Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininkaujancio teisejo Romo Aikeviciaus, teiseju Reginos Cemnolonskienes ir Kestucio Dargužio, sekretoriaujant Gretai Gruodienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, gynejams advokatams Vytautui Gineikai ir Alfonsui Šarkai, nukentejusiesiems S. R., S. B., D. B. ir A. R., teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje V.K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, rusas, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedes, nedirbantis, gyvenamosios vietos nedeklaraves, neteistas; V.J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, LR pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, išsiskyres, nedirbantis, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 104str. (1993-06-10 ist. Nr. I-180 red.).

Aprašomoji dalis

nustate:

kaltinamieji V. K. ir V. J. laikotarpyje nuo 2002m.rugsejo 03d. 21 val. iki 2002m.rugsejo 04d. 7 val. gyvenamojo namo kambaryje, esanciame Kaune, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, budami apsvaige nuo alkoholio, tycia, suduodami nemažiau kaip tris smugius rankomis bei kojomis E. B. i kaktos, kaklo ir krutines sritis, padare nukentejusiajam kaktos kaires puses minkštuju audiniu kraujosruva, paliežuvio kaulo kairiojo rago luži, skydines kremzles dešiniojo rago luži su aplinkine kraujosruva, dešines puses II, III, IV, V ir VI bei kaires puses IV, V, VI ir VII šonkauliu lužius su aplinkinemis kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, kaires puses pasienines krutinpleves plyšimus ties IV šonkaulio lužiu, kairio plaucio apatines skilties užpakalinio paviršiaus plyšima, kraujo išsiliejima i krutinpleves ertme, nuo ko E. B. mire, t.y. tycia nužude E. B., tuo padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 104str. (1993-06-10 ist. Nr. I-180 red.).

K. V. K. kaltu iš dalies prisipažino ir paaiškino, kad 2002m.rugsejo 03d. apie 14 val. kartu su M. S. atejo i (duomenys neskelbtini), kur gere alu. Su jais kartu buvo ir T. S.. Apie 15 val. atejo V. J., kuris jau buvo stipriai girtas. Neužilgo M. S. kažkur išejo, o V. J. nuejo i kita kambari miegoti. Jam pasiteiravus pas T. S., kur galejo dingti M. S., ji jam nurode E. B. adresa. Jis nuejo pas netoliese gyvenanti E. B., kur rado M. S.. Po kiek laiko pas E. B. atejo ir V. J., kuris kviete grižti i (duomenys neskelbtini). Buvo pasiulyta E. B. eiti kartu ir jis sutiko, pradejo ieškoti batu, bet nerado. Tada jis-V. K. juokais pasieme E. B. ant peties ir basa nusineše i (duomenys neskelbtini). Ten sedejo trise, gere alu, kalbejosi. E. B. pasake, kad yra sedejes kolonijoje ir priklause nuskriaustuju kastai. Tai išgirdes, jis-V. K. susinervino ir ranka trenke E. B. i peti bei nustume ji nuo kedes, jis nukrito ant žemes. V. J. gulinciam E. B. viena karta ispyre, tada E. B. pašoko ir sušuko: “pamatysite kas jums bus” ir išbego. V. J. nusivijo E. B. iš paskos. Jis, po keliu minuciu išejes i kiema, pamate, jog V. J. šokineja ant gulincio E. B. krutines ir galvos. Jis nustume V. J. ir nusivede atgal i buta, o E. B. liko guleti kieme. Jie su V. J. dar pasedejo, išgere ir V. J. nuejo miegoti, o jis apie 22.30 val. ejo namo. Išejes i kiema, pamate toje pacioje vietoje, kur paliko, gulinti E. B.. Jis gulejo ant šono ir knarke. Jis ineše E. B. i vidu ir pagulde ant grindu, dejo jam ant krutines ir galvos šlapia rankšluosti, dave uostyti amoniako, bet jis nereagavo. Apie 2 val. E. B. nustojo knarkti, tada jis pažiurejo pulsa, pulso nebuvo, suprato, kad E. B. numire. Tada jis pats, nesupranta kodel, eme juoktis, sudave E. B. ranka i pilva bei prikele V. J. ir pasake: “užsiverte gaidys”. Atsikeles V. J. nesuprato kas ivyko ir pats pradejo juoktis. Po to su V. J. toliau gere. Veliau galvojo kaip atsikratyti E. B. kuno. V. J. pasiule kuna paslepti šulinyje, bet jis-V. K. pabijojo, kad, kuna tempiant per kiema, nepamatytu kaimynai. Tada jie nutare E. B. kuna paslepti namo palepeje. V. J. pasiule užkelti kuna ir ji aprišo virve, o jis-V. K. lavona užtrauke i palepe ir uždenge.

K. V. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2002m.rugsejo 03d. apie 15 val., jau budamas išgeres, nusipirko buteli degtines ir nuejo i (duomenys neskelbtini), kur buvo tik T. S.. Jis vienas pradejo gerti degtine, o po pusvalandžio atejo V. K. ir atsineše alaus. Gere trise, T. S., truputi išgerusi, išejo, po kiek laiko atejo E. B. pravarde “Mutia” prašyti cigareciu, jis išgere alaus ir išejo. Ar tuo metu buvo koks nors gincas tarp V. K. ir E. B., dabar neprisimena. Kuri laika jie su V. K. gere dviese, pastarasis gere tik alu. Neužilgo abu nuejo i E. B. namus Kalnieciu gatveje. Jis palauke kieme prie varteliu, o V. K. nuejo pas E. B.. Po kiek laiko V. K. atsineše E. B. ant peciu. E. B. buvo iki pusei nuogas, jis nešamas nesipriešino, bet kadangi ji neše, jis-V. J. pagalvojo, jog jis nenori eiti. Grižus i (duomenys neskelbtini), durys buvo atrakintos, bet namuose nieko nebuvo. Sugriže toliau gere alkoholi šalia virtuves esanciame kambaryje. Begeriant E. B. pasipasakojo, kad buvo nuteistas ir kolonijoje buvo laikomas “gaidžiu”, priklause nuskriaustuju kastai, tada tarp E. B. ir V. K. kilo konfliktas. V. K. kelis kartus sudave E. B. kumšciu i šona, taciau E. B. nuo šiu smugiu nenukrito. Po to jis kelis kartus ranka E. B. stuktelejo i šona, kad šis baigtu kalbas apie kalejima. Kadangi jis buvo labai girtas, palikes E. B. su V. K., nuejo miegoti i gretima kambari. Jis iki užmigdamas girdejo barni tarp V. K. ir E. B.. Nakti ji pažadino V. K. ir pasake: “užsiverte chamas”. Iš V. K. kalbos jis suprato, kad V. K. nužude E. B.. V. K. liepe jam keltis, sake, kad reikia kažka daryti su lavonu. Atejes i kambari, esanti prie virtuves, ant grindu pamate ant nugaros gulinti E. B., kuris buvo be gyvybes ženklu. Ant E. B. kuno jis nemate sužalojimu ar kraujo žymiu.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. K. tik iš dalies prisipažino kaltu, o kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino, ju kalte pilnai irodyta nukentejusiuju S. R., S. B., D. B. ir A. R., liudytoju T. S. ir M. S. parodymais, ivykio vietos apžiuros protokolais (1t. b.l. 12-29), poemio protokolais (1t. b.l. 60 ir 65), daiktiniu irodymu apžiuros protokolais (1t. b.l. 131-147), teismo medicinos ekspertizes aktais Nr. 930, 571, 3605, EKM 79/04 (01), 5t. b.l. 48-50 ir 86-88) (1t. b.l. 154-159, 2t. b.l. 105, 4t. b.l. 26-34, 5t. b.l 48-50 ir 86-88), asmenu parodymo atpažinti protokolais (1t. b.l. 193-198), daiktu parodymo atpažinti protokolu (2t. b.l. 73-74), V. K. ir V. J. parodymu patikrinimo vietoje protokolais (4t. b.l. 75-81 ir 133-138) bei akistatos tarp V. K. ir V. J. protokolu (4t. b.l. 85-88).

Nukentejusioji S. R. parode, kad 2002m.rugsejo 03d. apie 17 val. i ju buta, esanti Kaune, Kalnieciu 67-2, atejo girtas M. S. ir kartu su jos broliu E. B. bei motina S. B. sedo gerti jo atsinešta alkoholi. Apie 19 val. atejo V. K. ir V. J.. Jie pasake, kad atejo išsivesti M. S., nes jis buvo paemes ju buteli degtines. M. S. su jais eiti nenorejo, bet V. K., apkabines M. S. ranka per kakla, ji išsivede. Po kiek laiko M. S. vel atejo i ju buta. Jis buvo sumuštas, ji mate, kad dešineje puseje patines bei išteptas smeliu jo veidas. M. S. pasake, kad ji sumuše V. K. ir V. J.. Netrukus vel atejo V. K. bei V. J.. V. K., paemes M. S. už kaklo, ji išsivede. Tada jos brolis E. B. papraše jos eiti pašaukti pagalbos, sakydamas, jog bus blogai. Ji nuvažiavo i Kovo 11-osios gatveje esancius bendrabucius, kur ieškojo savo draugu, bet, ju neradusi, grižo atgal. Kai apie 21 val. ejo pro T. S. namus, jos bute girdejo V. K. ir V. J. balsus, pastarieji triukšmavo, keikesi. Tada ji iškarto parejo namo, kur rado savo motina, kuri pasake, kad V. K. ir V. J. prievarta, be batu ir viršutiniu rubu išsitempe jos broli E. B.. Broliui negrižus per nakti, sekancia diena, t.y. 2002m.rugsejo 04d. apie 10 val. ji nuejo i T. S. namus, kur išvakarese vyko išgertuves. Cia rado T. S. bei V. K. su V. J., kuris miegojo. T. S. ir V. K. jai pasake, kad pas juos jos brolio E. B. nebuvo. Ji mate V. K. maike, ištepta krauju, taciau tuo metu demesio nekreipe . Išeidama iš buto, ji mate prie duru išplautus V. K. ir V. J. batus. 2002m.rugsejo 05d. ryte, neatsiradus broliui, ji kreipesi i Žaliakalnio policijos komisariata, kur ji dave brolio nuotrauka. 2002m.rugsejo 11d. apie 21-22 val. policijos pareigunai jai pasake, kad T. S. namo palepeje rado jos brolio E. B. lavona. Apie brolio žuties aplinkybes ji nieko nežino.

Nukentejusioji S. B. parode, kad 2002m.rugsejo 03d. apie 18 val., jai su sunumi E. B. begeriant alu, i jos namus atejo M. S., o veliau ir V. K., kuris dave pinigu ir praše nupirkti degtines. Ji atneše buteli degtines ir visi, esantys pas ja bute: ji, E. B., V. K. ir M. S. eme gerti degtine. M. S. ir V. K. eme gincytis. Apie 19 val. atejo V. J. ir išsivede M. S. bei V. K.. Ji nuejo miegoti. Veliau ji išgirdo baladojima i duris. Dukra jai liepe neatidaryti duru, nes jas nori užmušti. Kai antra karta atbego M. S., ji nemate. Jau bunant M. S. jos namuose, ji pamate, kad ateina V. K. ir V. J.. M. S. praše ju neileisti, taciau ji jo neklause ir ileido. V. K. ir V. J. eme šaukti ant M. S. del paimto degtines butelio, kuri pastarasis buvo atsinešes. Išgirdes keiksmus, jos sunus E. B. taip pat eme šaukti ant V. K. ir V. J., tada pastarieji eme tempti E. B. iš buto. Jai emus šaukti, kad jie sunaus nemuštu, V. J. trenke jai i lupa. E. B. praše sesers Sonatos kviesti jo draugus i pagalba ir Sonata išbego kviesti pagalbos. Tada V. K. ir V. J. paeme E. B. už ranku ir prievarta ištempe pro duris laukan. E. B. buvo basas, apsirenges tik rudos spalvos džinsinemis kelnemis. Kur jie nuejo, ji nemate. Po kiek laiko, neradusi draugu, sugrižo dukra Sonata ir pasake, kad iš T. S. buto sklinda triukšmas, keiksmažodžiai. Už ka buvo nužudytas jos sunus E. B. bei apie jo nužudymo aplinkybes ji nežino.

Nukentejes D. B. parode, kad 2002m.rugsejo 02d. jis dirbo kartu su broliu Edvardu ir po darbo ji parveže namo. Jie buvo sutare dirbti ir kita diena. Taciau jis sekancia diena i darba neatejo, o vakare paskambino sesuo Sonata ir pasake, kad Edvardui reikalinga pagalba, sake, jog ji išsivede du vyrai iš (duomenys neskelbtini) gatves. Jis pasiule seseriai kreiptis i policija. Kita diena jis sužinojo, kad E. B. namo negrižo. Kadangi E. B. dažnai vartojo alkoholi ir negriždavo namo, todel didelio demesio tam neskyre.

Nukentejusioji A. R. parode, kad E. B. yra jos brolis. Ji 2002m.rugsejo 08d. buvo atvažiavusi pas motina, kur sesuo Sonata papasakojo, kad 2002m.rugsejo 03d. kažkokie asmenys prievarta išsivede broli E. B. iš namu ir jis negrižo. Ji laidojo broli, todel prašo iš kaltinamuju priteisti laidojimo išlaidas sumoje 1045,82 Lt. Ji laidojimo pašalpos negavo, nes E. B. neturejo paso.

Liudytoja T. S. parode, kad 2002m.rugsejo 03d. apie 14 val. pas ja i namus, esancius Kaune, (duomenys neskelbtini), atejo V. J. ir vienas pradejo gerti degtine. Apie 16 val. namo grižo M. S. kartu su V. K., kurie taip pat virtuveje pradejo gerti degtine. Išgertuviu metu tarp M. S. ir V. J. kilo konfliktas, kurio metu M. S. išejo iš namu. V. J. buvo labai girtas ir nuejo pamiegoti, o V. K. išejo ieškoti M. S.. Apie 19 val. i buta atejo V. K. kartu su M. S., abu buvo girti. V. K. keliant V. J., M. S. paeme buteli degtines ir išejo. Noredama išvengti konflikto, ji apie tai pasake V. K., kuris išejo paskui M. S.. Netrukus abu sugrižo. V. K. istume M. S. i sandeliuka ir uždare duris. V. K. išejus atsinešti degtines, M. S. išejo iš sandeliuko, bet namo grižo tik sekancia diena. Grižes V. K., toliau gere degtine su V. J., o po to abu kažkur išejo. Kai sugrižo, V. K. ant peties parsineše E. B., kuris buvo samoningas, ant jo sužalojimu nesimate. V. K. V. B. nuneše i pirma kambari už virtuves ir pasodino ant sofos. Po to V. K. bei V. J. virtuveje gere degtine bei alu ir kartas nuo karto nueidavo i kambari, kuriame buvo E. B. ir ant jo šauke. Ji girdejo smugi ir pro duru niša pažvelgus i kambari, pamate, kad E. B. sedi atlošes galva ir iš nosies jam bega kraujas. Ji suprato, kad V. K. spyre E. B. i galva, ir liepe nemušti E. B.. Apie 21 val. ji išejo, o V. K. ir V. J. ruke kieme. Kai po poros valandu sugrižo, E. B. gulejo tame paciame kambaryje. Jis gulejo ant dešinio šono, matesi, kad iš nosies bega kraujas, buvo išsikruvines veida. Ji liepe E. B. eiti namo, tuo metu V. K. su V. J. gere alu. Ji apie 23 val. nuejo miegoti, o kai apie 2.30 val. ji atsikele, name nieko nebuvo. Išejus i kiema, rado V. K. ir V. J. geriancius alu iš stikliniu buteliu. Jai paklausus kur E. B., V. K. atsake, kad jis yra vietoje. Ji suprato, kad E. B. išejo namo. V. K. ir V. J. neatrode susijaudine, kalbejo juokaudami, buvo labai girti.Ji nuejo miegoti, o atsikelus apie 6.30 val., rado abu miegancius. Apie 9 val. pas ja atejo E. B. sesuo S. R., kuri ieškojo brolio. Apie 13 val., ji grižusi iš turgaus, namuose rado policija, kuri išsiveže V. K. ir V. J.. Paleisti iš policijos, jie vel sugrižo pas ja ir liko nakvoti, tik 2002m.rugsejo 05d. V. K. išvažiavo namo. Apie 11 val. vel atvažiavo policija, klausinejo apie E. B.. Ji V. J. klause apie E. B., bet jis atsake, kad nieko nežinas ir praše parodyti kur gyvena V. K.. Abu su V. J. nuvažiavo pas V. K.. Jie dviese kažka kalbejosi. Jai kilo itarimas. Jai paklausus kas atsitiko, V. K. atsake, kad ne laiku nusibaige. Po to V. K. pasake, kad visiems bus kalejimas, tame tarpe ir jai, kad V. K. gaus iki gyvos galvos, V. J.-penkiolika metu, o ji-dešimt. Po to visi trys išvažiavo i Karmelava, o iš ten i Ukmerge, o dar veliau-i Utena. Ji jaute, kad bus blogai, todel, einant tamsoje, nuo ju pabego ir pasislepe. V. J. ir V. K. jos ieškojo, bet nerado. 2002m.rugsejo 10d. ji grižo i Kauna. Ta vakara namuose nenakvojo, nes jautesi siaubingas kvapas. Sekancia diena atvyke policijos pareigunai rado lavona.

Liudytojas M. S. parode, kad jis pažista V. K. ir V. J.. 2002m.rugsejo 03d. jie su V. K. iki 16 val. buvo teisme, o po to atvažiavo i jo motinos buta, esanti Kaune, (duomenys neskelbtini). Pakeliui V. K. nupirko du butelius degtines. Kai jie atejo i buta, cia buvo jo motina ir V. J., kuris jau buvo išgeres. Išgertuviu metu V. J. pradejo su juo konfliktuoti, šauke ant jo del pinigu, kuriuos jis buvo paemes iš motinos. Jis, vengdamas didesnio konflikto, išejo pas E. B., kuris gyvena Kaune, Kalnieciu gatveje. E. B. parneše puslitri degtines. Pradejus gerti, atejo V. K., kuris atsisedo už stalo ir kartu gere degtine. Po to V. K. prisimine, kad dar vienas butelis degtines yra pas T. S., ir abu nuejo atnešti degtines. V. K. bekalbant su T. S., jis paeme buteli degtines ir vienas išejo pas E. B.. Po to, E. B. sesuo Sonata pasake, kad buteli nuneštu atgal. Kai jis sugrižo, V. K. ir V. J. stovejo kieme, jie eme šaukti ant jo, grasino sumušti, taciau smugiu nei vienas nesudave, tik V. K., paemes ji už ranku, istume i sandeliuka, o po to uždare sandeliuko duris ir laike ji užrakinta apie dešimt minuciu. Po to V. K. atidare sandeliuko duris, taciau jo nepaleido, o, išejusi iš sandeliuko, pagriove ant pilvo ir, paemes kažkokia virve, surišo jo rankas už nugaros, tempe virve i save, užlauždamas jam rankas. Po to V. K. virve apvyniojo jam apie kakla ir eme smaugti, jis jaute svori ant nugaros ir kuri tai momenta buvo prarades samone, tada išgirdo V. J. šaukiant „paleisk, užmuši“ ar kažka panašaus. Po to V. K. paleido virve ir, ji pakeles, liepe eiti pakviesti E. B. ar jo seseri, sakydamas, jog priešingu atveju bus blogai. Tada jis vel nuejo pas E. B.. Neužilgo i E. B. buta atejo V. K. ir V. J.. Pamates juos, Sonatos papraše neatidaryti duru, taciau duris atidare Sonatos motina. Tada V. K. nuejo i E. B. namus ir kalbejosi, taciau ar tai buvo gincas, ar rami kalba, jis nesuprato. V. J. liepe jam eiti i savo namus ir pats nuejo i E. B. buta. Jis i savo namus nejo ir nuvažiavo i Šilainius pas buvusi klases drauga, taciau, jo nerades, autobusu atvažiavo iki Taikos pr.-Savanoriu pr. sankryžos. Veliau, ilipes i troleibusa, sutiko E. B. seseri Sonata, kuri pasake, jog važiavo kviesti draugu, kad jie galetu apginti ja ir jos broli E. B. nuo V. K. ir V. J.. Jis, vengdamas V. K. ir V. J., i savo motinos buta ta nakti negrižo. Kita diena po pietu, jam bunant darbe, paskambino V. K. ir paklause, kur jis-M. S. padejo E. B.. Sake, kad atvažiavo policija ir ieško E. B.. Jis atsake, kad nieko apie E. B. nežino. Jis tik 2002m.rugsejo 17d. iš policijos sužinojo, kad ju namuose buvo rastas E. B. lavonas. Apie nužudymo aplinkybes nieko nežino.

Iš teismo medicinos ekspertizes akto Nr.3605 (2t. b.l. 105) matyti, kad M. S. padaryta kraujosruva po kaires akies obuolio jungine.

Iš ivykio vietos (lavono) apžiuros protokolo (1t. b.l. 12-29) matyti, kad ivykio vieta, kur rastas E. B. lavonas, yra Kaune, (duomenys neskelbtini) Lavonas toli pažengusio irimo stadijoje. Apžiuros metu paimta: pinta deže, medinis pagalys, apvyniotas melynos spalvos lipnia juosta, vienuolika nuoruku iš virtuves kambario, aštuonios nuorukos iš gyvenamojo kambario, keturios daktiloskopines plokšteles su pirštu pedsakais. Visa tai apžiureta daiktiniu irodymu apžiuros protokolu (1t. b.l. 133-137).

Iš poemio protokolo (1t. b.l. 65) matyti, kad V. J. pora sportbaciu, kurie yra juodos spalvos, medžiaginiai-odiniai, juodos ir baltos spalvos gumos padu, ant liežuvio ir užkulnio užrašas „Adidas“, kurie apžiureti daiktiniu irodymu apžiuros protokolu (1t. b.l. 139-140).

Iš daiktu parodymo atpažinti protokolo (2t. b.l. 73-74) matyti, kad nukentejusioji S. R. atpažino sportinius batelius, pažymetus 3 numeriu, kuriais avejo V. J..

Iš pakartotinos komisijines teismo medicinos ekspertizes akto Nr. EKM 79/04 (01) (4t. b.l.26-34) matyti, kad E. B. mirties priežasties, esant pažengusiam lavono puvimui, nustatyti negalima. E. B. kune nustatyti sužalojimai: kaktos kaires puses minkštuju audiniu kraujosruva, poliežuvinio kaulo kairiojo rago lužis, skydines kremzles dešiniojo rago lužis su aplinkine kraujosruva, dešines puses II, III, IV, V ir VI-jo šonkauliu lužiai su aplinkinemis kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, kaires puses IV, V, VI ir VII šonkauliu lužiai su aplinkinemis kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, kaires puses pasienines krutinpleves plyšimas ties IV-jo šonkaulio lužiu, kairio plaucio apatines skilties užpakalinio paviršiaus plyšimas, kraujo išsiliejimas (300 ml) i kaire krutinpleves ertme. Kraujosruva kaktos kaires puses minkštuose audiniuose padaryta kieto buko daikto poveikyje ir galejo atsirasti nuo tiesioginio trauminio poveikio (smugio) i šia sriti, pvz.: ranka ar koja ir pan. Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Paliežuvinio kaulo kairio rago ir skydines kremzles dešiniojo rago lužiai padaryti veikiant spaudimo jegomis iš išores i vidu, t.y. galejo atsirasti suspaudžiant kakla iš šonu, pvz.: rankomis. Šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Krutines lastos dešines puses II-VI-jo ir kaires puses IV-VII-jo šonkauliu lužiai galejo buti padaryti traumuojant krutines lasta kietu buku daiktu priekine-užpakaline kryptimi, pvz.: smugiuojant rankomis ar kojomis i krutines lasta, spaudžiant krutines lasta ar šokinejant ant jos ir pan. Kaires puses krutinpleves ir kairio plaucio plyšimai ivyko šias strukturas pažeidus kaires puses šonkauliu lužgaliais. To pasekoje išsiliejo kraujas i kaire krutinpleves ertme. Šonkauliu lužiai atskirai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kairio plaucio plyšimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Visumoje krutines trauma vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti tikslu sužalojimu padarymo laika (tiek makroskopiškai, tiek mikroskopiškai) nera galimybes, kadangi lavonas yra pažengusio puvimo stadijoje. Sužalojimu, kuriuos nukentejusysis galejo pasidaryti pats, nenustatyta. Tyrimo metu E. B. ligu, galejusiu itakoti jo mirti, nenustatyta. Kaires krutinpleves ertmeje rasto kraujo kiekis nurodo i tai, kad krutines lastos trauma ivyko prieš mirti. Del pažengusio lavono puvimo nustatyti, kada-prieš mirti ar po mirties padaryti kiti sužalojimai-negalima. Sužalojimai, esantys E. B. kune, padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais i kaktos, kaklo ir krutines sritis.

Iš naujai atliktos teismo medicinos ekspertizes akto Nr. (duomenys neskelbtini) 05 (01) išvados (5t. b.l. 48-50) matyti, kad nesuteikus savalaikes medicinines pagalbos, E. B. galejo mirti del patirtos krutines lastos traumos (abipusiu šonkauliu lužiu su kaires puses pasienines krutinpleves ir kairio plaucio plyšimu bei kraujo išsiliejimu i kaires krutinpleves ertme).

Iš pakartotines teismo medicinos ekspertizes akto Nr. (duomenys neskelbtini)05 (01) išvados (5t. b.l. 86-88) matyti, jog, remiantis vien lavono tyrimo duomenimis, galima teigti, kad E. B. mirties priežastimi galejo buti tiek uždusimas suspaudus iš abieju pusiu gerklu kompleksa ir padarant poliežuvinio kaulo kairio rago bei skydines kremzles dešiniuju ragu ir plokšteliu per jungti lužius, tiek krutines lastos sumušimas, pasireiškes dešines puses 2-6, kaires puses 4-7 šonkauliu lužiais, kaires puses pasienines krutinpleves, plaucio plyšimu, kraujo išsiliejimu i kaire krutinpleves ertme ir komplikavesis umiu kvepavimo nepakankamumu.

Esant nurodyto pobudžio dviem sužalojimu grupems kakle ir krutineje, išskirti viena iš ju, kaip sukelusi mirti, tuo paciu atmetus kita, kaip neturinti ryšio su mirtimi, net ir nesant pažengusiu lavoniniu reiškiniu, negalima. Kadangi, tiek vienu, tiek kitu atveju sužalojimu pasekoje išsivysto kvepavimo veiklos nepakankamumas, morfologiškai pasireiškiantis nespecifiniais požymiais-umia vidaus organu pilnakraujyste, taškinemis kraujosruvomis plauciu, širdies paviršiuje ir pan.

Iš asmenu parodymo atpažinti protokolu (1t. b.l. 193-198) matyti, kad nukentejusiosios S. R. ir S. B. atpažista kaltinamaji V. J..

Iš akistatos tarp kaltinamuju V. K. ir V. J. protokolo (4t. b.l. 85-88) matyti, kad abu kaltinamieji akistatos metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tik V. J. nurode, kad jis padejo V. K. slepti E. B. kuna ir rankomis kele ji i palepe. Ta pati jie patvirtino ir parodymu patikrinimo vietoje metu (4t. b.l. 75-81 ir 133-138).

Apibendrinus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus bei teisme patikrintus irodymus, nustatyta, kad E. B. iš jo namu, esanciu Kaune, (duomenys neskelbtini), i gyvenamaji nama, esanti (duomenys neskelbtini), per prievarta atsivede kaltinamieji V. K. ir V. J.. Tai patvirtina kaltinamasis V. J., o kad E. B. atsineše ant peciu, neneigia ir kaltinamasis V. K.. Kad E. B. prievarta buvo išvestas iš namu, taip pat patvirtina nukentejusiosios S. B. ir S. R., o kad ji ant peciu atsineše V. K., patvirtina liudytoja T. S.. Kad ta diena V. J. ir V. K. buvo girti ir ju elgesys kele nerima aplinkiniams, patvirtina nukentejusiuju S. R. ir S. B. bei liudytoju M. S. ir T. S. parodymai. Nukentejusioji S. R., matydama ižuliai besielgiancius girtus V. K. ir V. J., brolio E. B. paprašyta, važiuoja kviesti pagalbos. Nukentejusioji S. B., noredama sutrukdyti V. K. ir V. J. išsivesti jos sunu E. B., pati gavo smugi i lupa nuo kaltinamojo V. J.. Liudytojas M. S. pats nukentejo nuo kaltinamuju, ypatingai nuo V. K. ir, išsivadaves iš ju, išejo iš namu ir ta nakti negrižo. Kad prieš M. S. buvo naudotas fizinis smurtas, patvirtina liudytoja T. S. bei teismo medicinos ekspertizes akto Nr. 3605 išvada. Kad veliau fizinis smurtas buvo vartojamas prieš E. B. patvirtina liudytoja T. S.. Ji parode, jog ji mate kaip V. K. ant peties atsineše E. B., kuris buvo samoningas ir nebuvo sužalotas, o veliau ji girdejo V. K. ir V. J. šaukiancius ant E. B. bei, išgirdusi smugi, pro duru niša pastebejo, jog E. B. sedi ant sofos atlošes galva, o iš jo nosies bega kraujas. Veliau ji išejo iš namu, o kai sugrižo, E. B. gulejo tame paciame kambaryje ant grindu, matesi, jog jo veidas kruvinas. Visa ta laika ji mate abu kaltinamuosius begeriancius. Iš liudytojos T. S. parodymu taip pat matyti, jog jos bute, esanciame Kaune, (duomenys neskelbtini), be jos, V. K., V. J. ir E. B. daugiau nieko nebuvo. Kaltinamieji V. K. ir V. J. taip pat pripažista, kad be ju, E. B. ir T. S. šiame bute nuo to momento, kai jie su E. B. atejo ir iki E. B. mirties, daugiau nieko nebuvo. Abu kaltinamieji taip pat pripažista, kad, besedint už stalo ir begeriant, tarp V. K. ir E. B. kilo konfliktas ir jie abu po kelis kartus sudave ranka E. B. i peti bei šona. Toliau abieju kaltinamuju parodymai išsiskiria. V. J. teigia, jog po to, jis budamas labai girtas, nueina miegoti ir atsikelia tik prikeltas V. K., kai E. B. jau buvo negyvas. Kaltinamasis V. K. aiškina, kad po aukšciau mineto incidento E. B. pašoko ir sušuko: “pamatysite kas jums bus” ir išbego. V. J. nusivijo E. B. iš paskos. Jis, po keliu minuciu išejes i kiema, pamate, jog V. J. šokineja ant gulincio E. B. krutines ir galvos. Jis nustume V. J. ir nusivede atgal i buta, o E. B. liko guleti kieme. Jie su V. J. dar pasedejo, išgere ir V. J. nuejo miegoti, o jis apie 22.30 val. ejo namo. Išejes i kiema, pamate toje pacioje vietoje, kur paliko, gulinti E. B.. Jis gulejo ant šono ir knarke. Jis ineše E. B. i vidu ir pagulde ant grindu, dejo jam ant krutines ir galvos šlapia rankšluosti, dave uostyti amoniako, bet jis nereagavo. Atkreiptinas demesys, jog kaltinamasis V. K. tokius parodymus dave tik susipažines su kaltinamojo V. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o iki to laiko jis atsisake duoti parodymus. Išanalizavus ir palyginus abieju kaltinamuju bei liudytojos T. S. parodymus, matyti, kad jie neatitinka byloje nustatytoms aplinkybems. Kaltinamasis V. J., suprasdamas, jog del E. B. nužudymo negali buti niekas kitas kaltas be jo ir V. K., visa kalte bande suversti V. K., teigdamas, jog jis buvo labai girtas ir nuejo miegoti, todel nemate kaip buvo nužudytas E. B.. Taciau šiuos jo parodymus paneigia liudytojos T. S. parodymai, kad V. J. miegoti buvo nuejes pavakaryje apie 18 val., o veliau atsikele ir daugiau atsigules nebuvo. Kaltinamasis V. K., susipažines su V. J. parodymais ir suprates, jog visa atsakomybe už E. B. nužudyma tenka jam, visus ivykius paaiškino taip, kad visa atsakomybe tektu V. J.. Iš liudytojos T. S. parodymu matyti, kad iki 23 val., t.y. kol ji nuejo miegoti, E. B. buvo gyvas, tik sumuštas ir gulejo tame paciame kambaryje, kur ji pasodino atnešes V. K.. Tik atsikelusi apie 2.30 val., ji E. B. jau nerado, o išejusi i kiema, rado V. K. ir V. J. begeriancius alu. Jai paklausus apie E. B., V. K. atsake, jog jis vietoje. Visa tai patvirtina, jog E. B. buvo nužudytas tarp 23 ir 2.30 val., o tai dar karta irodo, jog abieju kaltinamuju parodymai neatitinka tikroves ir vertintini, kaip bandymas suversti kalte už E. B. nužudyma vienas kitam ir išvengti atsakomybes. Abieju kaltinamuju kalte patvirtina ir tai, kad jie abu slepe E. B. lavona, kuri laika abu buvo išvyke iš Kauno su savimi pasieme ir pagrindine liudytoja T. S., o kaltinamasis V. K. veliau išvyko i užsieni ir ilga laika slapstesi nuo tyrimo organu.

Teiseju kolegija konstatuoja, jog irodymu visuma patvirtina, kad, naudojant fizini smurta prieš nukentejusiji E. B. ir ji nužudant, dalyvavo abu kaltinamieji V. K. ir V. J., taciau nenustacius, kokius kuno sužalojimus padare E. B. kiekvienas atskirai kaltinamasis ir nuo kurio padarytu sužalojimu E. B. mire, laikytina, kad E. B. mire nuo uždusimo suspaudus iš abieju pusiu gerklu kompleksa ir padarant poliežuvinio kaulo kairio rago bei skydines kremzles dešiniuju ragu ir plokšteliu per jungti lužius, tiek nuo krutines lastos sumušimo, pasireiškusio dešines puses 2-6, kaires puses 4-7 šonkauliu lužiais, kaires puses pasienines krutinpleves, plaucio plyšimu, kraujo išsiliejimu i kaire krutinpleves ertme ir komplikavesis umiu kvepavimo nepakankamumu, t.y. nuo abieju kaltinamuju pavartoto fizinio smurto prieš ji, todel ju veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 104str. (1993-06-10 ist. Nr. I-180 red.), nes naujojo Baudžiamojo kodekso 129str.1d. sankcija yra griežtesne.

Nukentejusiosios ir civilines ieškoves A. R. pareikštas civilinis ieškinys sumoje 1045,82 Lt, kas sudaro E. B. laidojimo išlaidas, kurios pagristos pateiktais dokumentais (2t. b.l. 90-98), tenkintinas pilnumoje, ji priteisiant iš kaltinamuju V. K. ir V. J. solidariai.

Skiriant bausme kaltinamajam V. K., teiseju kolegija vadovaujasi LR BK 54str. nurodytais bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais, t.y. atsižvelgtina i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni-jis padare labai sunku nusikaltima, atimdamas gyvybe kitam žmogui, todel jam skirtina reali laisves atemimo bausme. Nustatant bausmes dydi, atsižvelgtina i V. K. teismo psichiatrines, psichologines, narkologines ekspertizes akto Nr.88/2005 (4t. b.l. 119-120) išvada, iš kurios matyti, kad V. K. jokia psichine liga neserga ir nesirgo nusikaltimo padarymo metu. Jam stebimas emociškai nestabilaus tipo asmenybes sutrikimas. Jis nusikaltimo ivykdymo metu ir šiuo metu galejo ir gali pilnai suprasti savo veiksmu esme ir juos valdyti. Taip pat atsižvelgtina i tai, jog anksciau neteistas, taciau ilga laika slapstesi nuo ikiteisminio tyrimo organu ir tik ekstradicijos budu buvo perduotas Lietuvos teisesaugos organams bei i nusikalstamos veikos padarymo priežasti-besaiki girtavima, kuris ir iššauke jo žiauruma bei nepakantuma kitam tokio pat intelekto, tik buvusiam teistam, asmeniui, i atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nebuvima bei sunkinancia aplinkybe. Jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe, kad nusikalstama veika padare, budamas apsvaiges nuo alkoholio. Visa tai ivertinus, V. K. skirtina laisves atemimo bausme šiek tiek aukštesne už istatyme numatytos bausmes vidurki.

Skiriant bausme kaltinamajam V. J., teiseju kolegija vadovaujasi LR BK 54str. nurodytais bendraisiais bausmes skyrimo pagrindais, t.y. atsižvelgtina i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni-jis padare labai sunku nusikaltima, atimdamas gyvybe kitam žmogui, todel jam skirtina reali laisves atemimo bausme. Nustatant bausmes dydi, atsižvelgtina, jog jis anksciau neteistas, taciau neigiama asmenybe: niekus nedirbo, dažnai girtavo, susidejo su žemo intelekto asmenimis, su kuriais ir girtavo, kas ir privede prie labai sunkios nusikalstamos veikos padarymo. Jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, o atsakomybe sunkinanti aplinkybe, kad nusikalstama veika padare budamas apsvaiges nuo alkoholio. Visa tai ivertinus, V. J. skirtina laisves atemimo bausme šiek tiek aukštesne už istatyme numatytos bausmes vidurki.

Daiktiniai irodymai: pinta deže, medinis pagalys, cigareciu nuorukos, E. B. džinsines kelnes, V. J. sportiniai bateliai ir džinsines kelnes, užrašu knygele, kasos kvitai ir elektros laidai sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

V. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 104str. (1993-06-10 ist. Nr. I-180 red.), ir nuteisti laisves atemimu devyneriems (9) metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Bausmes pradžia laikyti nuosprendžio isiteisejimo diena. I bausmes atlikimo laika, vadovaujantis LR BK 66str.1d., iskaityti laikinajame sulaikyme ir suemime išbuta laika nuo 2005m.sausio 28d. iki nuosprendžio isiteisejimo.

Kardomaja priemone-suemima iki nuosprendžio isiteisejimo nekeisti.

V. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 104str. (1993-06-10 ist. Nr. I-180 red.), ir nuteisti laisves atemimu devyneriems (9) metams, bausme atliekant pataisos namuose.

Bausmes pradžia laikyti nuosprendžio isiteisejimo diena. I bausmes atlikimo laika, vadovaujantis LR BK 66str.1d., iskaityti laikinajame sulaikyme ir suemime išbuta laika nuo 2002m.rugsejo 27d. iki 2003m.balandžio 28d. ir nuo 2006m.vasario 08d. iki nuosprendžio isiteisejimo.

Kardomaja priemone-rašytini pasižadejima neišvykti pakeisti i suemima ir teismo saleje suimti.

Pilnai patenkinti A. R. civilini ieškini sumoje 1045,82 (tukstantis keturiasdešimt penki litai 82 centai) Lt ir solidariai priteisti iš nuteistuju V. K. ir V. J..

Daiktinius irodymus: pinta deže, medini pagali, cigareciu nuorukas, E. B. džinsines kelnes, V. J. sportinius batelius ir džinsines kelnes, užrašu knygele, kasos kvitus ir elektros laidus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienu gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma. Suimtiesiems nuteistiesiems šis terminas skaiciuojamas nuo nuosprendžio nuorašo iteikimo dienos.