Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. Č. 2024 m. sausio 8 d., laikotarpyje nuo 09.32 val. iki 10.55 val. (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekusi, davė melagingus parodymus nurodydama, kad 2022 m. spalio 4 d. apie 02.20 val. leido laiką su E. K. ir šis tuo metu jokio nusikaltimo neįvykdė .

Kaltinamoji J. K. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi. Nurodė, kad teismo posėdyje melavo, kad leido laiką su E. K., kuris šiuo metu yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ji teisiamojo posėdžio metu melavo, nes ji trečiosios šalies buvo paprašyta pasakyti, kad įvykio metu buvo su E. K.. Labai gailisi dėl savo elgesio, nes prieš priesaikos pasirašymą, jai buvo išaiškinta teisė neduoti parodymų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios J. K. Č. parodymų jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2024 m, vasario 29 d. Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu, kuriame konstatuota, kad E. K. 2022 m. spalio 4 d., apie 02.20 val., laužtuvu, išdaužęs plastikinių durų stiklą ir tokiu būdu įsibrovęs į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, panaudodamas fizinį smurtą, tai yra dūžtančio stiklo šukėmis sužalojo nukentėjusiojo M. G. veidą ir kairės kojos pėdą bei kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę ausį, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, nurodė eiti į namo antrą aukštą, kur miegamajame, laikydamas rankoje laužtuvą reikalavo vykdyti jo nurodymus, klausdamas, kur yra pinigai, bandė lipnia juosta surišti nukentėjusiajam M. G. rankas, tokiu būdu sudarydamas bauginančią aplinką ir kartu buvusiai nukentėjusiajai V. T., nukentėjusiajam M. G. nurodžius, kad pinigai yra namo rūsyje, nurodė nukentėjusiesiems eiti į rūsį ir iš ten komodoje buvusio stalčiaus pagrobė nukentėjusiajam M. G. priklausančius 20 000 eurų, po ko nurodė abiem nukentėjusiesiems eiti į miegamąjį ir pridėjęs peilį M. G. prie kaklo, pagrasinęs, kad gali sugrįžti, bei užrakinęs miegamojo duris, pasišalino iš namo, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam M. G. pjautinę žaizdą kairėje pėdoje, poodinę kraujosruvą galvoje, odos įdrėskimą kakle, tai yra sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs peilį bei fizinį smurtą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą – nukentėjusiajam M. G. priklausančius 20 000 eurų. Nuosprendyje nuspręsta E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę (b. l. 6 – 22).

J. K. Č. priesaika, iš kurios matyti, kad 2024 m. sausio 8 d. J. K. Č. pasirašydama patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) jai išaiškinta pilietinė priedermė ir pareiga teisingai pasakoti visa, kas jam žinoma byloje ir jis įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. J. K. Č., suvokdama savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekė sakyti tiesą ir nieko nenutylėti (b. l. 26).

2024 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad J. K. Č., įspėta dėl melagingų parodymų davimo, perskaitė priesaikos tekstą ir po juo pasirašė. J. K. Č. parodė, kad: ,,E. K. mano sugyventinis...E. K. kaltinamas pavogęs 20000 eurų...2022-10-04 šis įvykis įvyko ...Tą kartą mes grįžome iš darbo, dažnai išvažiuojame vakare pasivažinėti. Atsimenu vakare išvažiavome, pasivažinėjome ir grįžome namo į paryčius. Tai buvo spalio 4 d. Aš labai gerai pamenu kratą, kratos metu nurodžiau, kad buvau su juo, rodžiau savo darbo grafiką ... Policijos pareigūnai manęs paklausė ar buvau tuo metu su juo. Aš išdėsčiau, kad buvau visą laiką kartu su juo ... spalio 4 d. įsidėmėjau, nes pradžioje mes neprisiminėme ką veikėme, kratos metu kalbėjomės ką veikėme, kur buvome ir tai išliko. Pradžioje neprisiminėme, daug informacijos kratos metu nepateikėme apie spalio 4 d., bet teko prisiminti nes buvo reikalaujama". Į kaltinamojo gynėjo klausimus J. K. Č. atsakė: ,,V. E. nevažinėjo, visą laiką kartu važinėdavome ... spalio 4 d. važinėjome, grįžome į namus paryčiais, gal apie 3-3.30 val. Tiesiog važinėjome po miestą, negalvojome kur važiuojame. Nepamenu, kad būtume nuvažiavę prie kažkokio namo, stovėję. ,, Spalio 4 d. apie 2.20 val. važinėjome netoli ,,Regitros“, kur jis laikėsi teises. Į teisėjo klausimą J. K. Č. atsakė: ,,Netoli (duomenys neskelbtini) ir netoli ,,Regitros“ buvome ant kalniuko užlipę ir prie autobusų stotelės (duomenys neskelbtini). Kur dar buvome nepamenu“. Į prokuroro klausimą J. K. Č. atsakė: ,,Visada buvome kartu. Aš sėdėjau automobilyje šalia jo“. Į teisėjo klausimą J. K. Č. atsakė: ,,Spalio 4 d. dirbau nuo 7 iki 19 val. Nežinau, kodėl važinėjome naktį, kai spalio 4 d. ryte reikėjo į darbą. Tiesiog sugalvojome pavažinėti“. Į nukentėjusių atstovo klausimą J. K. Č. atsakė: ,,Spalio 4 d. ryte man reikėjo į darbą. Spalio 3 d. iš darbo mane paėmė 19 val. Kai mane paėmė iš darbo važiavome namo. Namuose valgėme, paskui važiavome pasivažinėti. Nepamenu kurią valandą išvažiavome, vakare. Važinėjome netoli ,,Regitros“. Nepamenu kiek laiko važinėjome, sustojome netoli autobusų stoties, kalbėjome automobilyje pakankamai ilgai, automobilis stovėjo. Kiek laiko kalbėjome negaliu pasakyti. Namo grįžome paryčiais. Tiksliai nepasakysiu kiek laiko važinėjome, ką atsiminiau nurodžiau. Nuo pusės dešimtos iki ketvirtos ryto važinėjome, stovėjome ir kalbėjome, paskui parvažiavome namo...Buvome sustoję (duomenys neskelbtini) autobusų aikštelėje, buvome apsipykę, sustojome pasikalbėti“ (b. l. 27 – 35).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.

BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas – kaip liudytojo teisme apklausiamo asmens melagingų parodymų davimas, padaromas tik tyčia ir tik tiesiogine tyčia, kadangi šio nusikaltimo sudėti yra formali. Kaltės (tiesioginės tyčios) turinys būdingas šiai nusikaltimo sudėčiai pasireiškia tuo, kad asmuo supranta, jog teisme apklausiamas kaip liudytojas teismui duoda melagingus parodymus ir nori taip elgtis, t. y. supranta, kad teisme apklausimas kaip liudytojas jis teismui nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir nori, kad šios tikrovės neatitinkančios aplinkybės būtų užfiksuotos teismo procesiniuose dokumentuose (nori taip elgtis). Teismas vertina, kad kaltinamoji J. K. Č. 2024 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) kaip liudytoja, suprato, kad teismui nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, t. y. duoda melagingus parodymus, ir norėjo taip elgtis, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios J. K. Č. prisipažinimu bei parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, 2024 m. sausio 8 d. (duomenys neskelbtini) protokolu, priesaika bei (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiu ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji J. K. Č. davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja 2024 m. sausio 8 d. laikotarpyje nuo 09.32 val. iki 10.55 val. (duomenys neskelbtini), teisiamojo posėdžio metu, baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) būdama pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisaikdinta, davė melagingus parodymus nurodydama, kad 2022 m. spalio 4 d. apie 02.20 val. leido laiką su E. K. ir šis tuo metu jokio nusikaltimo neįvykdė, kai šis teiginys yra paneigtas pačios prisipažinimu, kad apie šį išgalvotą faktą, jog ji įvykio metu buvo su šiuo metu jau nuteistu E. K., nes jos paprašė paliudyti trečioji šalis. Tokiais veiksmais kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustina. Nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja. Kaltinamoji suvokė pareigą duoti teisingus parodymus ir žinojo apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, buvo pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tačiau davė tikrovės neatitinkančius parodymus apie, tai, jog 2022 m. spalio 4 d. apie 02.20 val. leido laiką su E. K. ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo daromai išvadai, kad J. K. Č. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Skiriant kaltinamajai J. K. Č. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, nebuvimą (BK 54 straipsnis).

BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamosios J. K. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino kalta ir gailisi (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ji padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, neteista, administracine tvarka nebausta, nėra duomenų apie tai, kad būtų registruota gydymo įstaigose dėl psichikos ar priklausomybės ligų. Ji dirba (duomenys neskelbtini) pakuotoja, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsižvelgus į šiuos kaltinamąją charakterizuojančius faktus, jai skirtina viena iš švelniausių straipsnio sankcijoje numatyt bausmės rūšių – bauda. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kad atlikus bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, kaltinamajai J. K. Č. už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtina sankcijoje nustatyta bausmės rūšis – bauda (BK 47 straipsnis), jos dydį nustatant artimą minimaliam, numatytam už nesunkų nusikaltimą. Manytina, kad būtent toks baudos dydis padės pasiekti numatytuosius bausmės tikslus.

Kaltinamajai J. K. Č. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 - 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. Č. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 51 MGL dydžio, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. K. Č. galutinę bausmę – 34 MGL dydžio, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Nustatyti, kad J. K. Č. jai paskirtą baudą turi sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinkto banko biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba atsiųsti elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

J. K. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.