- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-14
- Bylos Nr.
- 2S-291-154/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Jolanta Badaugienė
- Skolininkas
- D. S.
- Kreditorius
- UAB „Topma“
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko D. S. įmonės „Normaida“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 4 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Topma“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininko D. S. įmonės „Normaida“ 14033,39 Lt skolą, 6014,33 Lt delspinigius, 6 proc. procesines palūkanas, 400 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš skolininko D. S. įmonės „Normaida“ 14033,39 Lt skolą, 6014,33 Lt delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 20047,72 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2009-11-04, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidas kreditoriui UAB „Topma“.
Šalies argumentai
Įsiteisėjus teismo įsakymui skolininkas D. S. įmonė „Normaida“ kreipėsi į teismą prašymu dėl vykdomojo dokumento (teismo įsakymo) įvykdymo išdėstymo per 12 mėnesių laikotarpį. Nurodė, kad šiuo metu skolininko finansinė padėtis yra sunki, todėl mokėtina 20447,42 Lt suma kreditoriui UAB „Topma“ ir 2438 Lt suma antstoliui padarytų labai neigiamą poveikį skolininko finansinei padėčiai.
Kreditorius UAB „Topma“ su skolininko prašymu sutiko iš dalies, išdėstant priteistą sumą 5 mėnesių laikotarpiui.
Antstolis Tomas Ubartas prašymą dėl vykdomojo dokumento įvykdymo išdėstymo paliko spręsti teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 10 d. nutartimi skolininko D. S. įmonės „Normaida“ prašymą patenkino iš dalies, išdėstydamas 2009 m. lapkričio 4 d. teismo įsakymo vykdymą taip:
2010-05-20 sumokama 3341,29 Lt ir 2010-06-20 sumokama 6 (šeši) procentai nuo priteistos 20047,72 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2009-11-04 iki visiško teismo įsakymo įvykdymo bei 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, paliekant skolininkui teisę sumokėti skolą anksčiau.
Priteisė iš skolininko kreditoriui 150 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje prašymą atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais. Nustatė, jog skolininko finansinė padėtis sunki, jis turi kitų skolinių įsipareigojimų, nekilnojamo turto neturi, todėl konstatavo, kad skolininkas neturi pakankamai lėšų įvykdyti teismo įsakymą nedelsiant. Teismas atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą, todėl skolininko prašymą patenkino iš dalies ir teismo įsakymo vykdymą išdėstė, nustatydamas išieškotinos sumos sumokėjimą, atsižvelgiant į kreditoriaus nuomonę.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas D. S. įmonė „Normaida“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartį. Patenkinti skolininko prašymą ir skolos mokėjimą pagal išduotą vykdomąjį dokumentą išdėstyti per 12 mėnesių laikotarpį.
Atsiliepimas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vienašališkai tenkino kreditoriaus atsiliepime išdėstytą pageidavimą nustatyti teismo įsakymo įvykdymą per 5 mėnesius. Teismas neįvertino, kad skolininkas užsiima statybų verslu, kuris šiuo metu praktiškai nefunkcionuoja, todėl mokėtina 20447,42 Lt suma kreditoriui ir 2438 Lt suma antstoliui, 6 proc. procesinės palūkanos net ir per 5 mėnesius padarytų labai neigiamą poveikį skolininko finansinei padėčiai. Teigia, kad skolininkas iš debitorių gali realiai tikėtis atgauti 724733 Lt, o patį įmonė skolinga kreditoriams 972121 Lt, tačiau nurodo, kad įmonė stengiasi būti aktyvi, todėl mano, kad per 12 mėnesių galėtų grąžinti skolas.
Skolininko teigimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 150 Lt kreditoriaus turėtų išlaidų dėl atsiliepimo į skolininko prašymą surašymo. Teismas, tenkindamas prašymą iš dalies, turėjo priteisti tik atitinkamą dalį šių išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Teismas turi teisę, bet ne pareigą, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (LR CPK 284 str. 1 d.), tačiau teismo sprendimo vykdymas pakeičiamas išimtiniais atvejais, kai yra sunki skolininko turtinė padėtis arba susidaro nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą įvykdyti labai sunku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1113/2001, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1543/2009). Kaip nurodoma formuojamoje teisminėje praktikoje, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo, aktualūs LR CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti.
Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas tenkino skolininko prašymą iš dalies, atsižvelgdamas ne tik į skolininko, bet ir kreditoriaus interesus, motyvuodamas tuo, jog išdėstant teismo įsakymo įvykdymą būtina išlaikyti bylos šalių interesų pusiausvyrą. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.
Kaip minėta, sprendžiant teismo sprendimo (teismo įsakymo) vykdymo išdėstymo klausimą, pirmiausia reikia remtis šalių teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principu. Teismo įsakymas yra įsiteisėjęs, skolininkas prieštaravimų dėl teismo įsakymo nepateikė, todėl darytina išvada, kad skolininkas ir taip yra pažeidę prievolę, taigi ir kreditoriaus teises. Remiantis byloje esančiais duomenimis teisėjų kolegija konstatuoja, jog išdėsčius teismo įsakymo įvykdymą ilgesniam nei 5 mėnesių laikotarpiui, skolininko turtinė padėtis dėl galimų daugelio kitų kreditorių jam pareikštų reikalavimų bei kitų aplinkybių, susijusių su skolininko veikla statybų sektoriuje, gali dar pablogėti, tokiu atveju būtų pažeisti kreditoriaus interesai. Be to, antstolis T. Ubartas atsiliepimu į prašymą (b.l. 28) nurodo, kad skolininkas nekilnojamojo turto neturi, skolininko vardu registruotos transporto priemonės yra areštuotos kitų antstolių, o skolos išieškojimą būtų galima nukreipti tik į skolininko pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis, todėl tai tik patvirtina išvadą, jog skolininko padėtis ateityje gali dar pablogėti, kas padarytų teismo įsakymo įvykdymą neįmanomu.
Pažymėtina, kad teismo įsakymas priimtas 2009 m. lapkričio 4 d. (b.l. 17), skolininko atskirasis skundas gautas 2010-02-25 (b.l. 45), skolininkas informuotas, jog atskirojo skundo nagrinėjimas paskirtas 2010 m. balandžio 14 d. (b.l. 51), tačiau skolininkas nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų, kad per šį pakankamai ilgą laikotarpį jis būtų įvykdęs bent dalį teismo įsakymo, arba duomenų, patvirtinančių galimybes po teismo įsakymo vykdymo išdėstymo tinkamai jį įvykdyti (LR CPK 314 str., 338 str.).
Atskiruoju skundu skolininkas taip pat nesutinka su iš jo priteista bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė kreditorius surašydamas atsiliepimą į skolininko prašymą, suma.
Pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai bylą šaliai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (LR CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, jog kreditorius sutiko dėl teismo įsakymo įvykdymo išdėstymo 5 mėnesių laikotarpiui (b.l. 29-30), o pirmosios instancijos teismas patenkino skolininko prašymą toje dalyje, kiek sutiko kreditorius, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš skolininko visas kreditoriaus turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 31-32), nepažeidė LR CPK 93 str. nuostatų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir išdėstytus motyvus, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą.