- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-04
- Bylos Nr.
- 1-3048-1100/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14403-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- L. B., A. L.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „T.“ (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. B. 2020 m. balandžio 12 d. apie 23.08 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,73 promilių girtumas, panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną L. B., suduodamas jai vieną smūgį į veido sritį ir nustumdamas ją, taip sukėlė L. B. fizinį skausmą, ir sumušė savo brolį A. L., suduodamas jam smūgius kumščiais į veido sritį, taip sukėlė A. L. fizinį skausmą.
A. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną vartojo degtinę, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Namuose įvyko konfliktas turbūt dėl nesusikalbėjimo. Pripažįsta panaudojęs fizinį smurtą prieš savo brolį ir motiną, detaliau neatsimena dėl išgerto alkoholio kiekio. Galėjo būti taip, kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Išgėręs jis paprastai būna agresyvus. Susitaikė su motina ir broliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis A. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. balandžio 12 d. apie 23 val. jis su motina L. B. grįžo į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose taip pat buvo jo brolis A. B., kuris, jiems užėjus, ėmė juos keikti įvairiais necenzūriniais žodžiais, būtent kokiais, pasakyti negali, nes neatsimena, taip pat užgauliojo L. B., puolė muštis. Tada jis su A. B. ir motina L. B. išėjo į lauką ir A. B. pastūmė jį. A. L. nukrito ant žemės, tada A. B. jam abiejų rankų kumščiais trenkė ne mažiau kaip 5 kartus į veidą, taip nubrozdino jam kairės pusės smilkinį, taip pat sumušė kairės pusės skruostą ir sukėlė jam fizinį skausmą. Kai A. B. puolė jį mušti, jo motina L. B. bandė A. B. nuo jo patraukti, tada A. B. pastūmė ją, dėl to ji nukrito ant žemės ir susižeidė veidą. Jis nematė, ar A. B. trenkė jai. Po to, motina iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę, sulaikė jo brolį. Pavartojęs alkoholio A. B. tampa agresyvus (b. l. 34–35).
Nukentėjusioji L. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi A. B. 2020 m. balandžio 12 d. apie 21 val. ji su savo sūnumi A. L. grįžo į namus. Užėjus juose buvo kitas sūnus A. B., kuris, tik jiems užėjus, ėmė konfliktuoti, klausė, kodėl jį paliko, vadino juos įvairiais necenzūriniais žodžiais. Tada jis puolė mušti A. L., tai yra rankomis jį pastūmė, dėl to A. L. nukrito ant grindų. A. B., priėjęs prie A. L., sudavė jam keletą kartų rankų kumščiais. Ji norėjo juos išskirti, todėl priėjusi bandė patraukti A. B. nuo A. L. Tada A. B. trenkė jai ne mažiau kaip du kartus kumščiu į veidą, taip pat stūmė rankomis, dėl to ji susižeidė koją ir ranką, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po kaltinamojo smūgio ji pastebėjo, kad jai iš burnos ėmė bėgti kraujas. Po to, ji paskambino į policiją ir atvykę pareigūnai sulaikė A. B. Kadangi A. B. dirba (duomenys neskelbtini), alkoholį vartoja retai, tačiau išgėręs jis tampa agresyvus (b. l. 45–46).
2020 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad L. B. paaiškino, jog 2020 m. balandžio 12 d. grįžus su sūnumi A. L. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), prie jų pradėjo kibti jos sūnus A. B., kuris konflikto metu pradėjo mušti kumščiais A. L., paskui sudavė smūgį L. B. ir ją pastūmė, dėl to ji nukrito ant žemės. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens (L. B.) sužalojimai ? kraujuojanti žaizda veido srityje (b. l. 18–21).
2020 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad A. L. paaiškino, jog 2020 m. balandžio 12 d. grįžus kartu su motina L. B. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), prie jų pradėjo kibti jo brolis A. B., kuris konflikto metu pradėjo mušti kumščiais A. L., paskui sudavė smūgį L. B. ir ją pastūmė, dėl to ji nukrito ant žemės. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens (A. L.) sužalojimai ? patinimas, įdrėskimas veido srityje (b. l. 22–23).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. B. savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnio 2 dalyje.
A. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę bylai reikšmingu laiku ir vietoje konflikto metu panaudojęs fizinį smurtą prieš savo šeimos narius – motiną L. B. ir brolį A. L. Tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš L. B. ir A. L., patvirtina pačių nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. L. B. nurodė, kad A. B. konflikto metu pradėjo mušti kumščiais A. L., paskui sudavė smūgį L. B. į veido sritį ir ją pastūmė, dėl to ji nukrito ant žemės. Nukentėjusysis A. L. patvirtino, kad kaltinamasis sudavė jam kumščiais smūgius į veido sritį. Abiem nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus įrodo byloje esančios nuotraukos. Teismas nenustatė, kad šie sužalojimai jiems buvo padaryti kitu laiku. Abu nukentėjusieji patvirtino, kad dėl A. B. veiksmų jie patyrė fizinį smurtą.
Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad A. B., smurtaudamas prieš savo šeimos narius, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sukels jiems fizinį skausmą, ir norėjo taip veikti.
Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai A. B. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas A. B. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis nusikalto konflikto su nukentėjusiaisiais metu. Jiems buvo sukeltas fizinis skausmas.
A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
A. B. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, tačiau jis 2017 m. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 77–80). A. B. baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 85–91), jis yra nevedęs, dirba (b. l. 83). Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. paskyrus už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką bausmę – laisvės apribojimą.
BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, skiria kaltinamajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant du įpareigojimus ir vieną draudimą:
1) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. B. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais. BK 38 straipsnio 1 dalis nustato atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Pažymėtina, kad pagal BK 38 straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, be kita ko, asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata susaisto teismą dėl galimybės neturėjimo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Nagrinėjamu atveju A. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 79). Kita vertus, nepraėjus ketveriems metams, t. y. 2020 m. balandžio 12 d., jis vėl nusikalto. Taigi taikyti jam BK 38 straipsnio nuostatas atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiais asmenis nėra teisinės galimybės. Todėl kaltinamojo toks prašymas apskritai negali būti sprendžiamas.
V. Kiti klausimai
A. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 64). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
A. B. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. balandžio 12 d. 23.45 val. iki 2020 m. balandžio 14 d. 12.10 val. (dvi dienos) (b. l. 55, 67). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į A. B. paskirtą laisvės apribojimo bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, bei proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, paskiriant du įpareigojimus ir vieną draudimą:
1) dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant du įpareigojimus ir vieną draudimą:
1) dalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);
2) bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);
3) bausmės atlikimo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmę įskaityti A. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. balandžio 12 d. 23.45 val. iki 2020 m. balandžio 14 d. 12.10 val. (dvi dienos), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. B. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;
2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.