- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- 1A-423-312/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-51478-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Alenas Piesliakas, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- P. L.
- Advokatai
- Auksanas Čiupaila
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako, Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo P. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir P. L. paskirta subendrinta dvejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. L. paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šiuo nuosprendžiu kaltu taip pat yra pripažintas V. L. (V. L.), tačiau dėl šio asmens apeliacinis skundas nėra paduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. P. L. nuteistas už tai, kad jis organizavo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei naudotojų tapatybės priemonių patvirtinimo duomenų, pakankamų finansinėms operacijoms inicijuoti, neteisėtą įgijimą, laikymą bei perdavimą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. balandžio 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paskambino mobilaus ryšio telefonu V. (V.) K., E. M., A. T. (A. T.), S. K. (S. K.) ir paprašė atidaryti banko sąskaitas AB „SEB“ banko padaliniuose, jų vardu užsakyti mokėjimo korteles, o bankui išdavus mokėjimo korteles, jas kartu su naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis perduoti V. L., o kartu veikiančiam V. L., tiksliau tyrimo metu nenustatytu metu bei nenustatytu būdu, nurodė paimti šias mokėjimo korteles kartu su naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis iš minimų asmenų ir laikyti bei perduoti tyrimo nenustatytam asmeniui, po ko:
- V. K. 2012 m. kovo 13 d. atidarius banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudarius su AB „SEB“ banku elektroninių paslaugų teikimo sutartį 2012 m. kovo 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini), ją pasirašius bei įgijus banko vardu išduotą mokėjimo kortelę „Visa Classic“ bei mokėtojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą);
- taip pat 2012 m. kovo 14 d. E. M. atidarius banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudarius su AB „SEB“ banku elektroninių paslaugų teikimo 2012 m. kovo 14 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ją pasirašius bei įgijus banko vardu išduotą mokėjimo kortelę „Visa Classic“ bei mokėtojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą);
- taip pat 2012 m. kovo 26 d. S. K. atidarius banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudarius su AB „SEB“ banku elektroninių paslaugų teikimo sutartį 2012 m. kovo 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini), ją pasirašius bei įgijus banko vardu išduotą mokėjimo kortelę „Visa Classic“ bei mokėtojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą);
- taip pat 2012 m. kovo 28 d. A. T. atidarius banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir sudarius su AB „SEB“ banku elektroninių paslaugų teikimo sutartį 2012 m. kovo 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), ją pasirašius bei įgijus banko vardu išduotą mokėjimo kortelę „Visa Classic“ bei mokėtojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą);
bei laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2012 m. balandžio 3 d. (2012 m. kovo 19 d. V. K., 2012 m. kovo 20 d. E. M., 2012 m. kovo 30 d. S. K. ir 2012 m. balandžio 3 d. A. T.) perdavus šias mokėjimo korteles bei mokėtojų tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodus) V. L., pastarasis, vykdydamas P. L. nurodymus, neteisėtai (pažeidžiant AB „SEB“ banko bendrųjų paslaugų teikimo taisyklių 2 priede nurodytų Mokėjimo kortelių išdavimo ir naudojimo taisyklių 2.11 punktą - „Mokėjimo kortelė - tai Banko išleista elektroninė mokėjimo priemonė, kuri yra banko nuosavybė. Kortele gali naudotis tik tas asmuo, kurio vardas ir pavardė įrašyti kortelėje ir kurio asmens parašas yra šioje kortelėje. Kortelėje yra įspausti kortelės turėtojo ir juridinio asmens duomenys (jei mokėjimo sąskaitos savininkas yra juridinis asmuo“) priėmė šias korteles bei tapatybės patvirtinimo duomenis ir taip neteisėtai įgijo, laikė bei nenustatytam asmeniui nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2012 m. balandžio 20 d., perdavė šiuos AB „SEB“ bankui priklausančius mokėjimo instrumentus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti (mokėjimo korteles „Visa Classic“) bei mokėtojo tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodus), išduotus V. K., E. M., A. T., S. K..
2. Šiais savo veiksmais P. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje.
3. Taip pat P. L. organizavo neteisėtą finansinių operacijų inicijavimą ir jų atlikimą, panaudodamas daugiau nei vieną svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. balandžio 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nurodė V. L. paimti AB „SEB“ banko išduotus mokėjimo instrumentus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis (mokėjimo korteles „Visa Classic“ su PIN kodais) iš A. T. ir S. K. bei įdėjus į bankomatus patikrinti sąskaitose esančią informaciją, po ko V. L., vykdydamas nurodymus, laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 30 d. iki 2012 m. balandžio 3 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, paėmė AB „SEB“ banko išduotus mokėjimo instrumentus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis (mokėjimo korteles „Visa Classic“ su PIN kodais) iš A. T. ir S. K. bei 2012 m. balandžio 3 d., 15.24 val., įdėjęs į bankomatą A. T. banko išduotą mokėjimo kortelę „Visa Classic“, ir 2012 m. balandžio 3 d., 15.25 val., S. K. išduotą mokėjimo kortelę „Visa Classic“, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir suvedęs mokėjimo kortelių PIN kodus, taip neteisėtai patikrino sąskaitoje esančią informaciją, tokiu būdu inicijuojant finansines operacijas ir jas atliekant.
4. Šiais savo veiksmais P. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę ir už nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti baudas bei jas subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad esant pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybės, susijusioms su padarytų nusikalstamų veikų bei apelianto pavojingumu, ir atsižvelgiant į BK 214 straipsnio 1 dalies ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijas, kuriose be laisvės atėmimo bausmės yra numatytos ir kitos bausmių rūšys (bauda bei areštas), apelianto manymu, paskirta laisvės atėmimo bausmė, net ir taikant jos vykdymo atidėjimą, yra neteisinga, kitos bausmės rūšies - baudos - paskyrimas užtikrintų tiek viešąjį interesą, tiek įgyvendintų bausmės paskirtį. Šioje byloje, kurioje buvo tiriamos tik dvi nesudėtingos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas vyko nepagrįstai ilgai, net 5 metus, kas savaime suponuoja būtinybę atsižvelgti į tai, parenkant kaltininkui bausmę, nustatyta P. L. atsakomybę lengvinti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, veika padaryta nuteistajam būnant itin jauno amžiaus, vos 19 metų, kas nulėmė jo nusikalstamą elgesį, nusikalstama veika nebuvo padaryta turtinės žalos, ji nesukėlė jokių neigiamų padarinių, nebuvo susijusi su smurtiniais nusikaltimais, nebuvo nukreipta prieš konkrečius fizinius asmenis, o neteisėtai inicijuotos finansinės operacijos buvo atitinkamų mokėjimo kortelių sąskaitų patikrinimas. Vien jau šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nusikalstamos veikos nėra tokios pavojingos, kaip tipinės BK uždraustos veikos, ir svarstyti kitų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių rūšių paskyrimą, kas bylą nagrinėjusio teismo nebuvo padaryta. Kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, P. L. kritiškai vertina savo elgesį, yra pasiryžęs keisti savo gyvenimo būdą, tą įrodo tai, jog šiuo metu jis gydosi, ketina susirasti darbą. Be to, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo daug laiko (daugiau nei 6 metai), per šį laiką apeliantas nepadarė naujų nusikalstamų veikų, nebuvo baustas administracine tvarka, kas leidžia spręsti apie mažesnį jo pavojingumą ir įpareigoja į tai atsižvelgti, parenkant bausmės rūšį. Praėjus tokiam ilgam laikui nuo veikų padarymo iki apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra nebepajėgus įgyvendinti bausmės paskirtį, o kitos, su laisvės atėmimu nesusijusios, bausmės paskyrimas būtų kur kas efektyvesnis. Tokią išvadą, be jau aptartų aplinkybių, pagrindžia ir tai, kad teismas nusikalstamos veikos bendrininkui V. L. parinko kitą bausmės rūšį - baudą. Nors šiuo metu apeliantas niekur nedirba, tačiau baudos paskyrimas būtų papildoma paskata susirasti darbą ir teismo nustatytu terminu ją sumokėti.
7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas taikė P. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą, kas reiškia, kad jo asmenybę vertino kaip mažiau pavojingą. Visgi, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas (nustatant apribojimą būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.), teismas neįvertino, kad tokia bausmė apsunkina nuteistojo galimybes įsidarbinti. Nors nustatytas įpareigojimas būti namuose nurodytu laiku nėra taikomas, jei asmens išėjimas susijęs su darbu, tačiau siekiant susirasti darbą toks apribojimas yra reikšmingas. Nemaža dalis potencialių darbų, ypač tokių, kurių darbo grafikas yra nustatytas pamainomis, yra netinkami, nes darbdavys, rinkdamasis naują darbuotoją, pirmenybę teiks tam, kuris nėra saistomas apribojimų, susijusių su darbo laiku. Taigi, paskirta laisvės atėmimo bausmė, net ir atidėjus jos vykdymą nustatytomis sąlygomis, apsunkina bausmės tikslų pasiekimą, todėl turėtų būti pakeista.
8. Atsikirtimų į apeliacinį skundą nepateikta.
9. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
10. Nuteistojo P. L. apeliacinis skundas atmestinas.
11. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
12. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų proporcinga nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
14. P. L. padaryti du nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad tai nesudėtingos nusikalstamos veikos, tačiau jos padarytos nuteistajam atliekant bausmę pataisos namuose, apeliantas buvo jų organizatorius, bendravo su asmenimis, esančiais laisvėje, kas apibūdina jo asmenybės pavojingumą. Pažymėtina, kad tai, jog nusikaltimai nesmurtiniai, nesumenkina jų pavojingumo. BK 214, 215 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, priskiriamos nusikaltimams finansų sistemai. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad turtinė žala nebuvo padaryta, tačiau nusikalstamais veiksmais buvo pažeista teisės aktais įtvirtinta elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo ir disponavimo tvarka. Nuteistasis organizavo ne tik svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir naudotojų tapatybės priemonių patvirtinimo duomenų neteisėtą įgijimą, laikymą bei perdavimą, bet ir neteisėtą finansinių operacijų inicijavimą ir jų atlikimą. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos nuteistajam esant itin jauno (19 metų) amžiaus, tačiau tuo metu jis jau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę už labai sunkių nusikaltimų padarymą, iki tol buvo jau du kartus teistas. Tai reiškia, kad apelianto nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, darytina išvada, kad P. L. pagrįstai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės už įstatymo sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmių vidurkius, o galutinės subendrintos bausmės, kurios dydis, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintas vienu trečdaliu, vykdymas pagrįstai atidėtas dvejų metų terminui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, nustatydamas jos dydžius ir spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, įvertino tai, kad ikiteisminis tyrimas truko daugiau nei penkerius metus, kad P. L. kritiškai vertina savo elgesį, gydosi, ketina susirasti darbą, todėl pakartotinai vertinti šių aplinkybių ir dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina tai, kad P. L. daugiau nenusikalsta, nėra baustas administracine tvarka, tačiau tai nėra išskirtinės aplinkybės, turinčios įtakos skiriamai bausmei. Įstatymų laikymasis yra kiekvieno asmens, taip pat ir apelianto, pareiga.
15. Skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas remiasi Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir vadovaujasi Bendrosios dalies normų reikalavimais. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai. Taigi, kitam tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pripažintam asmeniui - V. L. paskirtos bausmės rūšis neturi jokios įtakos P. L. teisinei padėčiai. Šių nuteistųjų asmenybės ir jų vaidmuo nusikalstamų veikų daryme yra skirtingi, todėl skirtingos ir kylančios teisinės pasekmės.
16. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad paskirta bausmė, t. y. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, nesutrukdė nuteistajam susirasti darbą. Kaip matyti iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. P. L. dirba UAB „T. s.“, nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. – UAB „A.“. Apeliantui nustatytos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, o būtent apribojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., netrukdo tinkamai atlikti darbines funkcijas, kadangi toks apribojimas galioja tik tada, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi.
17. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo P. L. (P. L.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.