Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-07-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-100-491/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-23
Bylos Nr.
AN2-100-491/2021
Teisminio proceso Nr.
4-37-3-00028-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Valdas Petras Meidus (pirm.)
Pažeidėjas
V. G.
Institucija
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-100-491/2021
Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00028-2021-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. kovo 22 d. nutarimu V. G. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį administracine nuobauda – 800 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2021 m. kovo 21 d. 10.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,82 promilių (įvertinus alkotesterio paklaidą jo naudai) girtumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu jam paskirtu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, V. G. skundu apylinkės teismo prašė taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jo terminą sutrumpinti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas V. G. skundo netenkino ir Institucijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šioje byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą V. G. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. prašo: už administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą 1 metus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai; arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jo terminą sutrumpinti. Apeliaciniame skunde jis nurodo, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas nėra siejamas su kokiomis nors išimtinėmis aplinkybės, o su vertinimu aplinkybių, susijusių su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybės ir jo administracinio nusižengimo pavojingumu, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, teisingumo ir protingumo principais. Apelianto nuomone, į daugelį šių aplinkybių apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė bei jų neįvertino. Apeliaciniame skunde jis dar kartą prašo įvertinti aplinkybes, susijusias su jo asmenybe, padarytą administracinį nusižengimą apibūdinančiomis aplinkybėmis, teisės vairuoti transporto priemones būtinybe (ne tik buityje, bet ir tiesiogiai vykdant darbo funkcijas) ir t. t. Taip pat nurodo, kad viso proceso metu nebuvo svarstyta galimybė jam taikyti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą alternatyvą – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas R. K. prašo šio skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino V. G. asmenybę ir jo padarytą administracinį nusižengimą apibūdinančius bylos duomenis, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

6. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, administracinėn atsakomybėn patrauktas V. G. prašo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones arba sutrumpinti šios specialiosios teisės atėmimo terminą, o jeigu nebūtų taikyta ANK 34 straipsnio 6 dalis, paskirti jam draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Todėl apygardos teismas patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą šiose apeliacinio skundo ribose.

8. Už administracinį nusižengimą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, t. y. už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, privaloma skirti baudą nuo 800 iki 1100 Eur. Be kita ko, už šį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis).

9. Šioje byloje Institucija nutarimu V. G. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskyrė minimalią 800 Eur dydžio baudą ir minimalų 1 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Netenkindamas V. G. skundo, apylinkės teismas tinkamai įvertino pastarojo asmenybę, jo padaryto nusižengimo pobūdį bei pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog jam paskirtas minimalus įstatymo sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra teisingas. Vertindamas byloje esančių duomenų visumą, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog aplinkybių, kurios būtų pagrindas V. G. paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numatyta įstatyme, sutrumpinti jos dydį ar ją panaikinti, nėra. Tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

10. Dėl ANK 31¹ straipsnio taikymo apygardos teismas pažymi, kad šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmė gali būti nuo 1 iki 2 metų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Be to, pažymėtina, kad ANK 31¹ straipsnio taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas – teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši nauja papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Apygardos teismo vertinimu, tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju klausimą dėl ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos alternatyvos (ANK 31¹ straipsnio) taikymo V. G. iškėlė tik apeliaciniame skunde. Nei priimant nutarimą ne teismo tvarka, nei skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, jis tokio prašymo nebuvo pareiškęs. Be to, V. G. kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių duomenų dėl techninės galimybės savo transporto priemonėje įsirengti antialkoholinį variklio užraktą, duomenų apie ketinimą sudaryti sutartį su tokią įrangą tiekiančia ar montuojančia įmone, įvykdymo terminus, kainą, ir pan. Tokie duomenys yra reikšmingi sprendžiant dėl galimybės taikyti asmeniui ANK 31¹ numatytą administracinio poveikio priemonę. Be viso to, kaip minėta, ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kadangi V. G. apylinkės teismui pateiktame skunde prašymo jam taikyti minėtą alternatyvią administracinio poveikio priemonę nepareiškė ir apylinkės teismas, nagrinėdamas jo skundą, šiuo klausimu skundžiamoje nutartyje nepasisakė, apygardos teismas, nesant apylinkės teismo priimto sprendimo šiuo klausimu, V. G. apeliacinio skundo ribose patikrina, ar jam paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga.

12. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

13. ANK 34 straipsnio 6 dalis leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad šios normos taikymas siejamas su įvertinimu aplinkybių: administracinio nusižengimo pobūdžio, pažeidėjo kaltės formos ir rūšies, asmenybės, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teisingumo ir protingumo principų. Kita vertus, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo pripažinti, kad V. G. buvo paskirta per griežta administracinio poveikio priemonė. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl galimybės pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, savo sprendimą šios normos jam netaikyti išsamiai motyvavo. Apygardos teismas, dar kartą įvertinęs V. G. asmenybę, jo padaryto nusižengimo pavojingumą ir pobūdį bei kitus bylos duomenis, pritaria apylinkės teismo nutarties motyvams ir išsamiau jų nebekartoja.

14. Priešingai V. G. įsitikinimui, jo padarytas administracinis nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Jis vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas žymiai leistiną vairuoti ribą viršijantis girtumas – 0,82 promilės, ir tokiais savo veiksmais jis padarė vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių administracinių nusižengimų transporto bei kelių srityje. Ir pažymėtina, kad vairavimas esant girtam, yra visuomet pavojinga ir iš esmės negali būti pateisinama. Šis jo nusižengimas nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos. Būtent todėl už šį nusižengimą įstatymų leidėjas iš anksto numatė griežtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. V. G., vairuodamas automobilį neblaivus, ignoravo jo daromo teisės pažeidimo galimas pasekmes, kad dėl jo veiksmų gali nukentėti ne tik eismo saugumas, bet ir visuomenės narių sveikata ar gyvybė, o tai rodo nubaustojo neatsakingumą, neatsakingą požiūrį į visuomenę. Ir tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina.

15. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas taip pat įvertino ir kitas V. G. akcentuojamas aplinkybes – kad jis iš karto pripažino kaltę, administracinės atsakomybės nevengė, dėl nusižengimo gailėjosi, daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė, paskirtą baudą sumokėjo. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad šios aplinkybės necharakterizuoja V. G. išskirtinai teigiamai, nes teisės pažeidimų nedarymas, baudos sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga. Yra nustatyta viena V. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailėjosi. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė jau buvo įvertinta V. G. skiriant administracinio poveikio priemonę ir turėjo įtakos nustatant minimalų jos terminą, todėl ją papildomai vertinti dar labiau švelninant jo teisinę padėtį, nėra pagrindo.

16. Apeliaciniame skunde V. G. plačiai dėsto aplinkybes, kad jam netekus teisės vairuoti transporto priemones, tai gali pakenkti jo materialinei gerovei, kasdienių buitinių poreikių tenkinimui, jis negalės tinkamai atlikti darbinių funkcijų, kils didelių nepatogumų darbe ir pan. Visų pirma, apygardos teismas pažymi, kad dėl šių aplinkybių vėlgi pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Neabejotina, kad specialiosios teisės netekimas turės neigiamos įtakos apelianto kasdienei veiklai bei buičiai. Kita vertus, šios aplinkybės negali būti pripažintos tokiomis, dėl kurių turėtų būti švelninama jam paskirta administracinio poveikio priemonė. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl asmeninių bei buitinių priežasčių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialiosios teisės netekimą. V. G., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina ar reikalinga darbui bei buityje, suvokdamas, jog yra neblaivus bei vairuoti negali (įvertinus jam nustatytą 0,82 promilių girtumo laipsnį), šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.

17. Nors teisės vairuoti transporto priemones atėmimas galimai ir sukels apeliantui nepatogumų bei neigiamų pasekmių, tačiau pritartina apylinkės teismui, kad tokie apribojimai yra natūrali taikomos administracinio poveikio priemonės pasekmė, tai yra paties V. G. veiksmų rezultatas ir nesudaro pagrindo jo atsakomybės švelninimui pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Kartu šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarytų nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog sprendžiant šios normos taikymą reikia atsižvelgti į teisingumo ir protingumo principus, tačiau šioje byloje administracinės nuobaudos sutrumpinimas nebūtų teisingas ir neatitiktų prieš tai aptartų V. G. asmenybės ir jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo.

18. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Institucijos nutarimu V. G. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirtas sankcijoje numatytas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas negali būti pripažįstamas pažeidžiantis teisingumo ir protingumo principus. Taigi, tiek šis nutarimas, tiek jį palikusi galioti skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekami nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. gegužės 13 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Petras Meidus