Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei K. G. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Mergaitėms augant problemos šeimoje pradėjo gilėti. Paauglystės tarpsnyje N. pradėjo ryškėti elgesio problemos, atsiskleidė motinos auklėjimo spragų požymiai: mergaitė be pateisinamos priežasties praleidinėjo pamokas, socialinei darbuotojai tapo sunku užmegzti pokalbį su N, ji žaisdavo kompiuteriu arba telefonu ir nebendraudavo, N. emocinė būklė buvo nestabili, dėmesys, atmintis sutrikusi, nebuvo pasitikėjimo savimi. Mergaitė pradėjo rūkyti, motina tame problemos neįžvelgė. Socialinei darbuotojai lankantis K. G. šeimoje pastebėjo, kad atsakovės dukra L. šlapinasi į lovą. Iki tol atsakovė nesakė socialinei darbuotojai, nesikonsultavo su ja dėl šios problemos, o ir pati savarankiškai neieškojo problemos sprendimo. Buvo gauta informacija iš mokyklos, kurioje mokosi L., kad mama nepakankamai rūpinasi L. auklėjimu, mergaitė mokymosi priemones įsigyja tik padedant socialinei darbuotojai, mergaitė linkusi meluoti, išsisukinėti, kartais laiku neatsikeldavo, todėl neatvykdavo į mokyklą. Atsakovė L. veždavosi į parduotuves, mergaitė į mokyklą ateidavo nepusryčiavusi, nors mergaitė negaudavo nemokamo maitinimo, motina neįdėdavo nei pusryčių, nei pinigų. Iš mokyklos teiktos informacijos, matyti, kad L. pradėjo vagiliauti iš klasės draugų, mergaitė prisipažino vogusi iš jų, sakė, kad ji nori valgyti, o mama jai nieko neįdeda. Socialinė darbuotoja ir K. seniūnė bendradarbiaudamos su K. G. darbdaviu sutarė, kad 30 Eur iš K. G. gaunamo avanso būtų skirta dukters L. pietums mokykloje. Motina į šią keliamą problemą žiūrėjo vangiai, teisinosi, kad pinigų dukters pietums nedavė, kadangi dalį atlyginimo buvo išskaičiuota antstoliui skoloms padengti, likusią dalį per dvi dienas išleido.

Šeimoje atsiradusios problemos buvo ir tebėra nuolatinio pobūdžio. K. G. nuolat buvo raginama vesti nepilnametes dukras pas psichiatrą, psichologą, tačiau motina neužtikrino dukrų reguliarių vizitų pas specialistus, kai kada motinos pareigas prisiimdavo socialinė darbuotoja, kuri užregistruodavo ir nuveždavo mergaites savo iniciatyva į Raseinių psichikos sveikatos centrą. Motinos požiūriu dukrų lankymaisi pas specialistus naudos neduoda. Atsakovė nuo socialinių paslaugų teikimo pradžios nebuvo linkusi bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, ignoravo jų patarimus, pastabas, pasitaikydavo atvejų, kai atsakovė juos plūsdavo necenzūriniais žodžiais, moteris ignoravo specialistų pastangas padėti, vis ieškodavo priežasčių savo neveikimui pateisinti. Siekiant išvengti dukrų atskyrimo nuo motinos, buvo pasitelkiama artimųjų, atsakovės motinos ir sesers, pagalba. Jos ne kartą laikinai po N. ir jos motinos K. G. kilusių konfliktų, priimdavo abi mergaites į savo namus, kol nurims emocijos. Vienos atvejo peržiūros metu N. užsiminė, kad jos motina ir dabartinis draugas vartoja narkotikus. Po 2018 m. liepos 4 d. vykusio gerovės komisijos posėdžio, K. G. atsisakė toliau rūpintis dukromis. Savo atsisakymą argumentavo tuo, kad šiuo metu negali tinkamai pasirūpinti jomis, nes neturi gyvenamosios vietos, dar atsakovė prašė leisti jos dukroms pagyventi pas jos seserį, mergaičių tetą E. L.. Po šio K. G. pareiškimo buvo vertintas grėsmės vaikui lygis, skyrius kreipėsi į Teismą su prašymu dėl leidimo paimti vaikus iš jų įstatyminio atstovo, Teismas prašymą tenkino. Tuo pagrindu N. ir L. buvo nustatyta laikinoji globa tetos L. šeimoje. Po laikinosios globos nustatymo jokių teigiamų pokyčių neįvyko, atsakovė bet kokios siūlomos pagalbos atsisakė, dukromis nesidomi, ieškovo duomenimis, išvyko į užsienį.

Atsakovei ilgą laiką, nepertraukiamai buvo teikiamos socialinės paslaugos, ji ne kartą buvo nukreipiama į įstaigas, kurios teikia psichologinę pagalbą, paslaugas orientuotas į atsakovės pozityviosios motinystės įgūdžių ugdymą, raginama gerinti ryšį su dukromis. Tačiau specialistų įdėtos pastangos buvo bevaisės dėl K. G. nenoro bendradarbiauti. Galiausiai kuo toliau, tuo labiau ji tolo nuo dukrų, todėl ieškovas prašo neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei dukrų atžvilgiu bei priteisti iš atsakovės išlaikymą dukroms kiekvienai po 150 Eur nuo laikinosios globos nustatymo.

Atsakovė K. G. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo ieškiniui nepateikė. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Liudytoja S. S. parodė, kad ji yra K. G. mama, su dukra jos nebendrauja, ji netiki, kad kada nors K. G. rūpinsis savo dukterimis. Apie bylą ji žino.

Liudytoja S. V. parodė, kad ji buvo socialinė darbuotoja, dirbo su K. G. šeima. K. G. pasirinko gyventi su draugu, o ne su vaikais, jai stinga gyvenimiškos patirties, atsisakydavo teikiamos socialinės pagalbos, vaikus pas specialistus veždavo socialinė darbuotoja, bet ne mama, buvo atvejų, kai K. G. nepriimdavo dukters į namus.

Liudytoja E. L. parodė, kad ji yra laikina mergaičių globėja, K. G. sesuo, K. G. nebendrauja, nesirūpina ir neišlaiko savo vaikų, jais nesidomi. Kažkiek yra bendravusi su didesniąja dukra per feisbuką, bet nuo laikinosios globos nustatymo nei kartą nelankė mergaičių ir jomis nesidomėjo, nors pati dar buvo Lietuvoje.

Ieškinys tenkintinas. Iš gimimo liudijimų (b. l. 5, 6) matyti, kad L. G., gimusios (duomenys neskelbtini) ir N. S., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė, N. tėvystė nenustatyta, o L. 2018 m. rugsėjo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nuginčyta (b. l. 7, 8). Iš Raseinių socialinių paslaugų centro informacijos (b l. 9, 13, 23, 24, 51, 52, 55, 56, 57, 58, 108, 109) matyti, kad buvo siūloma K. G. šeimą įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, nes vaikais tinkamai nepasirūpina ir neužtikrinama saugi gyvenamoji aplinka, vaikai dažnai buvo randami neprausti, aprengti nešvariais rūbais, K. G. sunku planuoti savo išlaidas, šeimai trūksta higienos ir savitvarkos įgūdžių, trūksta tvarkos namuose, nemoka bendrauti su dukromis, spręsti konfliktų. K. G. nerodo ir neturi jokio noro keisti gyvenimo būdo ir ieškoti sprendimo būdų esančioms problemoms spręsti, jos namuose lankosi svetimi asmenys, vartojamas alkoholis, nėra sudarytų sąlygų mergaičių poilsiui ir pamokų ruošai. K. G. nevykdė įpareigojimų nustatytų pagalbos plane, todėl siūlo mergaitėms nustatyti nuolatinę globą ir apriboti motinos valdžią. Iš pakartotinių šeimos aplankymo aktų (b. l. 14-21, 36) matyti, kad K. G. nuolat siūloma tvarkytis namus, rūpintis vaikais, susirasti darbą. Raseinių savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 21 d. įsakymu dėl netinkamos vaikų priežiūros ir socialinių įgūdžių stokos K. G. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą (b. l. 11). Iš Šiaulių AVPK Raseinių PK informacijos (b. l. 12, 106) matyti, kad K. G. už tėvų valdžios nepanaudojimą 2010 m. sausio 8 d. buvo paskirta nuobauda. 2018 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad K. G. šlapime rasta amfetamino ir metamfetamino. Iš Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimo (b. l. 22) matyti, kad 2014 m. birželio 23 d. K. G. už ATPK 181 straipsnio 1 dalį paskirtas įspėjimas. Iš informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą (b. l. 25-27, 29-35, 39-42) matyti, kad K. G. šeimai reikalinga teikti savitvarkos, higienos įgūdžių gebėjimo paslaugas, būtina mokyti bendravimo įgūdžių, planuoti šeimos biudžetą. Ypatingai reikalinga dukrai N. psichologo konsultacija, mama sunkiai susitvarko su dukrų auklėjimu, teigia, pavargusi nuo savo vaikų. Iš K. G. šeimos atvejo peržiūros (b. l. 43-45, 53-54, 61-63, 66, 67, 68-70, 71-73) matyti, kad mamai išaiškintos motinos pareigos bei atsakomybė už jų nevykdymą, įpareigota rūpintis dukromis, spręsti problemas, lankyti tėvystės įgūdžių kursus. Sutikus močiutei ir tetai, mergaitės laikinai apgyvendintos pas jas. Iš Raseinių V. P. pagrindinės mokyklos informacijos (b. l. 37, 46, 47, 118) matyti, kad mama nepakankamai rūpinasi dukters auklėjimu, mergaitė linkusi meluoti, pradėjo vagiliauti, mama neįdeda mergaitei nei priešpiečių, nei pinigų maistui, reiktų atkreipti dėmesį į higieną. Šeimoje vyrauja tarpusavio įtampa tarp N. ir mamos. Mama K. G. dukros pasiekimais nesidomi, mergaitės pasiekimais domisi skaitydama įvertinimus Tamo dienyne. Iš Raseinių Krizių centro (b. l. 48) matyti, kad L. buvo pravesto dvi psichologo konsultacijos, daugiau į konsultacijas neatvyko. Iš VĮ Raseinių psichikos sveikatos centro informacijos (b. l. 49, 50, 59, 74, 75) matyti, kad L. reikalinga ilgalaikė psichologinė pagalba, mama negeba užtikrinti adekvataus gydymo, šeimoje pastebimos tarpusavio bendravimo problemos. Iš 2018 m. liepos 4 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos (b. l. 79-94) matyti, kad nustatytas antras lygis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš šeimos. Iš VĮ Raseinių rajono greitosios medicinos pagalbos stoties (b. l. 64) pranešimo matyti, kad 2018 m. gegužės 7 d. buvo gautas iškvietimas dėl N. S. grasinimo nusižudyti, kuri pjaustėsi rankas. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nutarties (b. l. 96, 97) matyti, kad buvo leista paimti nepilnametes L. G. ir N. S.. Iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 18 d. įsakymų Nr. A₁-700, Nr. A₁-701 matyti (b. l. 99, 100), kad L. G. ir N. S. buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta E. L., vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su globėja. Iš pagalbos plano (b. l. 100-105, 110-115) matyti, kad buvo sudarytas pagalbos šeimos planas, aptarta situacija šeimoje, K. G. įpareigota skambinti dukroms, šeimai nepadėjo pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba, todėl siūloma nustatyti mergaitėms globą ir apriboti motinos valdžią K. G.. Iš informacijos (b. l. 107) matyti, kad N. nenori bendrauti su mama, ja domisi tik močiutė. Iš (duomenys neskelbtini) jaunimo mokyklos (b. l. 116) matyti, kad N. S. įtraukta į mokyklos rizikos mokinių sąrašus dėl deviantinio elgesio, mergaitei teikiama pagalba, ugdymo klausimais bendrauja su močiute. Iš K. seniūnijos pažymos (b. l. 117) matyti, kad K. G. užsiregistravo į užimtumo tarnybą, ne kartą buvo siūlomas darbas, kurio ji atsisakė, motyvacijos susigrąžinti dukras neturi, jų auginti ir jomis rūpintis nenori.

Dėl tėvų valdžios apribojimo.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Tuo atveju, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.).

Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-95/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-114/2013 ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant įvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Atsakovei K. G. teisės apribotinos neterminuotai dukterų L. G. ir N. S. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis), nes atsakovė visiškai nesirūpina savo vaikais, jų nelanko, neaugina, neteikia išlaikymo, šiuo metu gyvena užsienyje, nesiima aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti savo dukrų teises gyventi šeimoje. Atsakovė yra nusišalinusi nuo vaikų priežiūros ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje ji tai darys, nes atsakovė pati savo noru atsisakė rūpintis dukromis ir išvyko į užsienį. Apribojus tėvų valdžią atsakovei, sustabdomos jos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tačiau išlieka turtinė pareiga savo vaikams.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 406 straipsnio 2 dalis nustato, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas išsprendžia klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Be to, CPK 407 straipsnyje įstatymų leidėjas įpareigoja teismą tuo pačiu sprendimu priteisti išlaikymą vaikui.

Bylos duomenys patvirtina, jog Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 18 d. įsakymais Nr. A₁-700, Nr. A₁-701 L. G. ir N. S. laikinąja globėja buvo paskirta E. L., mergaičių globos vieta buvo nustatyta su laikinąją globėja. Mergaitės ir šiuo metu ten gyvena, laikinosios globėjos namų aplinka įprasta, saugi, atitinkanti jų poreikius, todėl nepilnamečių L. G. ir N. S. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyta su laikinąja globėja (rūpintoja) E. L., jos gyvenamojoje vietoje.

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų amžių, į tai, kad atsakovė jokio išlaikymo vaikams neteikia ir jais nesirūpina, sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą, priteisiant iš atsakovės K. G. išlaikymą nepilnametėms dukroms L. G. ir N. S. kiekvienai po 150 Eur kas mėnesį. Ši materialinio išlaikymo suma priteistina nuo laikinosios globos nustatymo dienos, t.y. nuo 2018 m. liepos 16 d., iki dukterų pilnametystės. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų (motinos) valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su dukromis pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas ir atsakovė nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleisti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių dukterų L. G., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečių vaikų L. G., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. S., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo dienos su globėja E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo dienos, t.y. nuo 2018 m. liepos 16 d., iki dukterų pilnametystės.

Nepilnametėms L. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) teikiamą materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti E. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalis dėl tėvų (motinos) neterminuoto valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai.

Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės lėšų.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.