Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-02-11 · Civilinė byla Nr. 2A-94-460/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-11
Bylos Nr.
2A-94-460/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Maškevičienė (pirm.), Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
D. R., A. B., Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono
Advokatai
Laimonas Strauka

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-94-460/2010

Teisėja Raimonda Kulberkienė Procesinio sprendimo kategorija

(S)

42.11.5.; 29.4.; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. vasario 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovui advokatui V. Žylei, atsakovės D. R. atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-124-206/2009 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams D. R., A. B., Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui dėl 2005-07-21 ir 2005-07-22 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo, atsakovės D. R. priešieškinį ieškovui A. B., trečiasis asmuo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius, dėl įpareigojimo pašalinti trukdymus, nesusijusius su valdymo netekimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti 2005-07-21 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir D. R. dėl 0,2600 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini), o unikalus numeris–(duomenys neskelbtini), pirkimo už 658 Lt vidutinę rinkos kainą; 2) panaikinti 2005-07-22 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir A. B. dėl 0,1700 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini), o unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), pirkimo už 439 Lt – vidutinę rinkos kainą; 3) taikyti restituciją, o būtent atsakovams D. R. ir A. B. grąžinti atitinkamai 658 Lt ir 439 Lt bei palikti galioti 1992-10-23 žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pagal galiojantį 1992-11-26 Kretingos rajono valdybos potvarkį Nr. 599-V, kuriuo buvo patvirtinti A. B. 2788 kv. m., A. B. – 2028 kv. m, O. J. (jos teisių ir pareigų perėmėja yra D. R.) – 2958 kv. m sklypų dydžiai. Nurodė, kad A. B. yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), dalininkas (bendraturtis). 1992-11-26 Kretingos rajono valdybos potvarkiu Nr.599v jam, kaip ir kitiems bendraturčiams, buvo suteikta teisė išsipirkti žemę prie namo. 1992-10-23 sutartimi, kurią patvirtino Kūlupėnų apylinkės viršaičio pavaduotoja, jis, O. J. (kurios teisių perėmėja yra D. R.) ir A. B. (kuris yra jo sūnus), nusistatė naudojimosi žemės sklypu po pastatais ir šalia jų naudojimo tvarką. Jam teko 2788 kv. m, O. J. – 2958 kv. m, A. B. – 2028 kv.m. Už jam atitekusį naudoti sklypą 1992-10-23 Kretingos žemėtvarkos tarnybai sumokėjo tada galiojusiais investiciniais čekiais – iš viso 3119 vnt. Jiems buvo leista atsidalyti ir išsipirkti žemės sklypus ir po to jie tapo nurodyto žemės sklypo bendraturčiais. Išpirkus žemės sklypą, suderinus su kitais gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiais, sklypas 1993-08-20 buvo inventorizuotas. Aptvėrė savo sklypą, pasodino medžius, pastatė ūkinį pastatą, įvedė kanalizaciją. Dėl namų valdos sklypo suformavimo niekur nesikreipė, žemės sklypu naudojosi kaip savu. 2005-07-21 iš Klaipėdos apskrities Viršininko administracijos gavo pranešimą su 2005-05-31 įsakymu Nr.13.6-2109 dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Klaipėdos apskrities viršininko vardu, namų valdos žemės sklypo dalių dydžių tarp bendraturčių nustatymo ir žemės sklypų pardavimo Kretingos rajone su priedais. Tada ir sužinojo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija su kitais jo bendraturčiais yra sudarę asmeninio ūkio žemės pirkimo–pardavimo sutartis. 2005-07-21 sudaryta sutartis su D. R. dėl 0,2600 ha ir 2005-07-22 su A. B. dėl 0,1700 ha plotų žemės sklypų pardavimo. Tokiu būdu, jiems pardavus gretimas 0,31 ha žemės sklypo žemėnaudas, jam buvo sumažinta jo namų valda. Įvertinus LR žemės reformos įstatymo 9 str. 4 d. nuostatas ir LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos“ nuostatas, darytina išvada, kad dėl to paties žemės sklypo negali būti priimti du tos pačios institucijos sprendimai, nustatantys jo naudotojams skirtingus žemės sklypo dydžius. Kadangi nėra panaikintas 1992-11-26 Kretingos rajono valdybos potvarkis Nr. 559v, įsakymo pagrindu sudarytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartys su D. R. ir A. B. negali būti teisėtos ir turi būti panaikintos. Tai, kad šios sutartys buvo įregistruotos viešame registre, nepašalina galimybės ginčyti sutartis. Klaipėdos apskrities viršininko 2000-02-14 įsakymu Nr.235 buvo patvirtintas Kūlupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, pagal kurį ginčo namų valdos žemės sklypas yra 0,31 ha. Greta tokio dydžio namų valdos esančios žemėnaudos buvo suprojektuotos kaip asmeninio ūkio žemė ir buvo perduotos kitiems asmenims, o jo išpirktas žemės sklypas buvo inventorizuotas dar 1993-08-20. Yra įsitikinęs, kad su ginčo sklypo formavimu, pardavimu susiję žemėtvarkos darbuotojai visi klastojo dokumentus, piktnaudžiavo, elgėsi tyčia neteisingai ir nusikalstamai. Buvo įvykdyta grupinė suplanuota vagystė, visi žinojo, kad vagia išpirktą turtą, o D. R. žinojo, kad perka vogtą sklypą.

Atsakovė D. R. priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą A. B. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorą, esančią atsakovei priklausančiame 0,2600 ha ploto dydžio žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta geltona spalva; priteisti atsakovės naudai iš ieškovo visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas prašo naikinti dvi sutartis, iš viso nenurodant, kuo šios nutartys yra neteisėtos ar ydingos. Ieškovas nėra realizavęs savo teisės iš valstybės išsipirkti valdomą žemę, todėl jis tebėra tik namų valdos valdytojas. 1993-08-20 vykdant žemės namų valdos sklypo inventorizaciją (duomenys neskelbtini), apie tai nebuvo informuoti kiti bendraturčiai, sklypo inventorizuojamas plotas bei ribos nebuvo suderinti su kitais namų valdos naudotojais, todėl A. B. buvo inventorizuotas nepagrįstai didelis sklypas. Jis praktiškai naudoja visą namų valdą, savavališkai užgrobęs dalį jos asmeninio ūkio žemės, kuri buvo naudojama nuo 1953 metų, kai A. B. Kūlupėnų kaime dar net negyveno. Žemėtvarkos proceso metu bendras namų valdos sklypo dydis nuo pradinių duomenų buvo sumažintas iki 0,31 ha. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Įsakymas, kuriuo tai buvo padaryta, buvo skundžiamas, tačiau ieškinys buvo atmestas ir šioje byloje prejudicinę galią turi Aukščiausiojo Teismo sprendimas, priimtas prijungtoje susijusioje byloje. Nėra pagrindo naikinti žemės pirkimo–pardavimo sutartis, nes jos sudarytos šio įsakymo pagrindu. Kretingos rajono Savivaldybė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija nėra tapačios institucijos. Nėra nuginčytas ar ginčytas Kūlupėnų kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas, kuris viešai skelbiamas ir kuris prilygsta teritorijų planavimo dokumentams. D. R., A. B. žinojo ir realizavo savo teises. A. B. neteisėtai naudojasi žemės sklypo dalimi, kurios savininkė yra ji. A. B. jos sklype sandėliavo statybinių medžiagų atliekas ir geležinkelio pabėgius, liko jo aptverta tvora. A. B. 2005-07-26 nutarimu administracinėje byloje Nr.A-3-1-666/2005 buvo pripažintas kaltu savavališkai užėmęs ir naudojąs 6 arus valstybinės žemės, kurią yra apsitvėręs tvora, o žemės sklypo dalis yra šalia namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini). A. B. neteisėtai naudojasi žemės sklypo dalimi ir po to, kai ji nuosavybės teise įsigijo šį žemės sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono apylinkės teismas 2009-06-12 sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, priešieškinį tenkino visiškai. Įpareigojo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti tvorą, esančią atsakovei priklausančiame 0,2600 ha ploto dydžio žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta geltona spalva. Priteisė iš A. B. 3676 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Šalies argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-06-12 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodo, kad Kretingos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad 1992 m. buvo atlikta žemės sklypo inventorizacija. 1992-10-23 pasirašyta žemės sklypo prie namų valdos pasidalijimo sutartis tarp bendraturčių, kad ieškovas perka 2788 kv. m, A. B. – 2028 kv. m, O. J. (jos teisių perėmėja D. R.) – 2958 kv. m namų valdos žemės sklypo. Teismas taip pat nustatė, kad pagal Kretingos rajono žemėtvarkos tarnybos mokėjimo pranešimą ieškovas 1992-10-23 už žemę sumokėjo 3119 investicinių čekių. Tuo pagrindu Kretingos rajono valdybos 1992-11-26 potvarkiu Nr. 599-V ieškovui buvo leista nusipirkti 2788 kv. m žemės sklypą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 1992-10-23 susitarimu bendraturčiai pasidalijo nekilnojamąjį daiktą, kuris susitarimo pasirašymo dieną nebuvo nei suprojektuotas, nei suformuotas, nei inventorizuotas, todėl negalėjo būti dalybų objektas. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnį valstybinė žemė parduodama pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, tačiau ši įstatymo nuostata negalėjo būti taikoma, kadangi ji negaliojo 1992-11-26 potvarkio Nr. 599-V priėmimo metu. Be to, Kūlupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo padarytas pagal LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimą Nr. 385, t. y. po 8 metų nuo žemės sklypo išpirkimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai tenkino atsakovės priešieškinį, kadangi jis negalėjo būti nagrinėjamas su ieškiniu, nes juo nebuvo siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą. Taip pat žemės sklypo planas, kurį pateikė atsakovė, neatitinka tikrovės. Namų valdos sklypo 1993-08-20 atlikta inventorizacija buvo vykdoma suderinus su bendraturčiais. Buvo inventorizuota 6371 kv. m, t. y. A. B. ir A. B. kiemas. O. J. nepirko sklypo. Kad A. B. sklypas plane pažymėtas Nr. 44, yra 0,28 ha neatitinka tikrovės. Sklypai Nr. 44 ir 44-1 yra jo motinos M. B. pasodybinis sklypas–0,4451 kv. m, o kelio, kertančio atsakovės ir ieškovo sklypus, nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad ieškovas nėra jo nurodomo žemės sklypo savininkas, tik yra namų valdos žemės sklypo atitinkamos dalies valdytojas ir su A. B. nėra sudaryta notarinės formos nekilnojamojo daikto (šiuo atveju) pirkimo–pardavimo sutartis bei nekilnojamojo daikto priėmimo perdavimo aktas, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.393 str. 1 d. bei 6.398 str. l d., taigi ieškovui nėra atsiradusios nuosavybės teisės, kurios galėtų būti ginamos teismine ar kitokia tvarka. Taip pat greta ginčo namų valdos žemės sklypo esančios žemėnaudos iki šios dienos yra valdomos trečiųjų asmenų nuosavybės teisėmis, daiktinės trečiųjų asmenų teisės yra įregistruotos viešajame registre, todėl ieškovo reikalavimas naikinti 2005-07-21 valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis tarp Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir D. R. dėl 0,2600 ha žemės sklypo dalies ploto, bei 2005-07-22 A. B. dėl 0,1700 žemės sklypo dalies ploto, bet kokio teismo sprendimo atveju neturės jokių teisinių pasekmių. Taip pat nurodo, kad daugelis skundo reikalavimų bei dėstomų byloje aplinkybių buvo nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-878-474/2008, kurioje ieškinys atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-12 nutartyje nurodyta, kad vykdant žemės reformą priimti savivaldybių sprendiniai dėl ieškovo A. B. teisių ir tais pačiais klausimais priimti apskrities viršininko aktai, kuriais toliau sprendžiami tie patys klausimai, nevertintini kaip

Prieštaraujantys vieni kitiems.

Atsiliepimas

Atsakovė D. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ginčijami sandoriai sudaryti 2005-05-31 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos įsakymo pagrindu, jį ieškovas jau buvo ginčijęs ir reikalavęs pripažinti negaliojančiu kitoje susijusioje byloje, tačiau 2008-02-12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo paliktas galioti teismo sprendimas, kuriuo jo reikalavimas buvo atmestas. Be to, civilinėje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas Kretingos rajono apylinkės teismo 2005-07- 26 nutarimu administracinėje byloje Nr. A-3-1-666/2005 buvo nubaustas už tai, kad savavališkai užėmė ir naudoja apie 6 arus valstybinės žemės, kuria yra apsitvėręs tvora, žemės sklypo dalis yra o šalia namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje yra duomenų, kad ginčo sklypą ieškovas yra aptvėręs, ieškovas šios aplinkybės ir neneigia. Tai patvirtinama prie civilinės bylos pridėtų administracinių bylų duomenimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas A. B. apeliacinį skundą, 2005-12-01 nutartyje nurodė, kad A. B. neturi nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų į žemės sklypą, kurį apsitvėrė ir kuriuo naudojasi. Dar kartą Klaipėdos apskrities viršininko administracijos komisija, 2008-09-05 nuvykusi į (duomenys neskelbtini), nustatė, kad namų valdos bendraturtis A. B. savavališkai užėmęs naudoja žemės savininkės D. R. apie 6 arus žemės, esančios greta namų valdos (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai D. R. bei A. B. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šio gyvenamojo namo namų valdos žemės sklypo inventorizacija buvo atlikta 1992 m. gegužės mėnesį ir tada buvo inventorizuotas 6371 kv. m žemės sklypas. 1992-10-23 žemės sklypo prie namų valdos pasidalijimo sutartimi gyvenamojo namo bendraturčiai susitarė, kad ieškovas perka 2788 kv. m A. B. – 2028 kv. m, O. J. (jos teisių perėmėja D. R.) – 2958 kv. m namų valdos žemės sklypo. Pagal Kretingos rajono žemėtvarkos tarnybos mokėjimo pranešimą ieškovas 1992-10-23 pervedė 3119 investicinių čekių. Kretingos rajono valdybos 1992 m. lapkričio 26 d. potvarkiu Nr.599-V ieškovui buvo leista nusipirkti 2788 kv. m žemės sklypą. 2000 m. vasario 14 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr.325 patvirtintas Kūlupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, pagal kurį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypas yra 0,31 ha. 2004 m. vasario 5 d. sudarytas ginčo žemės sklypo planas pagal Kūlupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemės sklypo dydis yra 0,31 ha. Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr.13.6-2109 1 punkte Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas įpareigotas teikti valstybės įmonės Registrų centrui duomenis apie sklypų įregistravimą Klaipėdos apskrities viršininko vardu Kretingos rajone pagal 1 priedą; 2 punkte nustatyti žemės sklypo, kurio bendras plotas–0,31 ha, esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžiai tarp bendraturčių proporcingai kiekvienam iš jų priklausančiai gyvenamojo namo daliai: A. B. – 0,16 ha, A. B. – 0,09 ha, D. R. – 0,06 ha; 3 punkte leista bendraturčiams pirkti minėtus sklypus. Greta ginčo namų valdos žemės sklypo esančios žemėnaudos suprojektuotos kaip asmeninio ūkio žemė ir parduotas privačion nuosavybėn. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis, sudarytomis 2005 m. liepos 21 d. ir 2005 m. liepos 22 d., tretieji asmenys D. R. ir A. B. nusipirko atitinkamai 0,26 ha ir 0,17 ha žemės sklypus ir juos įregistravo viešajame registre.

A. B. ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodė, kad Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis, sudarytomis 2005 m. liepos 21 d. ir 2005 m. liepos 22 d., D. R. ir A. B. pardavus gretimas 0,31 ha žemės sklypo žemėnaudas, jam buvo sumažinta jo namų valda.

Ieškovas A. B. buvo pareiškęs reikalavimą pripažinti iš dalies neteisėtu ir negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2005m. gegužės 31d. įsakymą Nr.13.6-2109 ir panaikinti šio įsakymo 2 ir 3 punktus. Ieškovo nuomone, ginčijamu įsakymu pažeidžiamos jo nuosavybės teisės. Kretingos rajono apylinkės teismas 2007-02-14 sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2008-02-12 nutartimi paliko galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2007-02-14 sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje pripažino, kad iš 1992 metais ieškovo atliktų veiksmų bei administracinių aktų nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypo dalį ieškovui neatsirado (1964 m. CK 149, 255straipsniai, 2000 m. CK 4.47 straipsnis). Turėtos asmenų teisės nebuvo galutinai įgyvendintos. Ieškovas nėra jo nurodomo žemės sklypo savininkas, tačiau yra namų valdos žemės sklypo atitinkamos dalies teisėtas valdytojas. Bylos duomenys rodo, kad per laikotarpį nuo 1992 m., vykstant žemės reformos procesui, pakito ir atsirado naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 235 buvo patvirtintas Kūlupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, pagal kurį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypas yra 0,31 ha, greta tokio dydžio namų valdos žemės sklypo esančios žemėnaudos buvo suprojektuotos kaip asmeninio ūkio žemė ir buvo perduotos kitiems asmenims. Taip pat konstatavo, kad vykdant žemės reformą priimti savivaldybių sprendimai dėl tam tikrų asmens teisių, kurie nebuvo visiškai įgyvendinti, ir tais pačiais klausimais priimti apskrities viršininko aktai, kuriais toliau sprendžiami tie patys klausimai, nevertinami kaip prieštaraujantys. T. y. Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr.13.6-2109 pripažintas teisėtu ir galiojančiu.

Nors Klaipėdos apskrities viršininkas 2005 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.13.6-2109 leido pirkti A. B. – 0,16 ha, A. B. – 0,09 ha, D. R. – 0,06 ha, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad 2005-07-21 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi, vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko 2005m. gegužės 31d. įsakymu Nr.13.6-2109, D. R. buvo parduota 0,2600 ha ploto žemės sklypas ir 2005-07-22 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi, vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 31d. įsakymu Nr.13.6-2109, A. B. buvo parduota 0,1700 ha ploto žemės sklypas (t.1, b. l. 36–41). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr.13.6-2109 leidus pirkti A. B. 0,09 ha ir D. R. 0,06 ha, Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis, sudarytomis 2005 m. liepos 21 d. ir 2005 m. liepos 22 d., jiems, vadovaujantis Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 31 d. įsakymu, buvo parduoti didesni nei įsakyme numatyti žemės plotai. Be to, byloje nėra žemės planų, iš kurių matytųsi, koks likęs A. B. išsipirkti žemės sklypo plotas.

Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatskleidė bylos esmės ir neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Apeliacinės instancijos teisme šie trūkumai negali būti pašalinti, todėl, panaikinus sprendimą, byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 319–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Albina PupeikienėAlvydas Žerlauskas