- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- 1S-654-317/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57067-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- D. D.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės,
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo D. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. D. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. gruodžio 8 d., jos pabaiga – 2024 m. gruodžio 8 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 1 mėnesis 25 dienos (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos, t. y. 2022 m. spalio 13 d.).
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2022 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Motyvuodama tokį sprendimą Komisija nurodė, jog: nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė; per bausmės atlikimo laiką jis buvo septynis kartus skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą; šiuo metu bausmę atlieka pusiaukelės namuose; bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka; nuteistasis pataisos namuose siekia prasmingo užimtumo – tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius; yra padengęs visus reikiamus įsiskolinimus; dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą; nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai; nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; įvykdė Komisijos rekomendacijas.
4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti šį Komisijos nutarimą, konstatavus, jog nors nuteistasis D. D. daro pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
5. Nuteistasis D. D. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nuteistasis visų pirma tvirtina, jog jo nusikalstamo elgesio rizika, vertinama pagal „OASys“ metodiką, yra nuosekliai mažėjanti. Anot nuteistojo, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, Komisija tinkamai įvertino jo asmenybę, jo elgesio korekciją bausmės atlikimo metu bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. jis buvo perkeltas į lengvąją grupę, o nuo 2021 m. spalio 25 d. bausmę atlieka Pusiaukelės namuose. Per visą atliktos bausmės laikotarpį nebuvo nei karto pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, t. y. nė karto nebuvo baustas drausmine tvarka, yra draugiškas ir nekonfliktiškas, palaiko puikius santykius su aplinkiniais, įgijo 11-kos klasių išsilavinimą ir autošaltkalvio specialybę. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba, lygtinio paleidimo atveju dėl darbo sunkumų neturės, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka tęsti darbinius santykius su juo. Be to, darbovietėje buvo atlikta net šešiolika patikrinimų ir jokių pažeidimų nustatyta nebuvo.
5.2. Skunde akcentuojama ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis buvo septynis kartus skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, reguliariai lankosi parapijoje, kur yra teigiamai charakterizuojamas ir savanoriškai atlieka darbus. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad D. D. dalyvauja individualiose konsultacijose, organizuojamuose renginiuose, individualiuose ir grupiniuose užsiėmimuose tiek Pusiaukelės namuose, tiek ir už jų ribų. Vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos rekomendacijas, jo elgesys pataisos namuose vertinamas kaip nepriekaištingas, jo pataisos procesas vyksta sklandžiai. Be kita ko, lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės gyvenamąją vietą. Nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2022 m. spalio 6 d. dalyvavo ir sėkmingai užbaigė psichokorekcinę programą „Tik tu ir aš“, į ką nebuvo atsižvelgęs apylinkės teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą. Pažymi ir tai, kad pradėjęs dirbti jis savanoriškai padengė visus mokėjimus pagal vykdomuosius raštus ir šiuo metu neturi jokių finansinių įsiskolinimų.
5.3. Dar skunde nurodoma, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo bausmės, o bausmės vykdymo dalis, kuri ruošia asmenį integruotis į visuomenę. Pažymima, kad nuteistasis yra atlikęs didesnę nei reikalaujama (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos bausmės dalį. Tai, anot nuteistojo, leidžia daryti išvadą, kad nuteistajam paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, negalima daryti išvados, jog neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad paleidus nuteistąjį lygtinai būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais. Teismas jam pateiktus duomenis įvertino selektyviai ir apskritai nevertino aplinkybių, kurios tiek nuteistąjį, tiek jo elgesį bausmės atlikimo metu leidžia vertinti teigiamai. Anot nuteistojo, skundžiamos nutartis grindžiama ne teisiniu nagrinėjamos situacijos vertinimu, o tik deklaratyviais teiginiais ir teismo samprotavimais. Be to, pasak skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jo asmenybės, jo elgesio dinamikos bausmės atlikimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. D. skundas tenkinamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 1 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. D. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2 paskirtos bausmės). Ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties ankstesniame punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos namų pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
8. Atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. D., apylinkės teismas nurodė, jog nors jis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, žemesnės instancijos teismas padarė išvadą, jog D. D. lygtinis paleidimas nėra galimas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bei išlieka jo riziką nusikalsti didinantys kriminogeniniai veiksniai: „ankstesnis nusikalstamas elgesys“; „smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos“; „nusikalstamos elgsenos modelis“ (smurtiniai nusikaltimai, alkoholio vartojimas); „nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas“; „netinkamas gyvenimo būdas“; „alkoholio vartojimo istorija“; „mąstymo lankstumo, savikritiškumo stoka“. Taip pat teismas pažymėjo, jog D. D. bausmę atlieka už padarymą labai sunkaus bei negrįžtamas pasekmes sukėlusio nusikaltimo, kuris įvykdytas bendrininkų grupėje bei apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, anksčiau teistas, jam taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas, areštas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą, apylinkės teismas motyvavo ir likusios neatliktos bausmės dalimi bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytomis aplinkybėmis, jog: nuteistasis anksčiau darydavo gan impulsyvius sprendimus, manydamas, kad tai rodo jo gebėjimus būti ryžtingu ir savimi pasitikinčiu; šiuo metu jis nors ir labiau apgalvoja pasekmes, bet išlieka tikimybė, jog emocinio susijaudinimo būsenoje gali pasielgti impulsyviai; praeityje jis yra taikęs instrumentinę agresiją, siekiant priversti kitus žmones vykdyti jo valią; išlieka tikimybė, kad būdamas emocinio susijaudinimo būsenoje nuteistasis gali prarasti savitvardą ir jos metu gali pasireikšti smurtinis elgesys; jis kartais pasirenka netinkamas problemų sprendimo strategijas; nuteistasis linkęs pateisinti, kiek sumenkinti savo nusikalstamą elgesį; stebima padarytų nusikaltimų sunkėjimo dinamika; nuteistasis laisvėje nuolat, nesaikingai vartodavo alkoholį, paskutiniai jo nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, taip pat jam 2019 m. balandžio mėn. yra diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; nors šiuo metu stebima nuteistojo motyvacija nevartoti alkoholio, yra lankęs AA grupes bei įvairias programas, nukreiptas į alkoholio vartojimo problemas, tačiau pasikeitus aplinkybėms, šis veiksnys gali tapti aktualus ir įtakoti nuteistąjį pakartotinai nusikalsti.
9. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą teikimo medžiagą, Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, nuteistasis D. D. jau šioje bausmės vykdymo stadijoje atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju būtent Komisija tinkamai įvertino D. D. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko pagrįstai sprendė, jog jau šiuo metu galima šį nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taikant jam lygtinį paleidimą. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismo nutartyje paminėtos ir šios nutarties ankstesniame punkte dar kartą perrašytos aplinkybės buvo žemesnės instancijos teismo netinkamai įvertintos arba pernelyg sureikšmintos, jas akivaizdžiai nusveria teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga.
10. Pagal šiuo metu galiojančią BVK 157 straipsnio redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose. Nors aplinkybės, susijusios su kriminogenine nuteistojo praeitimi, iš tiesų sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes, jos gali ir turi būti vertinamos, sprendžiant šį klausimą, tačiau vis tik jos turėtų būti vertinamos tik tiek, kiek atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę, o nuteistieji būtų neskatinami pasitaisyti. Taigi, žemesnės instancijos teismas, priimdamas sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, visiškai nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė tam faktui, jog nuteistasis D. D. bausmę atlieka už labai sunkų smurtinį ir negrįžtamas pasekmes sukėlusį nusikaltimą - nužudymą, įvykdytą atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, anksčiau buvo ne kartą teistas. Svarstydamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos D. D. taikymo galimybę, apylinkės teismas taip pat visiškai nepagrįstai vertino ir jam likusios atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies dydį. Pažymėtina, kad D. D. paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Vien neatliktos bausmės dalies dydis taip pat savaime nesuponuoja ir išvados, jog tolimesnis nuteistojo pataisos procesas nėra galimas taikant jam probaciją.
11. Neabejotina, jog, sprendžiant laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra privaloma įvertinti duomenis, kurie buvo gauti atlikus šios rizikos vertinimą pagal „OASys metodiką“. Vis tik pažymėtina, jog vien nuteistojo priskyrimas konkrečiai (žemai, vidutinei ar aukštai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga gali būti fiksuojama net ir tada, kai nusikalstamo elgesio rizikos taškai nemažėja. Didelis nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių, tame tarpe ir dinaminių, skaičius, taip pat savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimui, kadangi tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo (tai reiškia, kad jų įtaka nusikalstamam elgesiui yra sumažinta arba mažinama), vis tiek yra jam priskiriami, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami.
12. Taigi, vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu. Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties turinio yra akivaizdu, jog apylinkės teismas vertino išimtinai tik tai, kad D. D. yra priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio grupei ir jam priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičių (kas, beje, yra tiesiogiai susiję), visiškai neatsižvelgdamas į socialinio tyrimo išvadoje, ypatingai jos 7.1 punkte (nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai ir kriminogeniniai veiksniai), nurodytą informaciją. Paminėtame socialinio tyrimo išvados punkte nurodoma kaip nuteistajam sekėsi valdyti jam vertinimų metu išskirtus kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksnių įverčiai.
13. Išanalizavus socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte nurodytą informaciją, nustatyta, jog pirminis skundo autoriaus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką buvo atliktas 2020 m. gegužės 21 d. 2020 m. gruodžio 4 d., 2021 m. birželio 4 d., 2022 m. gegužės 5 d. ir 2022 m. spalio 5 d. buvo atlikti pakartotiniai vertinimai. Nors visų vertinimų atvejais D. D. rizika pakartotinai nusikalsti išliko tokia pati, t. y. vidutinė, tačiau svarbu atsižvelgti, kad visais atvejais, lyginant su ankstesniais vertinimais, buvo nustatytas dinaminių rizikos veiksnių įverčių mažėjimas. Teigiami pokyčiai nustatyti šiose srityse: „lėšų tvarkymas ir pajamos“, „ryšiai“, „emocinė gerovė“, „nuostatos“, „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „piktnaudžiavimas alkoholiu“. Srityje „lėšų tvarkymas ir pajamos“ įverčiai mažėjo dėl nuteistojo teigiamos darbinės motyvacijos, tinkamo lėšų paskirstymo, savanoriško dalies, o vėliau ir pilno įsiskolinimų padengimo antstoliams. Srityje „ryšiai“ įverčiai mažėjo dėl nuteistojo pozityvaus bendravimo su artimaisiais ir jį palaikančiais žmonėmis. Srityje „emocinė gerovė“ pokyčiai teigiama linkme nustatyti dėl nuteistojo pozityvaus bendravimo Pusiaukelės namuose ir už jos ribų, teigiamos darbinės motyvacijos, įsitraukimo į religiją ir reguliaraus dalyvavimo Šv. Mišiose. Srityje „nuostatos“ įverčiai mažėjo dėl nuteistojo pozityvaus bendravimo su nuteistaisiais, prižiūrinčiu personalu, kolegomis ir labiau suvokiamų savo pareigų bei atsakomybių. Srityje „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ teigiami pokyčiai nustatyti atsižvelgus į teigiamą D. D. darbinę motyvaciją, jo nuoseklų darbą toje pačioje bendrovėje, itin teigiamą darbdavio charakterizavimą. Tuo tarpu srityje „piktnaudžiavimas alkoholiu“ įverčiai sumažėjo dėl nuteistojo motyvacijos keistis, nevartoti alkoholio ir dalyvavimo kognityvinėje-bihevioristinėje programoje „Tik tu ir aš“.
14. Pažymėtina ir tai, kad dalis šiuo metu D. D. priskiriamų kriminogeninių veiksnių yra akivaizdžiai statiniai. Nors socialinio tyrimo išvadoje nėra nurodyta kokie nuteistajam nustatomi kriminogeniniai veiksniai yra dinaminiai, o kurie statiniai, tačiau iš jos turinio, galima spręsti, kad veiksniai „ankstesnis nusikalstamas elgesys“ bei „smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos“ vis tik yra nekintantys, kadangi juos aprašant, nenurodyta, jog šie veiksniai, pasikeitus kokioms nors aplinkybėms, gali vėl tapti aktualiais ir įtakoti skundo autoriaus pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Analizuojant kitus D. D. riziką pakartotinai nusikalsti didinančius veiksnius matyti, kad veiksnys „nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas“ jam buvo priskirtas atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis dar iki bausmės atlikimo buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, dažnai keisdavo savo gyvenamąsias vietas, yra apsistojęs ir apleistame name, šiuo metu taip pat neturi nuosavo nekilnojamojo turto, nėra ir artimųjų giminaičių bei šeimos narių, kurie sutiktų priimti jį gyventi. Tačiau bausmės atlikimo metu, siekdamas suvaldyti šį kriminogeninį veiksnį, D. D. pateikė prašymą dėl socialinio būsto gavimo, domisi Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašo pakeitimais ir laiku deklaruoja Gyventojų turto deklaravimo įstatyme numatyta tvarka turtą ir pajamas, kad būtų neišbrauktas iš sąrašo. Be to, lygtinio paleidimo atveju nuteistąjį priimtų gyventi krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ (gautas raštiškas to patvirtinimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad D. D. bausmės atlikimo metu dirba, jo lygtinio paleidimo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ neketina nutraukti darbo sutarties, o priešingai – raštiškai yra patvirtinusi, jog sutinka, kad nuteistasis ir toliau tęstų darbinę veiklą šioje bendrovėje. Taigi, esant duomenų, jog nuteistasis rodė pastangas spręsti gyvenamosios vietos problemą, šiuo metu turi bent jau laikiną gyvenamąją vietą laisvėje, be to, galės ir toliau dirbti ir gauti už tai piniginį atlygį, kas leis jam svarstyti ir būsto nuomos galimybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog nebūtų teisinga veiksniu „nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas“ motyvuoti sprendimo atsisakyti taikyti D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
15. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis ėmėsi priemonių suvaldyti ir kitus jam nustatomus kriminogeninius veiksnius – „netinkamas gyvenimo būdas“ ir „alkoholio vartojimo istorija“. Kriminogeninis veiksnys „netinkamas gyvenimo būdas“ nuteistajam buvo nustatytas atsižvelgiant į jo buvusį neteisėtą elgesį, kuris tiesiogiai siejosi su gyvenamosios vietos neturėjimu bei asocialaus gyvenimo būdo vedimo. Vis tik šiuo metu nuteistasis suvokia, jog elgėsi netinkamai, yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą išėjęs į laisvę (planuoja dirbti, turėti gyvenamąjį būstą). Pataisos įstaigoje jį teigiamai įtakojo įsitraukimas į dvasinio ugdymo veiklas, pažintis su asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovais. Šiuo metu D. D. vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, jis atpažįsta vietas, kurių reikia vengti siekiant pakartotinai nenusikalsti, išreiškia motyvaciją nekartoti ankstesnių klaidų. Tuo tarpu kriminogeninis veiksnys „alkoholio vartojimo istorija“ nuteistajam buvo nustatytas vėlgi įvertinus jo praeities aspektus, o būtent tai, kad jis iki bausmės atlikimo nesaikingai ir dažnai vartojo alkoholį, paskutiniai nusikaltimai buvo padaryti apsvaigus nuo jo, jam buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Vis tik, remiantis socialinio tyrimo išvada, šiuo metu šis veiksnys yra suvaldytas visiškai. Siekdamas tokio rezultato nuteistasis pataisos namuose lankė anoniminių alkoholikų grupes bei įvairias programas, nukreiptas ir orientuotas į alkoholio vartojimo problemų sprendimą. Jis suvokia ir pripažįsta alkoholio įtaką savo elgesiui, stebima nuteistojo vidinė motyvacija jo nebevartoti. Be to, D. D. lanko kognityvinę-bihevioristinę programą „Tik tu ir aš“, aktyviai lankosi bažnyčioje, o tikėjimas jam taip pat padeda spręsti problemas, tame tarpe ir susijusias su alkoholio vartojimu. Paminėtina ir tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka už alkoholio vartojimą D. D. baustas nebuvo, kas tik patvirtina aukščiau nurodytus teiginius apie nuteistojo motyvaciją nevartoti alkoholio.
16. Sekantys socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam priskirti kriminogeniniai veiksniai yra „nusikalstamos elgsenos modelis“ (smurtiniai nusikaltimai, alkoholio vartojimas) bei „mąstymo lankstumo, savikritiškumo stoka“. Teisėjų kolegijos nuomone, kriminogeninis veiksnys „nusikalstamos elgsenos modelis“ šiuo atveju buvo priskirtas D. D. visiškai nepagrįstai, kadangi jis apima kitus jam priskirtus ir jau aukščiau aptartus veiksnius „ankstesnis nusikalstamas elgesys“, „smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos“ bei „alkoholio vartojimo istorija“. Tuo tarpu kokiais kriterijais remiantis nuteistajam buvo nustatytas kriminogeninis veiksnys „mąstymo lankstumo, savikritiškumo stoka“ iš socialinio tyrimo išvados turinio apskritai nėra aišku. Dėl šių priežasčių, spręsdama skundo autoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teisėjų kolegija nevertina kriminogeninių veiksnių „nusikalstamos elgsenos modelis“ (smurtiniai nusikaltimai, alkoholio vartojimas) bei „mąstymo lankstumo, savikritiškumo stoka“.
17. Taigi, nuteistasis bausmės atlikimo metu savo dalyvavimu tikslingose prevencinėse ir intervencinėse priemonėse ir kitais aukščiau aptartais veiksmais suvaldė iš esmės visus jam priskirtus dinaminius kriminogeninius veiksmus, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apylinkės teismo išvada, kad jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama lygtinio paleidimo taikymui.
18. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrindo atsisakyti patvirtinti D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nesudaro ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos ir skundžiamoje nutartyje atskirai išskirtos kitos aplinkybės. Tai, kad nuteistasis anksčiau darydavo gan impulsyvius sprendimus, manydamas, kad tai rodo jo gebėjimus būti ryžtingu ir savimi pasitikinčiu, praeityje jis yra taikęs instrumentinę agresiją, siekiant priversti kitus žmones vykdyti jo valią, be to, stebima padarytų nusikaltimų sunkėjimo dinamika, yra tos aplinkybės, kurios yra susijusios išimtinai su nuteistojo praeitimi, jų skundo autorius niekuomet nebegalės pakeisti, todėl jos negali užskirsti kelio lygtinio paleidimo jam taikymui. Tuo tarpu tokios aplinkybės kaip nesaikingas alkoholio vartojimas laisvėje, nustatyti psichikos sutrikimai vartojant alkoholį, bei tas faktas, kad paskutinius nusikaltimus D. D. įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dubliuoja aplinkybes, į kurias atsižvelgiant nuteistajam buvo priskirtas kriminogeninis veiksnys – „alkoholio vartojimo istorija“. Todėl apylinkės teismas apskritai nepagrįstai jas išskyrė, kai savo sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą ir taip motyvavo nuteistajam nustatomais kriminogeniniais veiksniais. Nors socialinio tyrimo išvadoje iš tiesų yra nurodoma, kad vis dar išlieka tikimybė, jog emocinio susijaudinimo būsenoje D. D. gali pasielgti impulsyviai, prarasti savitvardą ir jos metu gali pasireikšti smurtinis elgesys, be to, jis kartais pasirenka netinkamas problemų sprendimo strategijas bei yra linkęs pateisinti, kiek sumenkinti savo nusikalstamą elgesį, tačiau pastebėtina, jog šių aplinkybių pagrindu nuteistajam nebuvo priskirti jokie jo riziką pakartotinai nusikalstai didinantys veiksniai. Be to, duomenų, kad nuteistasis būtų linkęs konfliktuoti ir bausmės atlikimo metu, konfliktų metu ar dėl kokių nors kitų priežasčių praradęs savikontrolę, juo labiau, vartojęs smurtą kokio nors kito nuteistojo ar pataisos įstaigos darbuotojo, taip pat bendradarbių atžvilgiu, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Svarbu įvertinti ir tai, jog tam tikrus nuostatų, mąstymo ir elgesio aspektus nuteistasis toliau gali koreguoti ir laisvėje, probacijos laikotarpiu paskiriant kelias tarpusavyje suderintas pareigas, baudžiamojo poveikio priemones, elgesio pataisos programas bei resocializacijos priemones, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam ir kurios padėtų D. D. toliau lavinti socialiai reikšmingus įgūdžius ir valdyti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius.
19. Pritardama Komisijos nutarime padarytai išvadai, jog D. D. atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį pagrindą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, teisėjų kolegija, be jau paminėtų aplinkybių, taip pat pažymi, jog viso bausmės atlikimo metu nuteistasis nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, buvo septynis kartus skatintas. Jo nuostatos į priežiūrą yra teigiamos. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. nuteistasis buvo perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2021 m. spalio 25 d. jis bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, kur puikiai prisitaikė prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Atlikdamas bausmę Pusiaukelės namuose D. D. dirbo ir dirba įmonėje, esančioje už pataisos įstaigos ribų, kurioje jis tiek kolegų, tiek darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Per visą bausmės atlikimo Pusiaukelės namuose laikotarpį, skundo autorius nepadarė jokių, net ir menkiausių pažeidimų, nors atlikdamas bausmę juose nuteistasis nėra saugomas ir gali laisvai judėti, kadangi Pusiaukelės namų teritorija nėra lokalizuota, taip pat nėra taikomos kitos stacionarios techninės priemonės, užtikrinančios nuteistųjų lokalizaciją. Šie aptarti duomenys leidžia objektyviai tikėtis, jog ir probacijos atveju D. D. sugebės paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams, toliau darys pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
20. Spręsdama dėl D. D. galimybių sėkmingai integruotis laisvėje, teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis dirbo ir iš gaunamo atlyginimo bei asmeninių lėšų pilnai padengė įsiskolinimus pagal gautus vykdomuosius raštus. Taigi jokios papildomos finansinės naštos jis neturi. Be to, gaunamų lėšų jam šiuo metu pakanka ne tik kasdienėms išlaidoms, bet ir susitaupyti. Nuteistasis taip pat palaiko tvirtus ir pastovius ryšius su savo seserimi, sūnumi, asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ nariais. Šių ryšių pobūdis nėra siejamas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Taigi, tai taip pat gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio jo neteisėto elgesio.
21. Taigi, aukštesnės instancijos teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį D. D., jo pataisos procesą bausmės atlikimo vietoje teigiamai ir neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, sutinka ne su teismo padarytomis išvadomis, o su Komisijos sprendimu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių toliau taikyti D. D. laisvės atėmimą, nes nėra aišku kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Svarbu akcentuoti, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tad jeigu nuteistasis paleistas į laisvę darys naujas nusikalstamas veikas ar pažeidinės lygtinio paleidimo sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtos ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės.
22. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis naikinama ir dėl nuteistojo skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas Komisijos 2022 m. spalio 17 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. D..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. D. skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.