Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimu E. K. pripažintas kaltu, padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 126 str. 1 d. ir 124 str. 2 d., už tai, kad jis 2012 m. birželio 10 d., 08.07 val., (duomenys neskelbtini) 14 km vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas 1,11 promilių girtumas) ir važiavo 111 km/h greičiu, kai leistinas toje vietoje greitis buvo 90 km/h, t. y. jis viršijo leistiną greitį 21 km/h ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14, 136.1 punktų reikalavimus.

E. K. už padarytą LR ATPK 124 str. 2 d. numatytą administracinį pažeidimą nubaustas 70 Lt (septyniasdešimties litų) bauda, už LR ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, pritaikius LR ATPK 30¹ str., nubaustas 300 Lt (trijų šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., nuobaudos subedrintos ir paskirta nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutine nuobauda paskirta 300 Lt (trijų šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba skundžia Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimą ir prašo jį pakeisti dalyje paskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą LR ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytose ribose. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai taikė LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskyrė E. K. švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad LR ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas ir mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Transporto priemonės vairavimas esant vairuotojui neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir priskiriamas prie šiurkščių (LR ATPK 27 str.), kadangi pavojus kyla ne tik eismo saugumui, bet žmonių sveikatai ir gyvybei. Be to, vairuodamas transporto priemonę neblaivus E. K. viršijo leistiną greitį ir ši aplinkybė dar labiau pagrindžia pažeidimo pavojingumą. Tai, kad E. K. padarytą pažeidimą pripažino ir, kad padarė jį dėl tam tikrų aplinkybių, nesudaro visumos išskirtinių lengvinančių aplinkybių, o darant tokio pobūdžio pažeidimą, jis apie tai turėjo pagalvoti iš anksto ir prieš darant priešingą teisei veiką, privalėjo elgtis atidžiau ir rūpestingiau, įvertinant galimas neigiamas savo netinkamo elgesio pasekmes. Teismas išanalizavo byloje esančias aplinkybes, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galimai veikė būtinojo reikalingumo būklėje (LR ATPK 17 str.) ir nustatė, kad sąlygos atsirasti būtinajai reikalingumo būklei buvo pažeistos. Institucijos nuomone, asmuo tomis aplinkybėmis pavojų turėjo galimybę pašalinti kitomis priemonėmis. Byloje esantys duomenys apie anksčiau padarytus administracinės teises pažeidimus, galiojančios nuobaudos už tos pačios rūšies administracinės teisės pažeidimus taip pat neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kaip asmenybę.

E. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti Kauno rajono apylinkės teismo nutarimą. Atsiliepime pažymi, kad nagrinėjamu atveju vienintelė tuo metu buvusi išeitis apsaugoti savo sveikatą ir gyvybę buvo sprukti su automobiliu iš įvykio vietos, nes iš jo išlipti nebuvo galimybės, o sėdėti ir laukti kol atvažiuos policija, būtų reiškę pasilikti invalidais arba netekti gyvybės. Apeliaciniu skundu yra ginčijami baudos dydžiai, tačiau jame napateikta jokių įrodymų paneigiančių faktines aplinkybes, kurias teismas nustatė teisminio nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu paskyrė švelnesnę nuobaudą.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas už LR ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirtos papildomos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino klausimas, tad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis LR ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. LR ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 str. 2 d., taip pat į LR ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje apylinkės teismas nuobaudą pažeidėjui individualizavo tinkamai, įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei nustatytas išskirtines aplinkybes, suteikusias pagrindą taikyti LR ATPK 30¹ straipsnį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis turi galiojančių administracinių nuobaudų ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad dėl padarytų pažeidimų padarymų jis kaltę pripažino ir nuošidžiai gailėjosi, padarytas pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, taip pat į tai, kad E. K. pažeidimą padarė pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas (LR ATPK 31 str. 1 d. 5p.), aukštesnysis teismas, sprendžia, kad išvardintų aplinkybių visuma yra pakankama sąlyga, kad būtų taikoma LR ATPK 30¹ straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos švelninimo galimybė. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad asmuo tomis aplinkybėmis pavojų turėjo galimybę pašalinti kitomis priemonėmis, tačiau skunde jos nekonkretizuojamos ir aukštesnysis teismas jų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. bei teisingumo ir protingumo kriterijais, E. K. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstai skyrė švelnesnę nei LR ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – žymiai mažesnio dydžio nei sankcijoje numatyta baudą, kuri apeliaciniu skundu neginčijama, ir trumpesnio termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurias paskyrus, yra pagrindo manyti, kad E. K. atžvilgiu bus pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad E. K. paskirta nuobauda nėra aiškiai per švelni, buvo tinkamai individualizuota, pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo buvo, kas pakankamai motyvuota Kauno rajono apylinkės teismo 2012-11-15 nutarime. Dėl šių priežasčių skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi LR ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti;

Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.