Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. 2019 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas T. Ž. 2019 m. balandžio 15 d. G. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 317 straipsnio 2 dalį dėl to, kad G. Ž. laiku neįvykdė pakartotinai teikto privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) su reikalavimu iki 2018-12-10 rekultivuoti į mišką ir vandenis išeksploatuotą mažąjį smėlio karjerą bei išlyginti šalia mažojo karjero esančioje teritorijoje supiltą gruntą. Protokole pažymėta, kad G. Ž. pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausioji specialistė G. M. 2019 m. balandžio 26 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį G. Ž. nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 317 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jam paskirta 430 Eur bauda.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu G. Ž. pateikė skundą.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. 2019 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies buvo sutikta su G. Ž. skundu, vadovaujantis ANK 625 str., buvo panaikintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimtas naujas nutarimas, paskiriant G. Ž. pagal ANK 317 straipsnio 2 dalį 370 eurų baudą.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas G. Ž. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Paaiškino, kad skundą išnagrinėjo ne tas subjektas, kuris turėjo pareigą peržiūrėti nutarimo teisėtumą. Skundą turėjo nagrinėti ta pati institucija, kuri ir priėmė pirminį nutarimą, t. y. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos. Tuo tarpu skundą faktiškai nagrinėjo ir naują nutarimą priėmė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius, kurio kompetencija ir/ar įgaliojimai skundžiame nutarime nėra apibrėžti. Skundo nagrinėjimas nebuvo visapusiškas, objektyvus ir teisingas, nes dėl dalies jame nurodytų pirminio nutarimo neteisėtumo argumentų nutarime absoliučiai nepasisakoma. Šiuo atveju institucijos atstovas netyrė jo išsakytos pozicijos dėl kaltės elemento nebuvimo, taip ignoruodamas savo procesinę pareigą užtikrinti visapusišką bei objektyvų reikšmingų aplinkybių tyrimą ir konstatuoti teisės pažeidimo įvykį. Institucijos atstovas tam tikra prasme nuėjo lengvesniu keliu, teigdamas, jog jei įstatyme nustatytu terminu nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tai yra automatiškai kaltas dėl termino pažeidimo. Bet tai nėra teisėta pozicija, kadangi kaltės elemento klausimas tiriant ANK pažeidimo galimą įvykdymą turi būti analizuojamas bet kokiu atveju. Nurodo, jog nebuvo įvykdyta veika, atitinkanti ANK 317 str. 2 d. nuostatas. Kaip matyti iš protokolo bei nutarimo turinio, galimai neteisėtą veiką įvykdė 2018-12-11 09.00 val., nes iki 2018-12-10 imtinai neatliko aktyvių veiksmų. Tačiau šiuo atveju jo neveikimas negalėjo būti pripažįstamas neteisėtu, t. y. atitinančiu ANK 317 str. 2 d. nuostatų pažeidimą, kadangi privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų įpareigojimų neatliko ne dėl savo kaltės. Kadangi privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatytų pareigų iki 2018-12-10 negalėjo atlikti dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl sušalusios žemės, jo veika negali būti laikoma įvykdyta kaltai ar dėl neatsargumo. Mano, jog institucija neatliko visapusiško bei objektyvaus visų byloje žinomų aplinkybių tyrimo, nesprendė jo kaltės klausimo ir neteisėtai perkėlė jam tyrimui reikšmingų aplinkybių įrodinėjimo pareigą. Be to, pareiškėjo manymu, skundžiamas nutarimas neatitinka ANK 618 str. nuostatose keliamų galutinio procesinio dokumento turinio reikalavimų. Nutarime nenurodomi jo veiksmai ar neveikimas, kurie atitinka ANK 317 str. 2 d. nurodyto administracinio nusižengimo požymius. Apie veikos požymius galima spręsti tik iš pirminio nutarimo turinio, kuris juridine prasme jau yra panaikintas.

Liudytojas T. Ž. teismo posėdyje parodė, kad dirba Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos Pakruojo aplinkos apsaugos inspekcijoje. G. Ž. girdėtas, kiek tai liečia tarnybines pareigas. Surašė protokolą už neįvykdytą privalomąjį nurodymą. 2019 m. balandžio 5 d. atliko ūkio planinį patikrinimą, kadangi ūkininkas turi mažą karjerą, yra išeksploatavęs, nuo 2018 m. teiktas privalomas nurodymas rekultivuoti karjerą, jis to nepadarė. (duomenys neskelbtini) kaime, kur yra mažas karjeras, G. Ž. statė naujus statinius ir likusį gruntą supylė į krūvas. Tai yra gruntas, suvežtas iš statybvietės, tai ne statybinis laužas, tiesiog nuimtas paviršinis žemės sluoksnis prieš atliekant statybas. Gruntas yra ūkio teritorijoje, iš dalies gali būti, kad tai asmens reikalas. Įstatymas sako, kad teritorija turi būti racionaliai naudojama, juo labiau, kad piktžolėmis apaugusi teritorija. Vieta gal apie hektarą ar pusę, mano, kad sutvarkymui reikėtų dviejų, trijų dienų. Reikia išlyginti supiltą gruntą, kuris yra dauboje. Karjerą ūkininkai atsidaro savo reikmėms, keliukams duobes užpilti. Pirmas nurodymas buvo 2018 m. kovo mėnesį. Viso buvo teikti trys nurodymai. Baudas G. Ž. susimokėdavo. Surašant protokolą, jis pateikė paaiškinimą, kad yra darbuotojų trūkumas, neturi technikos. Mano, tokie motyvai nereikšmingi, nes karjeras kaip ir sutvarkytas, tiesiog yra formalumas, kad jis pateiktų raštišką prašymą ir jie atvažiuotų. Tvarka tokia, kad baigęs eksploatuoti kreipiasi į inspekciją ir turi surašyti raštu, kad prašo sudaryti komisiją. Kad karjeras yra tinkamai rekultivuotas, reikalingas prašymas, komisija. Kiek žino, jo ūkis užsiima melioracijos darbais, gal nėra sudėtinga paimti ir užlyginti. Paskutinis nurodymas duotas 2018 m. spalio 18 d. su reikalavimu iki gruodžio 10 d. Gruodžio mėnesį karjere nebuvo. 2019 m. balandžio 5 d. atvykus daryti patikrinimo, pamatė, kas užfiksuota nuotraukose. Jei neįvykdo nurodymo, tai nėra nustatyta, kad privaloma vykti į vietą. Pats lankosi patikrinimo metu, kuomet būna planiniai patikrinimai. Prieš tai įvykio vietoje buvo 2018-03-30. Pasikeitimų nebuvo, tvarkymosi darbų nebuvo. Jei yra rimtos priežastys, turi pateikti motyvuotą prašymą, dėl ko ir pagal nustatytą terminą jie gali pratęsti. G. Ž. nesikreipė, ankščiau tokių kreipimosi nebuvo. Asmuo turi kreiptis raštu laisva forma iki termino pasibaigimo. Pats stengiasi paskambinti, priminti, kad asmuo nepamirštų. Telefonu būdavo pasakymas „reiks kreiptis“. G. Ž. daug aplinkybių minėjo. Dėl sušalusio grunto aplinkybės buvo nurodytos. Mano, kad sušalęs gruntas - aplinkybė nesvarbi, nes tai tęsiasi nuo 2018 m., buvo pakankamai laiko ir nepateiktas prašymas. Priklauso nuo to, kokia minusinė temperatūra, jei -1, tai tikrai galima, jei -25, tai nelabai. Mano, kad tuo laiku nelabai pašąla, nebent šlapias ruduo. Nėra medžiagos, kada pasibaigė terminas, bet jei yra rimtos aplinkybės, asmuo turi kreiptis. Dabar yra duotas privalomasis nurodymas. G. Ž. rašė prašymus, terminas pratęstas iki š. m. rugpjūčio 5 d. Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pratęstas ir už jį jis nubaustas, duoti nauji nurodymai. Surašytas naujas privalomasis nurodymas Nr. 25.

Liudytoja G. M. teismo posėdyje parodė, kad yra Aplinkos apsaugos departamento Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji specialistė, dirba Šiauliuose. G. Ž. nematytas, tik yra susipažinusi su bylos medžiaga. Nutarimas įformintas tinkamai, pareiškėjas pažeidimo esmės neginčijo, baustas už tai, kad neįvykdė privalomojo nurodymo. Priimant nutarimą asmuo nedalyvavo. Įvertino visą bylos medžiagą, asmens skundą. Iš dalies sutiko su G. Ž. skundu. Nesutinka, kad veika nėra apibūdinta nutarime. Pažeidimo esmės neginčijo, antriniame nutarime pasisakoma dėl pažeidimo esmės. Dėl kaltės, mano, kad buvo duotas privalomasis nurodymas, kurio neįvykdžius, gavo pakartotinį ir jo neįvykdė. Laikotarpis yra ilgas, G. Ž. buvo supažindintas su tvarka, terminais, jei negebėjo, tai turėjo kreiptis dėl termino pratęsimo. Mano, kad įforminta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 317 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnyje nurodyta, kad jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. To paties įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Radviliškio aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas T. Ž. 2018 m. spalio 18 d. surašė pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad ūkininkas G. Ž. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 6 d. neįvykdė privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) su reikalavimu rekultivuoti į mišką ir vandenis mažąjį smėlio karjerą bei išlyginti šalia mažojo karjero esančioje teritorijoje supiltą gruntą, todėl pakartotinai nurodė G. Ž. iki 2018 m. gruodžio 10 d. rekultivuoti į mišką ir vandenis išeksploatuotą mažąjį smėlio karjerą bei išlyginti šalia mažojo karjero esančioje teritorijoje supiltą gruntą. Tačiau G. Ž. ir šio nurodymo laiku, t. y. iki 2018 m. gruodžio 10 d., neįvykdė – tai patvirtina 2019 m. balandžio 5 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad mažasis smėlio karjeras nebeeksploatuojamas, nuimti riboženkliai ir informacinis stendas. Žemė buvusio karjero vietoje išlyginta, tačiau užbaigtas naudoti mažasis smėlio karjeras į mišką ir vandenis nerekultivuotas. Šalia karjero į krūvas supiltas gruntas neišlygintas.

Nors G. Ž. teismui pateiktame skunde akcentuoja, jog privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų įpareigojimų neįvykdė iki 2018 m. gruodžio 10 d. dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. dėl sušalusios žemės, tačiau tokia pareiškėjo nurodyta aplinkybė teismo vertintina kritiškai, traktuojant kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Teismo posėdžio metu liudytojais buvo apklausti 2019 m. balandžio 5 d. patikrinimo aktą surašęs vyresnysis valst. inspektorius T. Ž. ir 2019 m. gegužės 17 d. nutarimą priėmusi vyriausioji specialistė G. M.. Minėti liudytojai patvirtino patikrinimo akte bei nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, t. y. kad 2018 m. spalio 18 d. pakartotinai teikto privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimai neįvykdyti. Liudytojas T. Ž. teismo posėdyje parodė, kad surašė protokolą už neįvykdytą privalomąjį nurodymą; 2019 m. balandžio 5 d. atliko ūkio planinį patikrinimą, kadangi ūkininkas turi mažą karjerą, yra išeksploatavęs, nuo 2018 m. teiktas privalomas nurodymas rekultivuoti karjerą, jis to nepadarė; reikia išlyginti supiltą gruntą, kuris yra dauboje; 2019 m. balandžio 5 d. atvykus daryti patikrinimo, pamatė, kas užfiksuota nuotraukose; pasikeitimų nebuvo, tvarkymosi darbų nebuvo; jei yra rimtos priežastys, turi pateikti motyvuotą prašymą, dėl ko ir pagal nustatytą terminą jie gali pratęsti; asmuo nesikreipė, ankščiau tokių kreipimosi nebuvo; mano, kad sušalęs gruntas - aplinkybė nesvarbi, nes tai tęsiasi nuo 2018 m., buvo pakankamai laiko ir nepateiktas prašymas; privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pratęstas ir už jį G. Ž. nubaustas, duoti nauji nurodymai. Tai, jog pakartotinis privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) laiku nebuvo įvykdytas, patvirtino ir liudytoja G. M., nurodydama, kad G. Ž. buvo duotas privalomasis nurodymas, kurio neįvykdžius gavo pakartotinį ir jo neįvykdė; laikotarpis yra ilgas, G. Ž. buvo supažindintas su tvarka, terminais, jei negebėjo, tai turėjo kreiptis dėl termino pratęsimo. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad pakartotinio privalomojo nurodymo neįvykdymo faktas buvo fiksuotas laiku, t. y. būtent pasibaigus jo įvykdymo terminui (paskutinė diena - 2018 m. gruodžio 10 d.).

Pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) 8 punkte nurodyta, jog privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos vadovui. Jei šį privalomąjį nurodymą davė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vadovas, jis skundžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai per 10 dienų nuo jo įteikimo. Skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. 9 punkte nurodyta, jog dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pateikiamas rašytinis prašymas privalomąjį nurodymą davusiam pareigūnui ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Iš byloje esančio pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog minėtas nurodymas G. Ž. pasirašytinai įteiktas 2018 m. spalio 18 d., t. y. jo surašymo dieną, kas leidžia konstatuoti, jog G. Ž. susipažino su privalomuoju nurodymu ir gavo jo nuorašą, patvirtino, jog susipažino su privalomojo nurodymo apskundimo bei jo įvykdymo termino pratęsimo tvarka, nurodyta privalomajame nurodyme. G. Ž. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) neginčijo ir neskundė bei nepateikė institucijai prašymo pratęsti jo įvykdymo terminą, todėl jo atžvilgiu priimtą pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) G. Ž. privalėjo įvykdyti iki 2018 m. gruodžio 10 d.

Iš teismui pateiktos pažymos apie hidrometeorologines sąlygas (b. l. 44) matyti, jog oro temperatūra laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 10 d. buvo svyruojanti, t. y. 2018 m. lapkričio 20 d. prasidėjo šalnos, kurios tęsėsi iki gruodžio 3 d., vėliau vėlgi pašalė 2018 m. gruodžio 6-7 d., tačiau teismas visiškai sutinka su institucijos atsiliepime nurodyta aplinkybe, jog privalomojo nurodymo įvykdymo terminas apėmė ne tik žiemos laikotarpį, bet ir rudens, t. y. spalio, lapkričio mėnesius, kuomet oro temperatūra buvo tinkama pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymui, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo ir galėjo įvykdyti privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), o jo neįvykdžius, turėjo teisę kreiptis į instituciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Neatlikus šių veiksmų, asmuo neįgyja teisės į visišką administracinės atsakomybės netaikymą. Juolab, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad asmuo nurodymo įvykdymo laikotarpiu turėjo itin rimtų sveikatos problemų ar buvo kitų svarbių kliūčių kreiptis į instituciją dėl termino pratęsimo. Liudytojo T. Ž. teigimu, surašant protokolą, G. Ž. paaiškino, kad yra darbuotojų trūkumas, neturi technikos, tačiau tokios aplinkybės taip pat nepateisina asmens neveikimo, be to, jos vertintinos itin kritiškai, atsižvelgus į 2019 m. balandžio 5 d. patikrinimo akte nurodytas aplinkybes dėl G. Ž. ūkio (2018 m. ūkininkas G. Ž. deklaravo 807,67 ha žemės naudmenų, 2019-04-05 ūkyje buvo laikomi 347 natūriniai vnt. galvijų ir kt.).

Nesutiktina su pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybe, jog 2019 m. gegužės 10 d. skundą išnagrinėjo ne tas subjektas, kuris turėjo pareigą peržiūrėti 2019 m. balandžio 26 d. nutarimo teisėtumą. Atsiliepime į skundą institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, aiškiai ir itin detaliai išdėstė motyvus su konkrečiais aktais, iš kurių matyti, kad administracinio nusižengimo byla nagrinėta tinkamo subjekto. G. Ž. atstovas šių atsiliepime minimų teiginių baigiamųjų kalbų išsakymo metu nepaneigė. Todėl pareiškėjo skundo argumentas dėl netinkamo nagrinėjimo subjekto laikytinas tik deklaratyviu.

Teismo vertinimu, skunde nepagrįstai pažymėta, kad 2019 m. gegužės 17 d. nutarimas neatitinka ANK 618 str. nuostatose keliamų galutinio procesinio dokumento turinio reikalavimų. Pagal ANK 618 straipsnio 2 dalį nutarime turi būti: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Akivaizdu, kad 2019 m. gegužės 17 d. priimtas nutarimas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, yra pakankamai motyvuotas (o ir nepakankamas procesinio dokumento motyvavimas nėra pagrindas jį panaikinti, jei jis iš esmės yra teisėtas ir teisingas), be to, jame buvo įvertinta ir G. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 str. 1 d. 1 p., kas lėmė ir mažesnės baudos asmeniui paskyrimą. Be to, ANK 625 str. aiškiai pažymėta, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, nepažeisdama šio kodekso 622 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, būtent panaikindama (o ne keisdama) skundžiamą nutarimą ir, netaikydama šio kodekso 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje, kas šiuo atveju, gavus G. Ž. 2019 m. gegužės 10 d. skundą, pagrįstai ir buvo padaryta.

Byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, jog G. Ž. iki 2018 m. gruodžio 10 d. neįvykdė jam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno pakartotinai 2018 m. spalio 18 d. duotame privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų reikalavimų, todėl G. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 317 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. G. Ž. už jo padarytą administracinį nusižengimą nuobauda, t. y. 370 Eur bauda, paskirta sankcijos ribose, mažinti šią nuobaudą, įvertinus, kad privalomasis nurodymas buvo nevykdomas ir toliau, nėra teisinio pagrindo. Be to, remiantis administracinių nusižengimo registro duomenimis, G. Ž. jau kelis kartus buvo trauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 str. dėl privalomojo nurodymo nevykdymo. Po nubaudimų asmuo reikiamų išvadų taip ir nepadarė, todėl jam paskirta bauda neturi būti mažintina ir dėl šios priežasties.

Teismo vertinimu, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. 2019 m. gegužės 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl G. Ž. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,.

nutaria:

pareiškėjo G. Ž. skundo netenkinti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės G. M. 2019 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 370 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.