Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Ž. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. D. nubausta už tai, kad 2015-03-29, apie 19.35 val., (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje, vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz A170 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, nustatytas 1,29 promilių girtumas, stovėdama eilėje prie kuro užpylimo kolonėlės, nesilaikė saugaus atstumo, pavažiavo į priekį ir atsitrenkė į priekyje jos stovėjusio automobilio „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, dėl to buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 126 p. reikalavimus.

Ž. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde Ž. D. neneigia aplinkybės, kad automobilį vairavo būdama neblaivi, tačiau nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl kitos transporto priemonės – automobilio „BMW320“ apgadinimo. Ž. D. įsitikinimu, jos vairuojamas automobilis minėtos transporto priemonės neapgadino, o byloje jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilio „BMW320“ apgadinimus padarė jos vairuojamas automobilis, nėra surinkta.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes (ATPK 302¹¹ str.). Vairavimo apsvaigus fakto Ž. D. neginčija, ši aplinkybė nustatyta ne tik jos pačios paaiškinimais, bet ir kitais objektyviais duomenimis (blaivumo tikrinimo testo rezultatais, tarnybiniu pranešimu, administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kitais rašytiniais duomenimis), kuriuos apylinkės teismas įvertino tinkamai. Dėl šios faktinės aplinkybės nustatymo pagrįstų abejonių nekyla.

Apeliaciniame skunde Ž. D. tvirtina, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, dėl to, nesant byloje jokių objektyvių duomenų, konstatavo, kad jos vairuojamas automobilis „Mercedes Benz A 170 CDI“ apgadino automobilį „BMW 320“.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas aukščiau paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pripažino Ž. D. padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 127 str. 3 d. užtraukia KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Ž. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir ji nubausta už tai, kad stovėdama eilėje prie kuro užpylimo kolonėlės, nesilaikė saugaus atstumo, pavažiavo į priekį ir atsitrenkė į priekyje jos stovėjusio automobilio galinę dalį, dėl to buvo apgadinti abu automobiliai. ATPK 127 str. 3 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo.

Nors apeliantė skunde neigia aplinkybę, kad būtent jos vairuojamas automobilis tiriamo eismo įvykio metu apgadino automobilį „BMW 320“, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo nutarime padarytomis išvadomis, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama Ž. D. kaltei dėl šio pažeidimo pagrįsti. Bylos duomenimis nustatyta, to neneigia ir pati Ž. D., kad kuro užpylimo kolonėlėje jos vairuojamas automobilis, laukiant eilėje, pavažiavo į priekį ir atsitrenkė į priešais stovėjusį automobilį „BMW 320“, kurį vairavo A. A.. Kilus įtarimui, kad Ž. D. gali būti neblaivi, į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema, paimti eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, surašytas tarnybinis pranešimas. Minėti įrodymai patikrinti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, „BMW 320“ automobilio apgadinimo faktas tiriamo eismo įvykio metu užfiksuotas ir nustatytas objektyviais duomenimis, kurių patikimumas teismui nekelia abejonių. Tai, kad Ž. D. vairuojamas automobilis apgadino A. A. vairuojamą automobilį, patvirtina eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota automobilių padėtis įvykio vietoje ir nurodyti automobiliui „Mercedes Benz A 170 DDI“ bei automobiliui „BMW 320“ padaryti apgadinimai (b. l. 4), vyriausiojo patrulio E. R. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad apgadinti abu automobiliai, apgadinimai identifikuoti (b. l. 3). Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes E. R. patvirtino apklausiamas teisme, kur nurodė, kad, jei įvykio vietoje buvo nustatyta, kad apgadinimai padaryti, tai ir buvo užfiksuota (b. l. 58, 59). Automobilio BMW 320“ apgadinimo faktas nustatytas ir A. A. paaiškinimais teisme, kur jis patvirtino, kad Ž. D. automobilis atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio galą, buvo padaryti buferio apgadinimai – suskilinėję dažai ir vieno vietoje įskelta, draudimas įvertino ir atlygino žalą (b. l. 43). Be to, eismo įvykio metu padarytų apgadinimų faktą iš dalies patvirtino ir pati Ž. D., nurodydama, kad jos automobilis atsirėmė į priekyje stovėjusį automobilį, matė ant automobilio „BMW 320“ dažų įtrūkimą, tačiau mano, kad jis yra senas. Taigi, Ž. D. paties automobilių kontakto ir to, kad tam tikro pobūdžio apgadinimai ant priekyje stovėjusio automobilio buvo, neneigė, o tai, kad ji automobilio apgadinimus pati vertina kaip atsiradusius seniau, jos kaltės padarius pažeidimą nešalina ir nesudaro objektyvaus pagrindo pripažinti, kad tiriamo eismo įvykio metu automobiliai apgadinti nebuvo. Bylos nagrinėjimo metu Ž. D. pateiktos nuotraukų kopijos taip pat nesudaro pagrindo nustatyti kitokias faktines aplinkybes, negu skundžiamame nutarime nustatė apylinkės teismas. Iš minėtų nuotraukų kopijų matyti, kad tam tikri pažeidimai yra ant abiejų automobilių, tačiau ši aplinkybė buvo nustatyta ir jau aukščiau paminėtais įrodymais, kuriuos teismas atitinkamai įvertino. Nors automobiliui „BMW 320“ padaryti apgadinimai ir nebuvo žymūs, tai patvirtina tiek jau minėtos foto nuotraukų kopijos, tiek kita bylos medžiaga, taip pat ir draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka dėl draudiminio eismo įvykio 2015-03-29 (duomenys neskelbtini) tačiau padarytos žalos dydis juridinės reikšmės pažeidimo kvalifikavimui pagal ATPK 127 str. 3 d. neturi. Faktinė aplinkybė, kad automobilis „BMW 320“ buvo apgadintas, nustatyta objektyviais bylos duomenimis, kuriuos skundžiamame nutarime apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino. Nesutikti su apylinkės teismo padarytomis išvadomis skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo. Ž. D. skunde nurodytos aplinkybės, jos subjektyvus byloje surinktų įrodymų vertinimas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia. Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia ir Ž. D. teisme iškelta versija, kad jos automobilis (priekinis valstybinio numerio ženklas) buvo apgadintas anksčiau. Šios aplinkybės Ž. D. nei savo paaiškinime eismo įvykio vietoje, nei administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė, apie ją neužsiminė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams. Įvertinus tai, Ž. D. versija vertintina kritiškai, kaip jos siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliaciniame skunde reiškiamas ir alternatyvus prašymas, tokiu atveju, jei teismas manys, kad pažeidimas padarytas, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tenkinti tokį prašymą nėra teisinio pagrindo. ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra numatyta kaip pagrindinė nuobauda, skiriama kartu su pinigine bauda. Skirdamas Ž. D. administracinę nuobaudą apylinkės teismas įvertino tai, kad Ž. D., nors pažeidimo padarymo metu ir neturėjo galiojančių nuobaudų, tačiau anksčiau eilę kartų bausta už KET pažeidimus, jai taikytos poveikio priemonės teigiamos įtakos neturėjo, nuo naujų pažeidimų nesulaikė. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybė sunkinančių aplinkybių, padarytas pažeidimas ypač sunkus ir pavojingas, tai patvirtina ir įstatymų leidėjo už tokį pažeidimą numatytą itin griežta sankcija, ir paskyrė administracinę nuobaudą – baudą, artimą straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai ir minimaliam terminui atėmė teisę vairuoti transporto priemones. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismo Ž. D. paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui. Ž. D. skunde nurodyta aplinkybė, kad ji dirba Pirminės sveikatos priežiūros punkte, darbas yra ne vietoje, reikia važiuoti pas ligonius po apylinkės kaimus, teismų praktikoje nepripažįstama aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatyta, nuobaudą arba išviso neskirti administracinės nuobaudos. Kasacinėje praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ATPK 30¹ str. nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 ir kt.). Tokios išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, gali būti nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N62-690/2011, N62-982/2011, N3-396/2007 ir kt.). Nagrinėjamu atveju aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad apylinkės teismo paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui, nėra nustatyta. Įvertinus paminėta laikytina, kad apylinkės teismas nuobaudą individualizavo tinkamai.

Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad apylinkės teismo nutarimas, kuriuo Ž. D. pripažinta padariusi ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, yra teisėtas ir pagrįstas, procesinių pažeidimų tiriant ir vertinant byloje surinktus įrodymus nenustatyta. Paskirta nuobauda adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui ir pavojingumui, nėra aiškiai per griežta. Todėl tenkinti Ž. D. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir skundžiamą nutarimą naikinti ar jį keisti aukštesnysis teismas neturi objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., 302¹³ str.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Ž. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.