Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu: prie Telšių rajono apylinkės teismo 2015-04-03 nuosprendžio, kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2015-07-10 nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Į bausmės laiką visiškai įskaityta bausmė atlikta pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2015-04-03 nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2015-07-10 nuosprendžiu.

Priteista iš A. G. valstybei 92,64 Eur (devyniasdešimt du eurai 64 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino jos gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteista už tai, kad 2015 m. kovo 9 d., apie 5.00 val., būdama pas L. M., adresu: (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą užvaldyti svetimą turtą, grasindama panaudoti prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, po to ir panaudodama fizinį smurtą, suduodama ranka L. M. vieną kartą į veido sritį, nuo to ji pargriuvo ant lovos bei spiriant jai kojomis ne mažiau kaip 2 kartus į įvairias kūno vietas ir toliau grasinant dar pavartoti fizinį smurtą, po to pavykus nukentėjusiajai pabėgti iš kambario, ji pagrobė svetimą, kambaryje buvusį L. M. priklausantį turtą – nešiojamąjį kompiuterį „Dell Q15R B940/3/320/W7“, kurio vertė 130 Eur, tuo padarydama nukentėjusiajai L. M. 130 Eur turtinę žalą.

Apeliaciniame skunde nuteistoji A. G. nurodo, kad nesutinka su ta skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria iš jos buvo priteistos išlaidos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kadangi, nuteistosios teigimu, šių išlaidų priteisimas prieštarauja Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c papunkčiui ir BPK 44 straipsnio 8 daliai.

Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas ir prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistosios apeliacinis skundas tenkintinas, Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendis keistinas, kadangi netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Apeliaciniu skundu nuteistoji A. G. nesutinka su ta skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria iš jos buvo priteistos išlaidos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo reikalavimus (BPK 320 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Tačiau vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad gynėjas nuteistajai buvo skirtas teismo nutartimi, esant būtinai gynėjo dalyvavimo sąlygai, numatytai BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte, t. y. tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas (146, 158 b. l.).

Esant tokiai situacijai, kai antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažįstamos procesinėmis ir yra priteisiamos iš nuteistojo asmens, nors gynėjas asmeniui buvo skirtas teismo sprendimu ir egzistuojant būtinai gynėjo dalyvavimo sąlygai, kai to reikalauja teisingumo interesai, teisėjų kolegija sprendžia, kad toks sprendimas yra nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga – garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš nuteistosios A. G. priteista valstybei 92,64 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino jos gynėjo dalyvavimo, yra nepagrįstas ir dėl to naikintinas (BPK 328 str. 4 p.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistosios A. G. priteista valstybei 92,64 Eur (devyniasdešimt du eurai 64 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino jos gynėjo dalyvavimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.