Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) savo skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 5–6).Pareiškėjas paaiškino, kad jam atliekant bausmę Alytaus PN 2013 m. lapkričio 18 d. buvo pranešta, jog mirė tėvas V. B., todėl 2013 m. lapkričio 19 d. jis kreipėsi į Alytaus PN administraciją, prašydamas išleisti į tėvo laidotuves, o jei tai neįmanoma – konvojuoti jį į tėvo laidotuves su apsauga, ir už tai bus apmokėta. Nurodė, jog į prašymą jokio atsakymo negavo, tik atėjęs būrio viršininkas pranešė, kad į tėvo laidotuves jis nebus nei išleistas, nei konvojuojamas su apsauga, kadangi neseniai buvo atvykęs iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir turėjo dvi galiojančias nuobaudas, be to, anot atsakovo, buvo sunku įvertinti jo asmenybę bei nustatyti giminystės ryšį. Taip pat teigė, kad nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2014 m. gegužės 5 d. negalėjo susirašinėti su draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, kurie buvo įkalinimo įstaigose, ir taip buvo atimta galimybė kurti ir palaikyti socialinius santykius su įkalinimo įstaigose laikomais asmenimis, dėl ko buvo šiukščiai pažeidinėjamos jo teisės ir laisvės bei privatumas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2015 m. vasario 26 d. priėmė nutarimą Nr. KT8-N4/2015, kuriame konstatavo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 99 straipsnio 2 dalies nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai. Pareiškėjo nuomone, dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė išgyvenimus, sukrėtimus, dvasines kančias, nepatogumus. Prašė skundą tenkinti ir priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl to, kad nebuvo išleistas į tėvo laidotuves, bei 4 000 Eur dėl to, kad buvo ribojamos jo teisės susirašinėti su įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis. Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–14).Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 20 d. pateikė Alytaus PN prašymą leisti išvykti į tėvo laidotuves, kurios įvyks 2013 m. lapkričio 22 d. Nurodė, jog Alytaus pataisos namai tą pačią dieną priėmė išvadą dėl atsisakymo suteikti nuteistajam trumpalaikę išvyką už pataisos namų teritorijos, kadangi buvo sunku įvertinti pareiškėjo asmenybę, nes pareiškėjas į šią kalinimo įstaigą buvo atvykęs 2013 m. rugsėjo 10 d., taip pat pareiškėjo asmens byloje nebuvo duomenų apie giminystės ryšį bei palaikomus ryšius su V. B., be to, pareiškėjas būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo baustas tris kartus už režimo reikalavimų pažeidimus. Pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigė, jog jam nebuvo suteikta galimybė susirašinėti su kitose kalinimo įstaigose buvusiais draugais, pažįstamais ar neartimais giminaičiais, tačiau duomenų, kad jis būtų bandęs siųsti laiškus kitiems asmenims, esantiems įkalinimo įstaigose, nėra. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas pasipelnyti iš valstybės, kadangi nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip jis yra konkrečiai apskaičiuotas.