- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-11
- Bylos Nr.
- 2YT-8453-393/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-01156-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- I. G.
- Advokatai
- Kazimieras Jukna
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinio fakto nustatymo pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. G. dėl juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas, tai yra dviejų kambarių butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjos - L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu, yra pareiškėjos L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.
Pareiškėjos atstovas advokatas Kazimieras Jukna paaiškino, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos buvęs sutuoktinis K. B. V., gyvenęs (duomenys neskelbtini). Santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto CMS, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė vienintelė duktė I. G. (K.), tuo metu gyveno ir dirbo Vilniuje. Vėliau pareiškėja persikėlė gyventi ir dirbti į Lazdijų rajoną, įsidarbino tuometinėje (duomenys neskelbtini), kur išdirbo 35 metus, apsigyveno pas savo tėvus (duomenys neskelbtini), o sutuoktinis liko gyventi Vilniuje. 1980 m. sutuoktinis iš Lietuvos išvyko į savo gimtinę - (duomenys neskelbtini), kur ir mirė. 1980 m. lapkričio mėnesį pareiškėja su dukra išvyko pas jį, tačiau 1982 m. rugsėjo mėnesį grįžo į Lietuvą. Nuo to laiko jų ryšiai visiškai nutrūko.
Santuoka, (duomenys neskelbtini), Lazdijų rajono liaudies teismo sprendimu buvo nutraukta. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Ši aplinkybė matosi iš teismo sprendimo. Sprendimą dėl santuokos nutraukimo įregistravo tik 1998 m. spalio 27 d., buvo išduotas ištuokos liudijimas. Dirbant (duomenys neskelbtini) (vėliau jos pavadinimai keitėsi), jau po santuokos nutraukimo, 1989 metais buvo suteiktas vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis mūrinio ūkinio pastato ir 1/2 dalis kito mūrinio ūkinio pastato. Vykstant privatizacijai, šį turtą nusipirko, pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta (duomenys neskelbtini) Lazdijų notarinėje kontoroje. Kadangi man su dukra gyventi viename kambaryje buvo nepatogu, todėl (duomenys neskelbtini) šį vieno kambario butą su priklausiniais iškeitė į dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje registruotas pareiškėjos vardu. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą paliko savo vaikaičiui G. G. Tačiau notarė paaiškino, kad testamentinis įpėdinis po pareiškėjos mirties turės sunkumų, norėdamas paveldėti visą mano vardu registruotą butą, nes ištuoka buvo įregistruota jau po to, kai aš įsigijau butą, ir viešajame registre nėra nurodyta, kad tai asmeninė mano nuosavybė. Pareiškėjos įgytas nekilnojamasis turtas įregistruotas viešajame registre nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau CK 3.88 straipsnio 2 dalyje sakoma, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kad gyvendama atskirai nuo sutuoktinio ir kad po santuokos nutraukimo teismine tvarka įsigijo minimą butą, kuris priklauso asmeninės nuosavybės teise, patvirtina šie įrodymai:
1987 m. sausio 21 d. Lazdijų rajono liaudies teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Sprendime nurodoma, kad nuo 1982 m. rugsėjo mėnesio gyvenome atskirai, kad bendro turto neturėjo; (duomenys neskelbtini) mainų sutartis, kurioje nurodoma: „Mainomas butas ir ūkinių pastatų dalys priklauso L. K. asmeninės nuosavybės teise pagal pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą (duomenys neskelbtini) Lazdijų notarinėje kontoroje ir Alytaus inventorizacijos biuro 1994-01-18 d. išduotą pažymėjimą Nr. 206-p.“; buvusio sutuoktinio B. K. mirties liudijimas. Jame nurodoma, kad jis mirė (duomenys neskelbtini); išrašas iš namų knygos, kuris patvirtina, kad šiame bute, (kurio ankstesnis adresas buvo (duomenys neskelbtini) buvęs sutuoktinis nebuvo registruotas, o buvau registruota tik aš ir duktė I. K. Šias išdėstytas aplinkybes posėdžio metu įrodinės ir liudytojų parodymais. Tokiu būdu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad nekilnojamasis turtas, kuris yra registruotas mano vardu, yra mano asmeninė nuosavybė.
Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes, tik jo nustatymas suteiks galimybę įgyvendinti savo turtines teises, apginti savo interesus ir apginti testamentinio įpėdinio interesus. Kita, ne teismine, tvarka įrodyti, kad įgytas turtas yra pareiškėjos asmeninė nuosavybė, nėra galimybės.
Suinteresuotas asmuo I. G. nepareiškė prieštaravimų pateiktam pareiškimui, todėl teismas prieina prie išvados, kad su pareiškėjos reikalavimu sutinka. Jai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, ji nepateikė prašymo atidėti teismo posėdį, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad nekilnojamasis turtas - dviejų kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjos - L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu, yra pareiškėjos L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.
Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Pareiškėjos atstovo paaiškinimas, liudytojų V. M. ir B. J. parodymai, dokumentai: 1987 m. sausio 21 d. Lazdijų rajono liaudies teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo (b. l. 11), (duomenys neskelbtini) buto ir priklausinių pirkimo - pardavimo sutartis (b. l. 14), 1994 m. buto mainų sutartis (b. l. 12), išrašas iš namų knygos (b. l. 15-16), mirties liudijimas (b. l. 9, 10), testamentas (b. l. 18), patvirtina pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą. Visi paminėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja, įgydama nekilojamąjį turtą, su B. K. nesudarė bendros šeimos, nes santuoka teismine tvarka buvo nutraukta, kad kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, kad įgytas turtas, nors ir neįregistravus ištuokos, yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė. Nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybės savaime įrodo, kad turtas yra tik pareiškėjos asmeninė nuosavybė, nes mainydama butą, kuris buvo asmeninė nuosavybė, mainais gautas butas taip pat yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė. Nors (duomenys neskelbtini) buto su dalies ūkinių pastatų pirkimo - pardavimo sutarties pareiškėja nepateikė, nes jos neturi, tačiau kad šį turtą įsigijo pirkdama ir kad tai asmeninė nuosavybė matosi iš (duomenys neskelbtini) mainų sutarties.
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, 3.88 straipsnio 1 dalies, 1 p. sakoma, kad įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, įgytas abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad, kai turtas viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Pareiškėjos įgytas nekilnojamasis turtas įregistruotas viešajame registre nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau CK 3.88 straipsnio 2 dalyje sakoma, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Teismo aukščiau sprendime aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškėja gyvendama atskirai nuo sutuoktinio su B. K. nesudarė bendros šeimos, po santuokos nutraukimo teismine tvarka kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, įsigijo minimą butą, kuris priklauso jai asmeninės nuosavybės teise.
Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes, tik jo nustatymas suteiks pareiškėjai galimybę įgyvendinti savo turtines teises, apginti savo interesus ir apginti testamentinio įpėdinio interesus. Kita, ne teismine, tvarka įrodyti, kad įgytas turtas yra asmeninė nuosavybė, nėra galimybės.
Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 13,28 Eur, todėl iš pareiškėjos valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas, tai yra dviejų kambarių butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjos - L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu, yra pareiškėjos L. K., a. k. (duomenys neskelbtini). asmeninė nuosavybė.
Juridinis faktas nustatytas tam, kad L. K. testamentinis įpėdinis G. G., galėtų įgyvendinti savo teises į mirusios senelės L. K. palikimą.
Priteisti iš pareiškėjos L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13,28 (trylika eurų 28 ct) Eur, valstybei bylinėjimosi išlaidų. (Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas paduodant apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.