Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB „Senoji kibininė“, neteista, bausta administracine tvarka, neturinti galiojančių nuobaudų, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. nežymiai sutrikdė fiziniam asmeniui sveikatą, o būtent: kaltinamoji 2017-01-01 apie 11 val., Bajoriškių k., Rūdiškių sen., Trakų r. sav. nukentėjusiajam E. S. apdraskė sprandą, veidą, kaklą, t.y. nežymiai sutrikdė jam sveikatą. Tokiais savo veiksmais I. D. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1d.

Kaltinamoji I. D. apklausta teisiamojo posėdžio, įvykusio 2017-06-14, metu neginčijo tos aplinkybės, kad ji konflikto metu apdraskė buvusį vyrą E. D.. Parodė, kad Bajoriškių kaime, kur ji gyvena su 7 metų dukra D. D., 2017-01-01 apie 10 val. 30 min. įvyko konfliktas su E. D., kuomet jis atvažiavo pasiimti dukters. E. D. nenorėjo palaukti, kol dukra pavalgys. Kol dukra valgė, ji nunešė šampano butelį E. D., kurį jis prieš dieną buvo atvežęs. Parodė, kad ji priėjo prie automobilio ir norėjo atiduoti butelį, bet automobilio durelės buvo uždarytos. E. D. sėdėjo priekyje, keleivio pusėje. Tuomet tą butelį ji padėjo ant stogo ir grįžo į namus. Grįžusi į namus, paėmė vaiką ir vėl išėjo į lauką. Vaiką pasodino ant galinės sėdinės. E. buvo savo dureles atidaręs ir pradėjo ant jos šaukti ir spyrė jai iš kojos į veidą. Prieš tai dar ją E. D. visokiais žodžiais išvadino, dėl padėto butelio ant automobilio stogo. Parodė, kad jai buvo du kartus spirta į veidą ir krūtinę, po smūgio į krūtinę, jai nukrito grandinėlė. Susinervavusi pradėjo draskyti E. D., tačiau kojomis nesispardė. Patvirtino, kad apdraskė E. D. veidą, nugarą, kaklą ir tai buvo savigyna, nes E. D. pirmas ją užpuolė. Automobilyje buvo jo brolis M. D. ir S. K.. E. D. ją visokiais žodžiais išvadino ir tuo viskas pasibaigė. Po įvykio dukrą norėjo nuvesti namo, bet ji norėjo važiuoti su tėvu ir liko mašinoje. Policiją iškvietė buvęs vyras, pareigūnai atvyko gal po 40 min. Kai atvyko policijos pareigūnai, incidento jau nebuvo. Ji su savo telefonu fotografavo mėlynes, nes skaudėjo krūtinę. Dėl savo sužalojimų parašė pareiškimą tą pačią dieną ir perdavė atvykusiems pareigūnams. Parodė, kad kai E. D. atvažiuoja pasiimti dukros, tai tarp jų nuolat kyla konfliktai. Parodė, kad kaip ji gali būti kaltinama, kiek E. D. gali ją daužyti, o ginčijasi jie dėl pinigų vaikų, kurių jis tai duoda, tai nedaduoda.

Nukentėjusysis E. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2017-01-01 apie 10 val. paskambino I. D. ir pasakė, kad atvažiuoja paimti dukros. Ji pasakė atvažiuoti 11 val., nes dukra dabar valgo. Jis atvažiavo apie 10 val. 30 min. į Bajoriškių kaimą, atvažiavo trise, jis, jo brolis M. D. ir S. K.. Automobilis buvo nukentėjusiojo žmonos. Atvažiavus paskambino Inesai, o ji išėjo su vaikiško šampano buteliu ir pradėjo daužyti per mašiną. Tada ji paliko butelį ant stogo ir keikdamasi nuėjo namo. Jis jai nieko neatsakė ir I. D. nuėjo į namus. Antrą kartą kaltinamoji atėjo su vaiku, iš karto priėjo prie priekinių keleivių durelių ir pradėjo laužti jas, rėkė ant jo, nes jis buvo užsirakinęs, sulaužė automobilio durelių rankenėlę ir atidarė dureles, tuomet ji pradėjo draskyti rankomis jo veidą, kaklą, nugarą. Per nugarą daužė su kumščiu. Sudavė kumščiu per galvą, o vaikas tuo metu bėgiojo aplink mašiną verkdamas. Nurodė, kad bandė išlipti iš automobilio, bet ji jam neleido. Brolis ją laikė, kol jis bandė išlipti iš mašinos. Išlipus iš automobilio kaltinamoji jį vijosi spardė jam kojas ir nugarą. Jis prieš I. D. nenaudojo jokio smurto. Visą incidentą matė dukra, brolis, S. K.. Ž. irgi viską matė, ji buvo namie, bet paskui išėjo, kai jis stovėjo ant kelio ir Inesa vėl pradėjo jį draskyti. Prašo priteisti patirtas išlaidas už ekspertizę ir už advokato suteiktas paslaugas, atsisako reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Nurodo, kad kai atvažiuoja pasiimti dukros iš kaltinamosios, jis nelipa iš mašinos ir atvažiuoja ne vienas, nes pastoviai vyksta incidentai. Po šio įvykio daugiau incidentų nebuvo. Šiuo metu su vaiku bendrauja.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. D. parodė, kad E. D. yra jo brolis, o Inesa buvusi brolio žmona. 2017-01-01 jo atvažiavo paimti brolis iš ligoninės su brolio svainiu – S. K.. Visi jie nuvažiavo brolio dukros paimti. Brolis paskambino Inesai ir pasakė, kad nori vaiką paimti, o Inesa pasakė, kad vaikas valgo, o brolis pasakė, kad palauks. Laukiant automobilyje, išbėgo Inesa su vaikišku šampanu ir pradėjo rėkti kažką, daužyti per mašinos stogą. Vėliau Inesa išėjo iš namų su vaiku. Jis išlipo iš automobilio, kad vaikas įliptų į mašiną. Mergaitė atsisėdo ant galinės sėdynės ir ji liko mašinoje. Tada Inesa pradėjo rėkti, pradėjo broliui draskyti veidą. Inesą kažką rėkė ant brolio. Jis stovėjo prie mašinos durų. Ji pro galines duris įkišo ranką į mašinos vidų ir pradėjo broliui draskyti kaklą. Mergaitė sėdėjo per vidurį ant galinės sėdynės. Jo brolis (E. D.) atidarė duris, o ji tada puolė jam už veido ir pradėjo draskyti jam veidą. Tuomet jis Inesą atitraukė, o brolis nubėgo toliau kviesti policijos. Tada Inesa paėmė akmenį ir norėjo mesti į mašiną, o jis jai neleidau mesti akmenis į mašiną ir tada suplėšė jai netyčia grandinėlę. Mergaitė viską matė ir rėkė mašinoje. Jis atėmė tą akmenį, o brolis iškvietė policiją. Policijos laukė 2-3 valandas. Ji po to įlipo į mašinos galą ir norėjo mergaitę pasiimti, bet mergaitė nelipo. Tuo metu jis pradėjo filmuoti ir Inesa apsiramino.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. K. parodė, kad E. D. yra jo svainis, o Inesa buvusi svainio žmona. 2017-01-01 įvyko incidentas. Jis su E. D. ir M. D. atvyko pasiimti vaiko į už Rūdiškių esančiame kaimą. Ten yra vienkiemis. Ten nuvyko trise. Kai atvažiavo, Inesa išbėgo iš namų su buteliu šampano ir pradėjo daužyti mašinos stogą. Paskui ji tą šampaną numetė. Jie tuo metu sėdėjo automobilyje. Paskui ji nuėjo atvesti vaiko. Atvedė tą vaiką ir pradėjo atidarinėti mašinos priekines dureles. Vaikas atsisėdo gale. M. buvo išlipęs iš mašinos, kad vaikas atsisėstų ir tada vėl atsisėdo į mašiną. Inesa pradėjo lysti į priekį ir atidarinėti dureles, kur E. sėdėjo. E. laikė dureles, nes ji pradėjo rėkti, grasinti. Kai ji daužė su šampanu per stogą, tai E. pasakė „ką tu darai“. Inesai pavyko atidaryti dureles ir tada ji pradėjo draskyti E.. E. paleido dureles. I. E. draskė veidą, o tada iš mašinos išlipo M. ir sulaikė Inesą. Jis ją palaikė. Ji norėjo su akmeniu mašiną sudaužyti. Kol E. išlipo iš mašinos, tai ji jam draskė veidą. Jis tuo metu sėdėjo už vairo iš automobilio nebuvo išlipęs. Matė, kaip E. išlipo ir nuėjo ant kelio, o ji dar bandė jį vytis. M. buvo išlipęs, o mergaitė sėdėjo mašinoje ir rėkė, ji buvo labai išsigandusi. I. mama buvo išėjusi, bet paskui nuėjo namo. Ji buvo išėjusi, kai jie mušėsi, barėsi. Nurodė, kad E. nemušė I.. M. I. nemušė, jos niekas nemušė. Iš pradžių pas ją net nebuvo jokių mėlynių. Pas ją nuo šalčio būną raudonas veidas. Pareigūnų laukė ilgai. Kai policija atvažiavo, tai vaikas vėliau kartu su jais išvažiavo pas tėvą į namus. I. rašė pareiškimą, kad E. ją sumušė, tačiau jis nematė, kad E. ją sumušė. Pas ją jokių mėlynių nebuvo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. J. parodė, kad 4 metus dirba Trakų rajono policijos komisariate reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Nurodė, kad tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Prisimena, kad vyko į Bajoriškių kaimą, nes buvo gautas iškvietimas Atvykus į įvykio vietą, vyro veidas buvo labai sudraskytas, o pas moterį kažkokių akivaizdžių sužalojimų nebuvo. Pareiškimus parašė tiek vyras, tiek moteris. Parodė, kad akivaizdaus smurto požymių nesimatė, nes tada jie būtų pradėję tyrimą. Neatsimena kiek laiko užtrūko toje vietoje.

Teisiamojo posėdžio apklaustas liudytojas A. G. – M. parodė, kad dirba 3 metus Trakų rajono policijos komisariate reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Nurodė, kad nukentėjusysis ir kaltinamoji jam yra žinomi, nes ne vieną kartą buvo pas juos nuvykęs pagal iškvietimą. Įvykio dieną jis vyko į Bajoriškių kaim, tačiau tiksliai neprisimena, dėl ko įvyko konfliktas. Prisimena, kad įvykio vietoje matė, kad vyro veidas buvo apdraskytas, o ar kaltinamajai buvo padaryti kokie nors sužalojimai neprisimena. Nurodė, kad įvykio vietoje automobilis buvo apdaužytas.

Iš byloje esančioje 2017-01-03 Valstybinio teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 10/2017(01), matyti, kad E. D. buvo padaryti odos nubrozdinimai veide, sprande, kaklo kairėje pusėje, paviršinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, paveikus kietais aštriabriauniais daiktais ar įrankiais (galimai); poodinė kraujosruva nugaroje, paveikus kietu buku daiktu ar įrankiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2017-01-01; E. D. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios foto lentelės matyti ant nukentėjusiojo veido ir sprando srityje esantys odos nubrozdinimai ( b.l. 20-21).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2017-01-01 12.08 val. alkotesterio kvito matyti, kad I. D. nustatytas 0.00 prom. girtumas (ikiteisminio tyrimo b.l. 8)

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio 2017-01-01 12.10 val. alkotesterio kvito matyti, kad E. D. nustatytas 0.00 prom. girtumas (ikiteisminio tyrimo b.l. 9)

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 str. 1 d. kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 str. 1 d. nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą. BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Byloje surinkta ir teismo posėdžio metu ištirta medžiaga patvirtina, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamoji I. D. rankomis apdraskė nukentėjusiajam E. D. veidą, sprandą, kaklą, ko pasėkoje nukentėjusysis patyrė kūno sužalojimus, kurie eksperto buvo įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl ji yra atsakinga už visas kilusias pasekmes t.y. kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gynėsi nuo E. D., nes šis jai spyrė į krūtinę ir nutraukė grandinėlę. Šią kaltinamosios poziciją teismas laiko nepagrįsta dėl žemiau nurodytų argumentų, o būtent:

Pagal BK 28 str. 1 d. teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Taikant ir aiškinant šią nuostatą būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne tik besiginančiojo lakioje vaizduotėje. Tai reiškia, kad besiginančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį galima matyti ar girdėti, ar kitaip pajausti. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan.

Sužalojimų nukentėjusiajam padarymo aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji tyčia nagais apdraskė E. D., norėdama tyčia sukelti sužaloti nukentėjusįjį. Liudytojais apklausti M. D. ir S. K. patvirtino, kad atvykus kartu su E. D. pasiimti jo nepilnametės dukros, į I. D. gyvenamąją vietą Bajoriškių kaime, ji pradėjo elgtis agresyviai, buvo nusiteikusi priešiškai nukentėjusiojo atžvilgiu. Išėjusi su šampano buteliu į kiemą, daužė automobilį, kuriuo atvyko E. D., taip pat bandė patekti į užrakintą automobilį, kuriame sėdėjo nukentėjusysis ir sulaužus automobilio durų rankenėlę, ji pateko į automobilį ir pradėjo draskyti nukentėjusiajam veidą kaklą, sprandą. Byloje nė vienas liudytojas nenurodė, kad tuo momentu kas nors būtų puolęs kaltinamąją ir dėl to ji būtų turėjusi gintis. Teismas pažymi, kad kaltinamoji nurodė tik sau palankias aplinkybes, kad tai ji turėjo gintis nuo ją užpuolusio nukentėjusiojo, tačiau tokios jos pozicijos nepatvirtina jokie duomenys, kurie būtų nustatyti byloje, priešingai iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-00504-17, matyti, kad ikiteisminis tyrimas E. D. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes nebuvo nustatyta, nusikaltimo sudėtis, tam kad patraukti E. D. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 2 d. Pažymėtina, kad gynimasis gali būti tik nuo nepasibaigusio akivaizdaus kėsinimosi, keliančio realią grėsmę, o šiuo atveju nukentėjusysis ir liudytojai patvirtino, kad I. D. niekas negrasino, nevartojo ir nebandė vartoti jos atžvilgiu jokio smurto. Taigi, įvykio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp E. D. ir I. D. įvykusį tarpusavio konfliktą išprovokavo pati kaltinamoji savo netinkamu elgesiu, konflikto metu ji pati puolė E. D., o nukentėjusysis fiziniu smurtu neatsakė kaltinamajai, todėl nėra jokio pagrindo I. D. veiksmų vertinti kaip padarytos būtinosios ginties sąlygomis.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad I. D. veikoje nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nurodyti nusikaltimo požymiai ir, esant aptartoms aplinkybėms, kaltinamosios veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamosios I. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji ankščiau neteista, bausta administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, Trakų psichikos sveikatos priežiūros centro stebimų ligonių grupei nepriklauso, dirba, padarė nesunkų nusikaltimą, todėl teismo vertinimu visos šios aplinkybės lengvina kaltinamosios padėtį.

Įvertinus šias aplinkybes I. D. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant trijų mėnesių terminą ir įpareigojant nuteistąją be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalis).

Šioje privataus kaltinimo byloje privatus kaltintojas ir nukentėjusysis E. D. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš I. D. priteisti 23,90 Eur turtinės, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo prašymas priteisti iš kaltinamosios jo patirtą turtinę žalą, 23,90 eurų, kurią sudaro sumokėta suma už specialisto išvadą, yra pagrįstas, byloje yra pateiktas mokėjimo nurodymas (b. l. 19), todėl šis prašymas tenkintinas, priteisiant šią piniginę sumą iš kaltinamosios.

Nukentėjusiojo prašymas priteisti iš kaltinamojo ir jo patirtas atstovavimo išlaidas, 400 Eur tenkintinas, byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad E. D. už teisines paslaugas advokatui S. L. sumokėjo 400 eurų (b. l. 24, 83).

Priimti E. D. atsisakymą nuo 500 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamosios I. D. ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297, 301, 303, 304, 305, 307, 308 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir nubausti ją laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant I. D. laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Priteisti E. D., (duomenys neskelbtini) iš I. D., (duomenys neskelbtini) 23,90 Eur turtinės žalos atlyginimo, ir 400 Eur atstovavimo išlaidų.

Priimti E. D. atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl 500 Eur neturtinės žalos priteisimo ir šio dalyje civilinę bylą nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.