsi į namus. Policija privažiavo, kai jis į kiemą įvažiavo, mašina jau stovėjo kieme. Virš 40 metų jis vairuoja. Anksčiau neteistas, niekada nebuvo teisme ir policijoje. Visą gyvenimą dirbo, jo darbo stažas 43 metai. Šiuo metu yra senatvės pensininkas, gauna 320 Eur pensijos, turi 2 grupės neįgalumą. Žmona taip pat turi neįgalumą, ji dvi operacijas turėjo, nedaug vaikšto, stuburas nesveikas. Žmona gauna 230 Eur pensijos, nes darbo stažas mažesnis. Jis nežinojo, kad gresia automobilio konfiskavimas. Be automobilio jis kaip be rankų, negali nueiti į parduotuvę, į polikliniką reikia jam su žmona važinėti. Prašo nekonfiskuoti automobilio ir neatimti vairavimo teisės, nes jie reikalingi pragyvenimui. Taip pat prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Žmona sutinka laiduoti, galėtų jį auklėti. Ji nežinojo, kad jis važiuos išgėręs. Jie dviese su žmona gyvena, vaikai suaugę ir gyvena užsienyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta galima laiduotoja J. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, kartu gyvena 40 metų, sutaria gerai, abu tariasi sprendžiant buitinius klausimus, vyras klauso jos nuomonės, todėl mano, kad galėtų daryti sutuoktiniui teigiamą įtaką. Jo elgesį vairuojant automobilį esant neblaiviam vertina labai neigiamai. Tuo metu, kai jis važiavo, jos nebuvo namuose. Niekaip nebūtų leidusi jam važiuoti. Šis atvejis buvo išimtinis, pirmą kartą vyras važiavo neblaivus. Ji nėra teista ar bausta administracine tvarka, nedirba, turi neįgalumą. Automobilis jai su vyru reikalingas, kaip invalido vežimėlis, nes abu važinėja į polikliniką, į procedūras, parduotuvę. Iki autobuso stotelės reikėtų eiti 1,5 kilometro, o jai sunku vaikščioti. Ji pati automobilio nevairuoja, vyras ją vežioja. Nuo šiol ji paims automobilio raktelius ir laikys pas save. Prašo perduoti M. S. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas įtariamuoju M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-07-11 apie 19.00 val., pabaigęs visus tos dienos darbus ir norėdamas atsipalaiduoti ji namuose (duomenys neskelbtini), išgėrė apie 250 gramų degtinės 35 laipsnių stiprumo. Žinodamas, kad prie stotelės guli statybinės atliekos, norėjo jas paimti, kol kas nors kitas jų nepaėmė, todėl apie 20.00 val. atsisėdo už savo automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir nuvažiavo prie buvusios arklidės, kur gulėjo statybinės atliekos. Jis pasikrovė kažkiek gabalų plytelių ir jau norėjo važiuoti namo, kai privažiavo kažkoks automobilis ir išlipęs vairuotojas pradėjo priekaištauti, kad jis krauna plytas. Jis atsakė, kad tai yra tik statybinės atliekos ir įsėdęs į automobilį pajudėjo link namų. Važiuojant nesijautė apsvaigęs, važiavo tvarkingai, privažiavęs prie namų nespėjo išlipti iš automobilio, kai privažiavo policijos pareigūnai. Prie jo priėjęs pareigūnas paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir kitus dokumentus. Jis viską pateikė. Tada pareigūnai patikrino jo blaivumą alkoholio matuokliu ir nustatė 2,01 promilių girtumą. Po maždaug 20 minučių pakartotinai patikrino jo blaivumą ir vėl nustatė virš 2 promilių girtumą (2,02). Tolimesniam tyrimui jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, o vėliau uždarytas į areštinę. Kaltę dėl nusikalstamos veikos pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 52-54).

Liudytojas J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-07-11 jam dirbant Vilniaus rajono policijos komisariato teritorijoje kartu su vyresniuoju tyrėju D. U., apie 20.37 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje už (duomenys neskelbtini) autobuso sustojimo kryptimi link (duomenys neskelbtini) VW autobusiukas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kraunasi plytas. Vykstant į įvykio vietą, buvo gautas papildomas pranešimas, kad minėto VW automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus ir ruošiasi išvažiuoti. Patikrinus per duomenų bazę kas yra VW automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas buvo nustatyta, jog šis automobilis priklauso M. S., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Vykstant pagal „VW Transporter“ registracijos vietą ir įsukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, buvo pastebėtas važiuojantis automobilis „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įjungus švyturėlius minėtas automobilis buvo sustabdytas įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Priėjus prie automobilio, už jo vairo sėdėjo vyras, kaip vėliau paaiškėjo M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Patikrinus M. S. blaivumą alkoholio matuokliu, buvo nustatytas 2.01 promilių girtumas. Po maždaug 20 minučių pakartotinai patikrinus vairuotojo blaivumą buvo nustatytas 2.02 promilių girtumas. Tolimesniam tyrimui M. S. pristatytas į VPK OVS, o automobilis VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 31-33).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo 2019-07-11 20.32 val. pranešė, kad raudonos spalvos VW autobusiukas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už (duomenys neskelbtini) stotelės link (duomenys neskelbtini) kraunasi plyteles (b. l. 7).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo J. S. ir vyriausiojo tyrėjo D. U. 2019-07-11 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kaip parodė liudytojas J. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 8).

Pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją 2019 m. liepos mėnesį „VW Transporter“ 2004 m. gamybos kaina be PVM buvo 2049 Eur (b. l. 11).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirma registracija 2004-09-02, savininkas-valdytojas yra M. S. (b. l. 10).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) matosi įlenktas kairės pusės priekinis sparnas, ant viso mikroautobuso kėbulo yra matomi smulkūs apibraižymai. Automobilio viduje sukrautos betoninės plytelės. Apžiūros metu jokie daiktai nepaimti (b. l. 27-29).

Neblaivumo nustatymo akto duomenys ir alkotesterio „Alcotest 7510“ tikrinimo rezultatai patvirtina, kad 2019-07-11 21.08 val. M. S. nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, o 21.26 val. – 2,02 promilių neblaivumas. Prietaisas „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0741 metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti, prietaiso paklaida ± 1,7 proc. (b. l. 34-37).

Įtariamojo laikino sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį patvirtina, kad M. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-07-11 21.08 val. iki 2019-11-12 11.05 val. (vieną dieną) (b. l. 39, 40).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog M. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2019-07-11 21.08 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai patikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis M. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Be M. S. prisipažinimo jo kaltę patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojo J. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir tarnybinis pranešimas, vairuotojo blaivumo patikrinimo rezultatai, įvykio registracijos duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga. M. S. veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoja paskirti jo sutuoktinę J. S., kuri sutiko būti laiduotoja.

Prokurorė šiam prašymui neprieštaravo, nurodė, kad yra visos sąlygos šiam institutui taikyti.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo manymu, šioje byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl M. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

M. S. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant M. S. asmenybę nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, baustas du kartus administracine tvarka už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi vieną galiojančią nuobaudą. Viso proceso metu savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės. M. S. yra senatvės pensininkas, turi įgijęs 43 metų darbo stažą, jam nustatytas neįgalumas, specialiųjų poreikių lygis, turi sveikatos problemų dėl stuburo ir kitų ligų (b. l. 60, 61, 65, 66, 96, 97, 106, 107-109). M. S. yra vedęs, su sutuoktine J. S. gyvena kartu (duomenys neskelbtini), jų suaugę vaikai gyvena atskirai. M. S. vairuotojo pažymėjime nurodyta, kad vairavimo teisė galioja nuo 1988-01-01, t. y. jo vairavimo stažas 31 metai. Byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį jis būtų baustas už vairavimą esant neblaiviam ar kitus šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl manytina, kad jo veika vairuojant neblaiviam buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, šią veiką jis padarė būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Pats kaltinamasis tokius savo veiksmus vertina neigiamai, žalingų pasekmių nekilo, asmuo nėra linkęs recidyvui, todėl manytina, kad vien teismo procesas yra pamoka kaltinamajam daugiau nenusižengti įstatymams. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog M. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

J. S., kurią prašoma paskirti laiduotoja, yra kaltinamojo sutuoktinė, su kaltinamuoju gyvena ilgą laiką, gerai jį pažįsta, tarp jų yra tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas. J. S. yra neteista, neturi administracinių nuobaudų, nedirba, senatvės pensininkė, turi neįgalumą (b. l. 95,103, 104). M. S. nusikalstamą veiką ji vertina itin blogai, nurodo, kad gali daryti sutuoktiniui teigiamą įtaką, vyras atsižvelgia į jos nuomonę. Įvertinęs J. S. asmenybę, jos vertybinę orientaciją, įstatymų laikymąsi, šeimyninius ryšius ir tarpusavio santykius, teismas mano, kad ji galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl verta teismo pasitikėjimo būti paskirta laiduotoja.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad M. S. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra absoliutus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai yra tik sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kadangi nusikaltimą padaręs asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant bandomąjį laikotarpį, per kurį kaltininkui padarius naują nusikalstamą veiką, sprendžiamas klausimas dėl šio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Kaltinamasis M. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. M. S. vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo laipsnio, padarė tyčinę nusikalstamą veiką tuo keldamas didelį pavojų aplinkiniams, tačiau tokią veiką padarė pirmą kartą, žala neatsirado, važiavo vakaro metu, kai eismas ne toks intensyvus, turi neįgalumą, jam ir sutuoktinei reikia važinėti į gydymo įstaigas, todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones minimaliam terminui – vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo ir specialios teisės sustabdymo dienos - nuo 2019-07-12 (b. l. 55, 58).

Ikiteisminio tyrimo metu prokurorės Rūtos Šipkauskienės 2019-07-12 nutarimu buvo laikinai nuo 2019-07-12 iki 2019-10-12 apribotos M. S. nuosavybės teisės į automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), turto saugotoju paskiriant automobilio savininką M. S. (b. l. 13-18).

Prokurorė prašė šį automobilį konfiskuoti, kaip nusikaltimo padarymo priemonę. Nurodė, kad byloje nėra išimtinių aplinkybių nekonfiskuoti automobilio, nes veika buvo tyčinė, M. S. suvokė, kad dėl vairavimo neblaiviam gali kilti pasekmės ir gali netekti automobilio, tačiau jo turimos sveikatos problemos nesutrukdė nusikalsti, savo elgesiu ignoravo visuomenės interesą į jos saugumą. Tik dėl laimingai susiklosčiusių aplinkybių nekilo žalos, nes kai vairuoja apsvaigęs žmogus nuo alkoholio, jis gali sukelti labai pavojingas pasekmes. Nemano, kad išsaugoti transporto priemonę yra M. S. interesas reikšmingesnis už viešą interesą. Tačiau jei teismas nuspręstų netaikyti konfiskavimo, prašo skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę - 30 MGL (1500 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo asmenų fondą.

BK 72 straipsnis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-186-942/2018).

Bylos duomenys patvirtina, kad automobilis „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė kaltinamajam M. S., kuris padarė tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui, todėl automobilis, kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė turėtų būti konfiskuojamas. Tačiau šiuo atveju reikia atsižvelgti ar nėra išimčių automobiliui nekonfiskuoti. Baudžiamojo įstatymo nuostatos nereglamentuoja išimčių, kai turto ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas neskiriamas, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kad taikydami šią baudžiamojo poveikio priemonę, teismai turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą. Už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-80-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-133-719/2018). Nustatęs, kad, paskyrus turto konfiskavimą, būtų pažeistas proporcingumo principas, teismas turi teisę neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės.

Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinė nutartis Nr. 2K-135-697/2018).

Nors prokurorė prašė konfiskuoti automobilį, kaip nusikalstamos veikos priemonę, tačiau šiuo atveju teismas mano, kad konfiskuoti automobilį iš kaltinamojo būtų neproporcinga ir pernelyg varžanti jo teises poveikio priemonė. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis M. S. ir jo sutuoktinė J. S. yra neįgalūs, vyresnio mažiaus, turi sveikatos problemų, jiems reikia važinėti į gydymo įstaigas pas gydytojus ir į procedūras, nusipirkti būtiniausių prekių į parduotuvę, jie gyvena toli nuo viešojo susisiekimo stotelės (apie 1,5 km), savo jėgomis nueiti tokį atstumą abiems yra sudėtinga, šeimoje kito automobilio neturi, suaugę vaikai gyvena užsienyje ir padėti tėvams dėl transporto negali, todėl automobilis jiems yra labai svarbi susisiekimo ir pragyvenimo priemonė. Dėl to teismas mano, kad baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo, teisingos pusiausvyros ir protingumo principai nebus pažeisti netaikant M. S. turto (automobilio ar jo piniginės vertės) konfiskavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bausmė jam neskiriama, teistumas neatsiranda, t. y. sankcijos dėl neteisėtų savo veiksmų jis realiai išvengia, transporto priemonė ar jos vertė nekonfiskuojama, laidavimas skiriamas be užstato, todėl siekiant taisomai veikti kaltinamąjį, kad jis ateityje laikytųsi kelių eismo taisyklių ir nepažeidinėtų įstatymų, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant minimalų – 5 MGL (250 Eur), įpareigojant sumokėti šią įmoką per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Prokurorės R. Šipkauskienės 2019-07-12 nutarimu taikytas laikinas M. S. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas (b. l. 13-18).

Kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 55, 58) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie bylos galinio viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyris pateikė informaciją, kad dėl transporto priemonės „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atlikto nuvežimo ir saugojimo iki 2019-07-12 UAB „Sauda“ aikštelėje patirtos išlaidos sudaro 1,02 Eur su PVM (b. l. 21-26). Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo M. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 12 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti M. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti įmoką per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Prokurorės Rūtos Šipkauskienės 2019 m. liepos 12 d nutarimu M. S. taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Priteisti iš M. S. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 1,02 Eur (vieną eurą 02 ct) proceso išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (įstaigos kodas 191688326) atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT98 7044 0600 0793 5553, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, nurodant mokėjimo paskirtį - išlaidos už automobilio „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą.

Išaiškinti M. S., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. S., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas