Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-1721-459/2016

Teisėjas Saulius Zajarskas (Proceso Nr. 2-06-3-09371-2016-0)

2016 m. lapkričio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. pareiškimą dėl antstolės B. T. nusišalinimo, suinteresuoti asmenys antstolė B. T., VĮ Valstybės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl antstolės B. T. nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/00163, jame prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – užtikrinti antstolės būtiną nušalinimą, o jeigu ji pati nenusišalins, nušalinti ją teismo nutartimi įstatymo numatyta tvarka; sustabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje; pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad antstolė tyčia vykdo sufabrikuotą bylą, pareiškėja jokių nusikalstamų veiksmų neatliko ir baudžiamojoje byloje nėra jokių jos kaltės įrodymų. Taip pat nurodo, kad antstolė yra šališka, suinteresuota, brutali, sąmoningai ir piktavališkai persekioja pareiškėją, neleidžia atlikti procesinių veiksmų, taip pat daro žalą pareiškėjai ir jos motinai.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-22 nutartimi pareiškimą atsisakė priimti.Teismas nurodė, jog vadovaujantis CPK 636 straipsnio 3 dalimi, nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėja pareiškimą dėl antstolės nušalinimo pateikė ir pačiai antstolei, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Pareiškimas teismui pateiktas nepagrįstai, kadangi antstolė, nesutikdama su juo, įstatymo nustatyta tvarka pati jį persiųs teismui. Kadangi pareiškimas pateiktas nesilaikant šiai bylų kategorijai įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, teismas pareiškimą atsisakė priimti.Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-22 nutartį ir perduoti klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.Pareiškėja nurodo, jog teismas neinformavo jos apie tai, kad skundą nagrinės teisėjas Saulius Zajarskas. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta nebuvo, taigi pareiškėjai nebuvo suteikta gynybos teisė ir teisė pasikviesti advokatą. Į bylą negalėjo įstoti kiti suinteresuoti asmenys. Teismas turėjo ginti pareiškėją, net neatsižvelgdamas į jos sunkią materialinę padėtį, tačiau teismas informacijos apie pareiškėjos turtinę padėtį nerinko. Gali būti, jog antstolė pati nesilaikė prašymo nagrinėjimo terminų, pareiškėja jos veiksmų negali įtakoti, taigi išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka nebuvo pažeista.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Šiuo atveju spręstina, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų dėl to, jog skundas pateiktas nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą dėl antstolės B. T. nušalinimo vykdomojoje byloje Nr. 0005/13/00163, jame prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – užtikrinti antstolės būtiną nušalinimą, o jeigu ji pati nenusišalins, nušalinti ją teismo nutartimi įstatymo numatyta tvarka; sustabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 str. 3, 4 d.). Taigi Civilinio proceso kodekse numatyta išankstinė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka: visų pirma, asmuo skundą turi pateikti antstoliui. Antstolis, išnagrinėjęs skundą, jį tenkina arba ne. Tokiu atveju antstolis skundą su vykdomąja byla privalo persiųsti teismui.Vadovaujantis CPK 636 straipsnio 3 dalimi, nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėja pareiškimą dėl antstolės nušalinimo pateikė ir pačiai antstolei, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškimas teismui pateiktas nepagrįstai, kadangi antstolė, nesutikdama su juo, įstatymo nustatyta tvarka pati persiųs jį teismui. Pareiškėja teigia, jog negali įtakoti antstolės veiksmų ir pati antstolė galbūt nesilaikė prašymo nagrinėjimo terminų. Pažymėtina, jog pareiškėja nepateikia jokių šio savo teiginio įrodymų, t. y. nepateikia jokio antstolės patvarkymo šiuo klausimu. Kita vertus, jei pareiškėja mano, kad antstolė nustatytais terminais nesiėmė reikiamų veiksmų, kad išnagrinėtų pareiškėjos prašymą, pareiškėja turėjo pateikti motyvuotą skundą dėl antstolės neveikimo, kuris būtų išnagrinėtas kartu su skundu dėl antstolės veiksmų. Tačiau pareiškėja to nepadarė, išvis neargumentavo, kodėl iš karto, nelaukdama antstolės atsakymo, kreipiasi į teismą, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nesilaikė bylų dėl antstolio veiksmų kategorijai įstatyme nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.Pareiškėja teigia, jog nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimą ir neturėjo galimybės apginti savo teisių, taip pat į bylą negalėjo įstoti suinteresuoti asmenys, be to, teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos turtinės padėties. Visų pirma, teismui neaišku, kodėl, pareiškėjos nuomone, pareiškimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti pareiškėjos turtinę padėtį. Šiuo atveju teismas sprendė tik pareiškimo priėmimo klausimą. Šis procesinis veiksmas atliekamas neinformuojant apie tai ginčo šalių, nes joms Civilinio proceso kodekse nesuteikta teisė reikšti savo pozicijos pareiškimo priėmimo klausimu. Teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį (CPK 137 str. 3 d.). Teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti pareiškimą. Be to, dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Pareiškėja šia savo teise pasinaudojo, skunde išdėstė savo nesutikimo su teismo nutartimi motyvus. Taigi jokios pareiškėjos teisės šiuo atveju pažeistos nebuvo.Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.