Panevėžio apygardos teismo nuosprendis, 1A-161-491/2015

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-10-08
Bylos Nr.: 1A-161-491/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-32-3-00018-2013-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Artūras Ridikas, Evaldas Vanagas
Civilinis ieškovas: R. J., L. J.
Nuteistasis: Z. M.
Nukentėjusysis: R. J., L. J.
Advokatai: Neringa Milašienė

Baudžiamoji byla 1 A – 161 – 491 / 2015Proceso Nr. 1-32-3-00018-2013-4Procesinio sprendimo kategorija : (S) 2.1.3.1.; 2.4.6.4.1.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 8 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Artūro Ridiko ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, Daivai Benevičiūtei,dalyvaujant :nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams R. J. ir L. J.,

Žemesnės instancijos teismas

jų atstovei advokatei Neringai Milašienei,

nuteistajai Z. M.,

jos gynėjai advokatei Dovilei Baniulei,

Žemesnės instancijos teismas

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. M. apeliacinį skundą dėl 2014 m. birželio 23 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal :

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. – 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 154 str. 2 d. – 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 155 str. 1 d. – 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 155 str. 2 d. – 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir Z. M. skirta galutinė subendrinta 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, įpareigojant baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiu iš Z. M. nukentėjusiems R. J. ir L. J. priteista po 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir po 1700 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Žemesnės instancijos teismas

Z. M. nuteista už tai, kad ji, po Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo dėl išlaikymo sūnui priteisimo, į R. J. mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo siuntinėti įžeidžiančias žinutes, taip šmeiždama R. J. ir L. J., t.y. kaltino R. J. sunkaus nusikaltimo padarymu, kad skriaudžia sūnų; žinutėse necenzūriniais žodžiais vadino L. J.; be to, šmeižė, įžeidinėjo ir kaltino juos ir rašydama elektroniniu paštu, vadindama nukentėjusiuosius bei tėvus žmogžudžiais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji Z. M. prašo panaikinti 2014-06-23 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį, nuosprendį. Nurodo, jog teismas netinkamai vertino jos parašytą tekstą, kadangi visos jos nurodytos aplinkybės yra tiesa, ji nieko nemelavo. Visi jos parašyti žodžiai buvo nuolatinio ir sistemingo smurto prieš ją ir jos sūnų išdava. Tiek R. J., tiek jo žmona nuolat vartojo psichologinį smurtą, socialiai diskriminavo bei siekė sudaryti nepakeliamas gyvenimo sąlygas norėdami, kad ji nusižudytų. Būtent dėl pastarųjų asmenų veiksmų ji buvo išvežta į ligoninę, o jos sūnus pateko į vaikų namus, kur patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus. Apeliantė tvirtina, jog apylinkės teismas visiškai nepagrįstai negynė jos interesų, kadangi būtent ji yra nukentėjusi nuo R. J. ir jo žmonos smurto bei žeminimo. Apylinkės teismas nekreipė dėmesio į tai, jog R. J. pažeidė valstybės tarnautojo įgaliojimus gaudamas išrašą apie paveldėtą turtą iš registrų centro, visą laiką ja tik manipuliavo ir net nebuvo sakęs, jog anksčiau buvo vedęs ir turi vaikų. Visa tai akivaizdžiai patvirtina, jog R. J. pats ją provokavo ir įžeidinėjo, žemino bei naudojo psichologinį smurtą ir tokiu būdu siekė, kad ji būtų teista, negalėtų susirasti darbo, o mokėdama priteistą neturtinę žalą – dar ir kompensuotų dalį vaiko išlaikymui sumokėtų lėšų. Kartu R. J. jai tyčia keršija dėl tėvystės nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo. Apeliantės vertinimu, būtent R. J. yra atsakingas už duomenų apie savo sutuoktinę paviešinimą, tačiau apylinkės teismas irgi to nevertino. Teigia, kad R. J. bendradarbiai patvirtina, jog pastarasis yra įskaudinęs eilę moterų ir taip elgiasi sistemingai, todėl jos išsakyti žodžiai yra tiesa. Be to, apylinkės teismo nuosprendyje yra netinkamai nurodyta jos darbovietė, užimamos pareigos bei aplinkybė, kad ji studijuoja universitete. Apeliantės nuomone, visi išdėstyti argumentai rodo, jog teismas nepakankamai įsigilino į susiklosčiusius santykius, dėl ko netinkami vertino jos R. J. ir jo žmonai parašytus žodžius.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusieji R. J. ir L. J. prašo Z. M. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš jos išlaidas, jų turėtas už advokato paslaugas rengiant šį atsikirtimą. Jame nurodoma, kad nuteistoji nors ir prisipažino siuntinėjusi SMS žinutes R. J. bei jo bendradarbiams, tačiau neigė jose juos žeminusi, įžeidinėjusi, šmeižusi, t.y. ji neigė savo kaltę. Nukentėjusiųjų nuomone, apeliantės skundas yra visiškai nepagrįstas, jos motyvai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl jis negalėtų būti tenkinamas.

Teismo posėdyje visi proceso dalyviai prašė šią baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 ir 2 dalyse nutraukti. Nuteistoji Z. M. ir jos gynėja dėl kitų veikų prašė nuteistąją išteisinti. Nukentėjusieji ir jų atstovė prašė nuteistosios apeliacinį skundą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 1 ir 2 d., atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo ją išteisinti iš skundžiamu nuosprendžiu jai inkriminuotų BK 155 str. 1 ir 2 d. bei 154 str. 1 ir 2 d. numatytų nusikalstamų veikų bei tvirtina, kad netinkamą jos elgesį išprovokavo pats nukentėjusysis. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį, o taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą ir apklaususi liudytojus A. Z., R. B., J. P. bei R. V., sprendžia, jog apylinkės teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kadangi netinkamai išdėstė įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes, neišdėstė įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, neišdėstė nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvų ir išvadų, taip pažeisdamas BPK 305 str. 1 d. 1, 2, 3 p., nepagrįstai Z. M. nuteisė pagal BK 154 str. 1 ir 2 d., dėl ko skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – išteisinamasis, nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 str. 1 p.). Be to, atsižvelgiant į nuo 2015-07-10 įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1888 red.), pagal kuriuos BK 155 str. buvo pripažintas netekusiu galios, baudžiamoji byla dėl Z. M. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 155 str. 1 d. ir 2 d. yra nutraukiama (BK 3 str. 2 d.)

Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 str. asmeniui garantuoja vieną svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų BPK normų garantuotų teisių – teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 str. 7 d.). Asmens teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, sudėtiniai aspektai yra pavojingos veikos faktinės aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas (veikos kvalifikavimas) (kasacinė byla Nr. 2K-233/2008). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nuosprendis yra ypač svarbus baudžiamosios bylos dokumentas. Atsižvelgiant į nuosprendžio reikšmę, jo priėmimui, surašymui ir paskelbimui būtina skirti ypatingą dėmesį, savo forma ir turiniu nuosprendis turi atitikti BPK 302 – 307 str. numatytus reikalavimus, būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Be kita ko, nuosprendis turi būti itin aiškus ir nedviprasmiškas, todėl jame nurodomos aplinkybės, išskyrus išimtinius ir atskirai įstatymo reglamentuojamus atvejus, negali savo esme skirtis nuo kaltinime nurodytų aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo atveju skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu Z. M. nusikalstami veiksmai nebuvo detalizuoti. Priešingai, nustatyta tik tai, kad ji po Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-06-10 sprendimo dėl išlaikymo sūnui priteisimo, į R. J. mobilųjį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo siuntinėti įžeidžiančias žinutes, taip šmeiždama R. J. ir L. J., t.y. kaltino R. J. sunkaus nusikaltimo padarymu, kad skriaudžia sūnų; žinutėse necenzūriniais žodžiais vadino L. J.; be to, šmeižė, įžeidinėjo ir kaltino juos ir rašydama elektroniniu paštu, vadindama nukentėjusiuosius bei tėvus žmogžudžiais. Taigi akivaizdu, iš tokios nuosprendžio nustatomosios dalies neįmanoma išskirti jokių detalių Z. M. veiksmų, kurie, apylinkės teismo vertinimu, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, visiškai neaišku, kokie konkretūs jos veiksmai apylinkės teismo buvo vertinti kaip įžeidimas, o kokie laikyti šmeižimu. Tokia situacija, t.y. konkrečių veiksmų, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę nedetalizavimas, rodo, kad nuteistajai suformuluotas kaltinimas yra ydingas, nekonkretus ir pažeidžia jos teisę į teisingą teismą. Atsižvelgiant į tai, galima pagrįstai konstatuoti, jog buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, dėl ko apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir priima naują nuosprendį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2013-07-11 Pasvalio rajono apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiojo R. J. skundas, kuriuo jis prašė Z. M. pripažinti kalta pagal BK 154 str. bei 155 str. ir jai paskirti atitinkamą bausmę. Šiame skunde Z. M. veiksmai buvo aprašyti ne itin konkrečiai, labiau pabrėžiant, kad ji siuntinėdama trumpąsias žinutes ir elektroninius laiškus šmeižia R. J. bei jo žmoną. Vėliau, 2013-08-12 Pasvalio rajono apylinkės teisme buvo gautas patikslintas R. J. ir L. J. skundas, kuriame Z. M. veiksmai buvo detalizuoti, konkrečiai įvardijant, kokie išsakyti žodžiai privačius kaltintojus įžeidė, o kokie – apšmeižė. Matyti, jog aptariamu patikslintu skundu Z. M. buvo kaltinama tuo, kad ji į R. J. tarnybinį mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) iš mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) 2013-06-12 12.34 val. ir 13.41 val., 2013-06-13 12.20 val. ir 12.21 val., 2013-06-14 12 val., 2013-06-14 20.21 val., 2013-06-20 20 val., 2013-06-22 8.13 val., 2013-06-22 8.28 val., 2013-06-23 11.22 val., 2013-06-27 10.39 val., 2013-07-13 15.53 val., 2013-07-13 19.05 val., 2013-07-22 13.55 val., 2013-07-22 14.04 val., 2013-07-24 9.07 val. atsiuntė trumpąsias žinutes bei 2013-06-13 13.38 val. į R. J. darbo elektroninį paštą bei jo bendradarbių A. Z., O. P. bei A. B. elektroninį paštą išsiuntė elektroninį laišką taip tyčia raštu įžeisdama R. J., viešai raštu įžeidė L. J., tyčia apšmeižė L. J. ir R. J., o taip pat tyčia apšmeižė R. J. labai sunkaus nusikaltimo padarymu, o būtent :

1) 2013-06-12 12.34 val. ir 13.41 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „sunaus motinos Zudikas“, 2013-06-13 12.20 val. ir 12.21 val. trumpojoje žinutėje teiginiais „kurvininko“, ,,slykstaus niekso“, „S. K.“, 2013-06-14 12 val. trumpojoje žinutėje teiginiais „slystus kurvininke“, „bjaurastie“, 2013-06-14 20.21 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „sekso maniaku batpadis-kurvininkas“, 2013-06-20 20 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „zmogzudi“, 2013-06-22 8.13 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „slykstaus kurvininko“, 2013-06-23 11.22 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „visas dulkini“, 2013-06-27 10.39 val. trumpojoje žinutėje teiginiais „zmogzudziai, melagiai ir nieksai“, 2013-07-13 15.53 val. trumpojoje žinutėje teiginiais „Slykstus prakeiktas Zmogzudy kurvininke“, 2013-07-13 19.05 val. trumpojoje žinutėje teiginiais „kurvininkas, visiškas melagis ir nieksas“, 2013-07-24 9.07 val. trumpojoje žinutėje teiginiais „nieksu svolaciu seimos benkarto-kurviuko“, „Nuzudei jo motina tad galesi ir ji taip pat „sutvarkyti“ tai moki tobulai padaryti“ raštu tyčia užgauliai pažemino R. J. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 2 d.;

2) 2013-06-13 12.20 val. ir 12.21 val. trumpojoje žinutėje teiginiais „Juk turi nuostabia kurva <...> Linkiu tau ir tavo kurvai“, 2013-06-20 20 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „tavo ivaikintai Barakudos kurvelei“, 2013-06-22 8.13 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „tavo zmona kurva“, 2013-06-23 11.22 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „savo kurvai“, 2013-07-13 19.05 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „tavo kurva ir jos kurvyte“, 2013-07-22 13.55 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „kurvininko verta kurva“ viešai raštu tyčia užgauliai pažemino L. J. ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 155 str. 1 d.;

3) 2013-06-22 8.28 val. trumpojoje žinutėje teiginiais „Dabar tavo bendradarbiams išsiusiu laiska ir papasakosiu kaip ji nesciu moteru vyrus suvilioja kokia yra kurva, kaip kudikius be tevo palieka, kokie yra slyksti barakuda ir kaip slyksciai saiposi is tu vaiku ir ju motinu“ tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie L. J., kuri ją paniekino ir pažemino, ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d.;

4) 2013-06-13 13.38 val. išsiųstame elektroniniame laiške teiginiais „tavo k...(čia negražus žodis kuriuo vadinamos tokios moterys kaip tavo dabartinė partnerė juk ji ir yra paskutinė k...<...> juk ji labai didelė turtų mėgėja..<...> atsirado tikra k...“ tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie L. J., kuri ją paniekino ir pažemino, ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d.;

5) 2013-06-13 13.38 val. išsiųstame elektroniniame laiške teiginiais „Puikiai mokate naudoti psichologini ir emocini bei moralini ir socialinius smurtus, kad nekaltą žmogų apšmeižtumėte ir nužudytumėte-taip R. J. - tu tokiais įrankiais moki žudyti žmones. <...> mane nužudei, nes atsirado tikra k...ir mane su savo tėvu nusprendei pašalinti...<....> tikrai nereikia vaikui būti šeimoje kuri nužudė jo mamą <....>Atėmei iš manęs sveikatą, darbus, atėmei ir sumindei gyvenimą, kad nužudytum.<....> baisus ir šlykštus tu žmogus R. J.<...>esi J. tikras šlykštalas ir niekšas“ tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie R. J., kuri jį paniekino ir pažemino, ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d.;

6) 2013-06-13 13.38 val. išsiųstame elektroniniame laiške teiginiais „nes esi Žmogžudys. ...<...> Nužudei vaiko motiną o vaiką į vaiknamį“ tyčia šmeižė R. J. padarius labai sunkų nusikaltimą ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 2 d.

Kolegija pažymi, kad pagal baudžiamųjų bylų dėl BK 154 ir 155 str. numatytų nusikalstamų veikų specifiką, tik nukentėjusysis (privatus kaltintojas) subjektyviai turi pats apsispręsti, koks gi konkrečiai kaltininko poelgis jį įžeidė, o koks jį apšmeižė. Šiose baudžiamosiose bylose tik pats nukentėjusysis formuluoja pirminį kaltinimą ir jį privalo įrodyti. Savaime suprantama, kad vadovaudamasis BPK 256 str. privatus kaltintojas turi teisę pakeisti kaltinimą, tačiau, kolegijos nuomone, šiose bylose iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės, t. y. žinutės ar elektroniniai laiškai su įžeidžiančiu ar šmeižikišku turiniu, neturėtų iš įžeidimo virsti šmeižimu vien tik todėl, kad pasikeitė įstatymų leidėjo valia ir konkreti nusikalstama veika nustojo galios. Šioje byloje susiklostė būtent tokia situacija. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, R. J. bei L. J. pateikė naują patikslintą kaltinimą, kuriuo Z. M., atsižvelgiant į tai, kad buvo panaikintas BK 155 str., tapo kaltinama padariusi tik BK 154 str. 1 d. ir 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju nukentėjusiųjų naujai pateiktas kaltinimas, nors ir yra siauresnės apimties (pašalintos aplinkybės, susijusios su BK 155 str. numatytų nusikalstamų veikų padarymu), tačiau jame yra nurodyta žymiai daugiau veiksmų, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę pagal BK 154 str. 1 d., nei pirminiame patikslintame kaltinime, t. y. dalis Z. M. žinučių, kurių turinys pirminiame patikslintame kaltinime nukentėjusiųjų buvo laikomas juos įžeidžiančiu, imtas laikyti jų šmeižimu. Pvz., apylinkės teismui pateiktame patikslintame kaltinime buvo tvirtinama, kad trumposiose žinutėse Z. M. nurodyti teiginiai „turi...kurva<...> tavo kurvai <...>“, „ <...>Barakudos <...>, „<...> kurvai“, „tavo kurvos <...>“, „<...> kurvininko verta kurva <...>“ nukentėjusiuosius įžeidė, o apeliacinės instancijos teismui pateiktame patikslintame kaltinime juos prašoma pripažinti šmeižimu. Negana to, apeliacinės instancijos teismui pateiktame patikslintame kaltinime yra nurodyta anksčiau net neaptartų trumpųjų žinučių teiginių, t.y. cituojamos tokios nuteistosios parašytos žinutės, kurios pirminiame patikslintame kaltinime išvis nebuvo nurodytos. Tokia situacija yra ydinga ir nepagrįsta, kadangi nuteistosios veiksmai, kurie nukentėjusiuosius iš pradžių žeidė, šiuo metu, t. y. vien tik todėl, kad įžeidimas kaip nusikalstama veika yra dekriminalizuota, negali būti kaip savaime suprantami vertinami jų šmeižimu, nes anksčiau dėl tokių žodžių jie nesijautė apšmeižti. Pažymėtina ir tai, kad ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama ne pagal nukentėjusiųjų, o pagal nuteistosios apeliacinį skundą, todėl Z. M. padėtis negali būti labiau sunkinama, nei nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Kolegija atsižvelgia į aukščiau išdėstytus teiginius ir nuteistosios Z. M. veiksmus vertina pagal 2013-08-12 Pasvalio rajono apylinkės teisme priimtą patikslintą R. J. ir L. J. skundą, lygindama jo turinį su patikslintu kaltinimu, gautu apeliacinės instancijos teisme.

Kaip jau minėta pirmiau, nuo 2015-07-10 įsigaliojo baudžiamojo įstatymo pakeitimas (2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1888 red.), kuriuo BK 155 str. visa apimtimi buvo pripažintas netekusiu galios. Tokiu būdu akivaizdu, jog šiuo metu veika, numatyta BK 155 str. yra dekriminalizuota, toks baudžiamojo įstatymo pakeitimas švelnina nuteistosios teisinę padėtį, ir pagal BK 3 str. turi grįžtamąją galią. Taigi, Z. M. negali kilti baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį ir jos veiksmai, kuriuos nukentėjusieji laikė jų įžeidimu, nebegali būti baudžiami pagal BK. Kaip matyti, pagal BK 155 str. 1 d. ir 2 d. ji buvo kaltinama (ir kaip galima suprasti iš nuosprendžio – buvo nuteista) už tai, kad ji 2013-06-12 12.34 val. ir 13.41 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „sunaus motinos Zudikas“, 2013-06-13 12.20 val. ir 12.21 val. trumpojoje žinutėje teiginiais „kurvininko“, ,,slykstaus niekso“, „S. K.“, 2013-06-14 12 val. trumpojoje žinutėje teiginiais „slystus kurvininke“, „bjaurastie“, 2013-06-14 20.21 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „sekso maniaku batpadis-kurvininkas“, 2013-06-20 20 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „zmogzudi“, 2013-06-22 8.13 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „slykstaus kurvininko“, 2013-06-23 11.22 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „visas dulkini“, 2013-06-27 10.39 val. trumpojoje žinutėje teiginiais „zmogzudziai, melagiai ir nieksai“, 2013-07-13 15.53 val. trumpojoje žinutėje teiginiais „Slykstus prakeiktas Zmogzudy kurvininke“, 2013-07-13 19.05 val. trumpojoje žinutėje teiginiais „kurvininkas, visiškas melagis ir nieksas“, 2013-07-24 9.07 val. trumpojoje žinutėje teiginiais „nieksu svolaciu seimos benkarto-kurviuko“, „Nuzudei jo motina tad galesi ir ji taip pat „sutvarkyti“ tai moki tobulai padaryti“ tyčia neviešai įžeidė R. J. ir 2013-06-13 12.20 val. ir 12.21 val. trumpojoje žinutėje teiginiais „Juk turi nuostabia kurva <...> Linkiu tau ir tavo kurvai“, 2013-06-20 20 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „tavo ivaikintai Barakudos kurvelei“, 2013-06-22 8.13 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „tavo zmona kurva“, 2013-06-23 11.22 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „savo kurvai“, 2013-07-13 19.05 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „tavo kurva ir jos kurvyte“, 2013-07-22 13.55 val. trumpojoje žinutėje teiginiu „kurvininko verta kurva“ tyčia viešai įžeidė L. J.. Šioje apimtyje baudžiamoji byla prieš Z. M. pagal BK 155 str. 1 ir 2 d. nutraukiama (BK 3 str. 2 d.). Išsamesnio teisinio vertinimo kolegija šioje apimtyje nebeatlieka.

Apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėja tik dėl to, ar Z. M. 2013-06-22 8.28 val. trumpojoje žinutėje teiginiais „Dabar tavo bendradarbiams išsiusiu laiska ir papasakosiu kaip ji nesciu moteru vyrus suvilioja kokia yra kurva, kaip kudikius be tevo palieka, kokie yra slyksti barakuda ir kaip slyksciai saiposi is tu vaiku ir ju motinu“ bei 2013-06-13 13.38 val. išsiųstame elektroniniame laiške teiginiais „tavo k...(čia negražus žodis kuriuo vadinamos tokios moterys kaip tavo dabartinė partnerė juk ji ir yra paskutinė k...<...> juk ji labai didelė turtų mėgėja..<...> atsirado tikra k...“ tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri paniekino ir pažemino, apie L. J., o taip pat 2013-06-13 13.38 val. išsiųstame elektroniniame laiške teiginiais „Puikiai mokate naudoti psichologini ir emocini bei moralini ir socialinius smurtus, kad nekaltą žmogų apšmeižtumėte ir nužudytumėte-taip R. J. - tu tokiais įrankiais moki žudyti žmones. <...> mane nužudei, nes atsirado tikra k...ir mane su savo tėvu nusprendei pašalinti...<....> tikrai nereikia vaikui būti šeimoje kuri nužudė jo mamą <....>Atėmei iš manęs sveikatą, darbus, atėmei ir sumindei gyvenimą, kad nužudytum.<....> baisus ir šlykštus tu žmogus R. J.<...>esi J. tikras šlykštalas ir niekšas“ tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie R. J. ir L. J., bei ar 2013-06-13 13.38 val. išsiųstame elektroniniame laiške teiginiais „nes esi Žmogžudys. ...<...> Nužudei vaiko motiną o vaiką į vaiknamį“ tyčia šmeižė R. J. padarius labai sunkų nusikaltimą, t. y. ar tokie jos veiksmai išties yra tiek pavojingi, kad turėtų būti vertinami kaip užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę.

Pagal BK 154 str. atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Garbė – tai viešoji teigiama nuomonė apie asmenį, asmens geras vardas. Orumas – tai asmens savęs vertinimas, kurį lemia visuomenės įvertinimas. Šmeižimo atveju nukentėjusysis pažeminamas kitų žmonių akyse, kartu pažeidžiant jo orumą. Atsakomybė pagal BK 154 straipsnį atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo (kaltininkas) veikia tiesiogine tyčia. Subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai turi atitikti BK 15 str. 2 d. numatytą tiesioginės tyčios formą. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daro (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385/2005, 2K-269/2005, 2K-210/2008, 2K-187-677/2015). Inkriminuojant šmeižimą, kaip nusikalstamą veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95-788/2015, 2K-396/2009).

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji Z. M. ir nukentėjusysis R. J. iki išsiskyrimo artimai bendravo, tam tikru laikotarpiu vedė bendrą ūkį, vyko kartu atostogauti, kartu gyveno pas nukentėjusiojo tėvą, o taip pat planavo bendrą ateitį, dėl ko nuteistoji pastojo ir šiuo metu augina R. J. sūnų. Nepaisant to, nuteistoji ir nukentėjusysis išsiskyrė, po ko Z. M. pradėjo rašyti nepagarbaus turinio žinutes R. J., o taip pat išsiuntė tokio turinio elektroninį laišką jo bendradarbiams. Iš pirmiau aptartų trumpųjų žinučių bei elektroninio laiško turinio akivaizdu, kad Z. M. rašytas tekstas iš ties buvo įžeidžiančio pobūdžio, o vartoti žodžiai – necenzūriniai ir nemandagūs. Tą apylinkės teismo posėdžio metu pripažino ir pati nuteistoji (1 t. 101 b. l.). Nukentėjusieji R. J. bei L. J., duodami parodymus pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, kad tokie Z. M. veiksmai jiems sukėlė neigiamas emocijas, buvo nemalonūs ir juos žeidė (1 t., 104 – 106 b. l.). Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie nuteistosios veiksmai neturėtų būti pripažinti nusikalstamomis veikomis, numatytos BK 154 str. 1 d. ir 2 d. Pažymėtina tai, kad įvykio metu susidariusi situacija nuteistajai buvo ypač nepalanki. Tuo metu ji jau buvo išsiskyrusi su nukentėjusiuoju, pagimdžiusi judviejų vaiką, kurio R. J. iš pradžių nepripažino, bei išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną iš (duomenys neskelbtini), kur mokėsi (duomenys neskelbtini) studijose ir dirbo (duomenys neskelbtini). Akivaizdu ir tai, kad Z. M. finansinė padėtis buvo sunki, R. J. tuo metu (iki 2013-06-10 Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimo dėl vaiko išlaikymo priteisimo) praktiškai neprisidėjo prie jo išlaikymo, o be to tuo metu, kaip matyti iš 2014-05-07 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto bei pačios nuteistosios parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, jai atsinaujino depresija, ji net bandė žudytis, (1 t., 135 b. l.). Iš Z. M. siųstų teksto ir elektroninio laiško turinio matyti ir tai, kad ji buvo itin nusivylusi tokia situacija, kaltino nukentėjusįjį ją palikus bei vertino, jog tam turėjo įtakos jo žmonos L. J. veiksmai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent tokia itin sudėtinga ir netgi beviltiška situacija, kurios susidarymui betarpiškos ir tiesioginės įtakos turėjo paties R. J. netinkamas elgesys su Z. M., ir lėmė netinkamus nuteistosios veiksmus siunčiant nepagarbaus bei nekorektiško turinio žinutę bei elektroninį laišką R. J. ir jo bendradarbiams. Tokią išvadą iš dalies leidžia daryti ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai. Nukentėjusiojo bendradarbė A. Z. parodė, kad ji ir kiti darbuotojai išties gaudavo elektroninius laiškus nuo Z. M.. Į 2013-06-13 parašytą elektroninį laišką pateikė atsakymą, kadangi iš šio laiško buvo aišku, kad Z. M. ruošiasi žudytis. Parašė, kad jos istorija žinoma, kad ji yra puiki motina, kad gali auginti vaikelį. Žinojo, kad R. J. ir Z. M. draugavo, kad buvo persikraustę pas tėvus, vėliau išsinuomojo butą. Atsiųsti Z. M. laiškai bendravimo su R. J. nepakeitė, kadangi jų bendravimas buvo išimtinai dalykinis (2 t., 21 – 22 b. l.). Liudytoja R. B., kuri yra buvusi Z. M. bendradarbė, apeliacinės instancijos teisme parodė, kad M. buvo jauna, pedantiška specialistė. 2011 m. mieste pora kartų matė Z. M. kartu su R. J.. Žino, kad bandė gyventi kartu su R. J., tačiau vėliau gyveno viena (duomenys neskelbtini). Z. M. pasipasakodavo, jog yra konfliktinės situacijos, kad vyksta teismai dėl vaiko pripažinimo ir išlaikymo (2 t., 22 – 23 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta J. P. parodė, jog žino apie Z. M. ir R. J. santykius, žino, kad pastaroji gyveno Panemunėje, kad R. J. ją paliko, kad ji vis laukdavo jo grįžtančio, o gimus vaikui bandė žudytis. Mano, kad Z. M. buvo psichologiškai sužlugdyta po to, kai ją paliko vyras, nes iki tol bandė kurti gyvenimą kartu, kūrė ateities planus. Z. M. buvo šoko būsena, ji buvo nusivylusi, nuolatos verkdavo ir pasakodavo, jog R. J. palaikė dvigubus santykius, todėl Z. M. jautėsi lyg R. J. buvo nuviliotas nuo kuriamos šeimos (2 t., 22 – 23 b. l.). Liudytojas R. V., kuris buvo Z. M. grupės draugas, apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad Z. M. ir R. J. pradžioje draugavo, vėliau R. J. sakydavo, jog nori vaikelio, dėl ko Z. M. pastojo ir apsigyveno pas jo tėvus. Z. M. vėliau sakėsi, kad rado butą, kur kraustysis kartu su R. J.. Tačiau Z. M. ir R. J. išsiskyrė, ji viena prižiūrėjo vaiką, jai trūko pinigų ir prasidėjo pogimdyvinė depresija (2 t., 23 b. l.). Taigi akivaizdu, jog Z. M. santykius su R. J. vertino rimtai, tikėjo bendra ateitimi ir bandė kurti šeimą, todėl išsiskyrimas su nukentėjusiuoju buvo itin skaudus, juo labiau kad tuo metu, trūkstant piniginių lėšų, ji liko viena auginti sūnų. Kita vertus, tokia situacija leidžia pagrįstai manyti, kad savo veiksmais Z. M. nesiekė tyčia šmeižti nukentėjusiuosius. Priešingai, pirmiau aptarti duomenys rodo, kad tai buvo emocijų ir jos beviltiškumo išraiška, kaip nurodo pati nuteistoji – „rašiau, ką patyriau“ (1 t., 101 b. l.), nors toks elgesys ir nėra pateisinamas. Apie tai galima spręsti ir iš kitų bylos aplinkybių – nuteistoji neteista ir nebausta (1 t., 64, 65 b. l.), gyvenamojoje vietoje bei iš mokslo įstaigoje charakterizuojama išimtinai teigiamai kaip nekonfliktiškas, labai pareigingas ir atsakingas žmogus, gera specialistė (1 t., 82, 83 b. l.). Be to, iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) krizių centro rašto matyti, kad Z. M. 2012-07-10 kreipėsi į šį krizių centrą prašydama suteikti psichologinę bei teisinę pagalbą dėl išgyvenamos stiprios psichologinės krizės ir teisinių dokumentų tėvystės nustatymui ir vaiko išlaikymui priteisimo (1 t., 79 b. l.). Taigi šiuo atveju Z. M. parašyti nepagarbūs žodžiai, nors ir vertintini, kaip nekorektiški ir prasilenkiantys su etišku problemų sprendimo būdu, savo pavojingu pobūdžiu neatitinka BK 154 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Čia papildomai pažymėtina ir tai, kad Z. M., nurodydama, jog R. J. puikiai moka naudoti psichologini ir emocini bei moralini ir socialinius smurtus ar kad atėmė iš jos sveikatą, darbus, sumindė gyvenimą, apibūdino savo savijautą, emocija ir neigiamus išgyvenimus, kuriuos neabejotinai jai sukėlė susiklosčiusi situacija. Tokią pačią išvadą galima daryti ir dėl Z. M. išsakytų žodžių, kad R. J. neva yra žmogžudys. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad nuteistoji dėl visų jos neigiamų išgyvenimų ir susidariusios nepalankios situacijos kaltina būtent R. J., kuris, jos vertinimu, savo netinkamu elgesiu su ja ją netiesiogiai nužudė. Sąvoka „nužudė“ šiuo atveju, kolegijos nuomone, gali būti vertinama tik perkeltine prasme, nes jokių įrodymų, kad R. J. turėjo ketinimą atimti gyvybę Z. M. byloje nėra. Tvirtindama, jog jis iš jos atėmė darbą ir sumindė jos gyvenimą ji akivaizdžiai kalba apie save, kadangi būtent taip ir jaučiasi. Negana to, kaip jau minėta pirmiau, ji dėl susidariusios situacijos bandė žudytis ir vertino, kad dėl to kaltas yra būtent nukentėjusysis, tačiau niekur neužsiminė ir nekaltino R. J. prieš ją vartojus fizinį smurtą. Čia akivaizdu, kad išsiųsdama tokius žodžius R. J. bendradarbiams ji siekė ne apkaltinti jį realaus nužudymo padarymu, o parodyti, kad dėl jos būklės ir galbūt net jos mirties moralinę atsakomybę turėtų prisiimti būtent nukentėjusysis.

Iš nukentėjusiųjų apylinkės teismui pateikto patikslinto kaltinimo matyti, jog Z. M. buvo kaltinama padariusi tris BK 154 str. 1 d. ir vieną BK 154 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų bei pirmiau aptartų aplinkybių, Z. M. veiksmai siunčiant trumpąją žinutę bei elektroninį laišką buvo atliki praktiškai tuo pačiu laikotarpiu, t.y. 2013-06-13 bei 2013-06-22, o juose nurodytas turinys iš esmės yra tapatus – nuteistoji reiškė nepasitenkinimą susidariusia situacija, kaltino nukentėjusįjį bei jo žmoną dėl to, kad R. J. ją paliko, kad jis nepripažino judviejų vaiko bei neprisidėjo prie jo išlaikymo. Akivaizdu ir tai, kad visa ši situacija susiklostė tuomet, kai Z. M. po išsiskyrimo su nukentėjusiuoju pagimdė sūnų ir išvyko iš Kauno. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Z. M., 2013-06-13 siųsdama elektroninį laišką bei 2013-06-22 trumpąją žinutę veikė vieninga tyčia, dėl ko jos veiksmai tyčia šmeižiant nukentėjusiuosius R. J. ir L. J. (išskyrus tyčia šmeižiant R. J. sunkaus nusikaltimo padarymu) yra vertinami kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 154 str. 1 d.

Tokiu būdu, kolegija pripažįsta, kad Z. M. nurodyti teiginiai 2013-06-22 8.28 val. trumpojoje žinutėje įrašant teiginį „Dabar tavo bendradarbiams išsiusiu laiska ir papasakosiu kaip ji nesciu moteru vyrus suvilioja kokia yra kurva, kaip kudikius be tevo palieka, kokie yra slyksti barakuda ir kaip slyksciai saiposi is tu vaiku ir ju motinu“ bei 2013-06-13 13.38 val. išsiųstame elektroniniame laiške nurodant, kad „tavo k...(čia negražus žodis kuriuo vadinamos tokios moterys kaip tavo dabartinė partnerė juk ji ir yra paskutinė k...<...> juk ji labai didelė turtų mėgėja..<...> atsirado tikra k...“ „Puikiai mokate naudoti psichologini ir emocini bei moralini ir socialinius smurtus, kad nekaltą žmogų apšmeižtumėte ir nužudytumėte-taip R. J. - tu tokiais įrankiais moki žudyti žmones. <...> mane nužudei, nes atsirado tikra k...ir mane su savo tėvu nusprendei pašalinti...<....> tikrai nereikia vaikui būti šeimoje kuri nužudė jo mamą <....>Atėmei iš manęs sveikatą, darbus, atėmei ir sumindei gyvenimą, kad nužudytum.<....> baisus ir šlykštus tu žmogus R. J.<...>esi J. tikras šlykštalas ir niekšas“ „nes esi Žmogžudys. ...<...> Nužudei vaiko motiną o vaiką į vaiknamį“, nors ir yra nepagarbūs bei nekorektiški, tačiau nelaikytini padaryti tiesiogine tyčia bei susidariusioje situacijoje nelaikytini tiek pavojingais, kad būtu privalu taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 154 str. 1 d. ir 2 d. Todėl, kolegijos vertinimu, Z. M. dėl šių veikų turėtų būti išteisinta (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Priimant išteisinamąjį nuosprendį iš Z. M. proceso išlaidos, įskaitant ir nukentėjusiųjų patirtas 984,70 Eur (3400 Lt) dydžio išlaidas dėl teisinės pagalbos suteikimo, neišieškomos (BPK 105 str. 5 d.), civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų R. J. ir L. J. advokatė prašė iš Z. M. priteisti nukentėjusiųjų patirtas išlaidas teisinei pagalbai apmokėti – iš viso 650 Eur. Šis reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi šiuo nuosprendžiu nuteistosios apeliacinis skundas yra tenkinamas ir iš kaltinimų pagal BK 154 str. 1 d. ir 2 d. išteisinama, o baudžiamosios bylos dalis dėl BK 155 str. 1 d. ir 2 d. – nutraukiama.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Z. M. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikusi gynėja advokatė D. Baniulė pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 201,14 Eur, bei prašė jas priteisti Tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju procesas pirmos instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose iš esmės skiriasi. O būtent, pagal BPK 322 str. 1 d. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja nuteistajam ar išteisintajam gynėją apeliacinės instancijos teisme. Kita vertus, šie proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme neturi teisės ir galimybės atsisakyti gynėjo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., teismas

NUSPRENDĖ:

2014 m. birželio 23 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

Baudžiamąją bylą Z. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 155 str. 1 d. ir 155 str. 2 d. nutraukti (BK 3 str. 2 d.).

Z. M. pagal BK 154 str. 1 d. ir 154 str. 2 d. išteisinti jai nepadarius šių veikų (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiųjų R. J. ir L. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiųjų R. J. ir L. J. prašymą iš Z. M. išieškoti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose bendrai jų turėtas 1634,70 Eur dydžio proceso išlaidas atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valdas MeidusTeisėjai Artūras RidikasEvaldas Vanagas