Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-12-14 · Civilinė byla Nr. e2S-1119-826/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-14
Bylos Nr.
e2S-1119-826/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Pareiškėjas
D. K., M. K.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1119-826/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04061-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7021-1149/2023 pagal pareiškėjos M. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. K. ir M. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti pareiškėjų M. K. ir D. K. Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (duomenys neskelbtini)sudarytą santuoką (įrašo Nr. 1087) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, palikti santuokines pavardes ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino, nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. 1087), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino 2023 m. birželio 15 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. 2023 m. spalio 3 d. teisme gautas pareiškėjos M. K. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo pareiškėja prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui P. K. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2023 m. birželio 1 d., išieškojimo. Nurodė, jog pareiškėjas D. K. nesumokėjo dukters išlaikymo už 2023 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 3 d. rezoliucija prašymą tenkino, nurodė išduoti vykdomąjį raštą pagal 2023 m. birželio 15 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išieškojimo.

4. 2023 m. spalio 6 d. teisme gautas pareiškėjo D. K. prašymas neišduoti vykdomojo rašto, kurį pareiškėjas grindė aplinkybe, jog pareiškėjai, nutraukdami santuoką, susitarė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui bus mokamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o ne nuo 2023 m. birželio 1 d., pareiškėjas teismo sprendimą vykdo.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 26 d. nutartimi prašymą tenkino, išdavė pareiškėjai M. K. vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu patvirtintos 2023 m. birželio 15 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas dėl išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui P. K., gim. (duomenys neskelbtini), išieškojimo iš pareiškėjo D. K., nurodant, kad išlaikymas turi būti pradėtas teikti nuo 2023 m. birželio 1 d.

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tarp pareiškėjų kilo ginčas dėl momento, nuo kurio išlaikymas vaikui turėjo būti pradėtas teikti. Pareiškėjas D. K. tvirtino, jog išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nepilnamečiam vaikui turėjo pradėti mokėti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2023 m. rugpjūčio 16 d.) ir teismo sprendimą vykdo. Pareiškėja M. K., prašydama teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis išieškojimo, nurodė, jog išlaikymas turėjo būti pradėtas teikti nuo 2023 m. birželio 1 d.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, jog pareiškėjai sutarties dėl santuokos nutraukimo nuostatas, parengtas 2023 m. birželio 15 d., derino keturias savaites, todėl dokumentai teismui pateikti tik 2023 m. liepos 5 d. Teigė, jog susitarimo, kad pareiškėjas nepilnamečiam vaikui išlaikymą teiks nuo teismo sprendimo, kuriuo bus nutraukta pareiškėjų santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo dienos nebuvo, pareiškėjai dėl to nesitarė. Netikėti pareiškėjos atstovo, rengusio procesinius dokumentus, paaiškinimais teismas neturi pagrindo, juolab byloje nesant pateiktų jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo poziciją. Priešingai, iš teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad kitas sutarties sąlygas – dėl bendravimo su vaiku tvarkos, papildomų vaiko priežiūros išlaidų kompensavimo – pareiškėjai pradėjo vykdyti dar iki teismo sprendimo priėmimo.

8. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, pareiškėjų atstovų paaiškinimus, aplinkybę, jog pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtino, jog abu tėvai pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką iki 2023 m. gegužės 31 d. vykdė tinkamai (išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo nėra), remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos, susijusios su išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo tvarka ir sąlygomis, suponuoja, jog toliau išlaikymas vaikui turi būti teikiamas nuo 2023 m. birželio 1 d. (CK 3.200 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Priešingas aplinkybių vertinimas sudarytų sąlygas paneigti vaiko teisę į išlaikymą laikotarpiu nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tai neatitiktų prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų (CK 3.3 straipsnis).

9. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas visa apimtimi ir reguliariai vykdo įsipareigojimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis teikimo. Pareiškėjas nepilnamečiam vaikui išlaikyti yra atlikęs vieną kas mėnesį mokėtiną periodinę išmoką.

10. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog byloje nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas pareiškėjai M. K. išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu patvirtintos 2023 m. birželio 15 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatas dėl išlaikymo, kuris turėjo būti teikiamas nuo 2023 m. birželio 1 d. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui P. K., gim. (duomenys neskelbtini), išieškojimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį – netenkinti pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Pareiškėja nepagrįstai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi įsiskolinimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui nėra – pareiškėjas teismo sprendimą vykdo tinkamai.

11.2. Pareiškėjas išlaikymo dukrai už 2023 m. birželio bei liepos mėnesius neturėjo teikti, nes su pareiškėja buvo susitarę, kad išlaikymas bus teikiamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Dukra birželio mėnesį praleido su mama, o liepos mėnesį su tėčiu, todėl šalys buvo susitarusios, jog už šiuos mėnesius išlaikymas vaikui nebus teikiamas.

11.3. Jeigu tarp šalių būtų buvęs susitarimas dėl išlaikymo teikimo nuo 2023 m. birželio 1 d., toks susitarimas būtų įtrauktas į sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį ir pareiškėjas tokį susitarimą vykdytų geranoriškai, nes išlaikymą vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo teikia geranoriškai.

11.4. Vykdomasis raštas turėjo būti išduotas tik už konkretų dviejų mėnesių laikotarpį. Be to, pareiškėjai kreipusis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pareiškėjas patirs papildomų vykdymo išlaidų.

Atsiliepimas

12. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą ir netenkinti atskirojo skundo. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

12.1. Aplinkybę, jog tarp šalių nebuvo susitarimo dėl išlaikymo teikimo nuo teismo sprendimo priėmimo, patvirtina tai, kad už rugpjūčio mėnesį pareiškėjas pervedė visą mėnesio išlaikymo sumą, o ne pusę, nes teismo sprendimas priimtas 2023 m. rugpjūčio 16 d.

12.2. Pareiškėjo nuomonė, jog iki teismo sprendimo priėmimo tėvui nekyla pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams.

12.3. Jokio susitarimo tarp šalių, jog, ilgiau gyvenant vaikui su mama ar tėvu, tėvas neturi pareigos pervesti išlaikymui skirtas lėšas, nebuvo.

12.4. Susitarime buvo nurodyta, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su mama, išlaikymo įsiskolinimo iki 2023 m. gegužės 31 d. nėra, todėl logiška, jog išlaikymas turi būti mokamas nuo 2023 m. birželio 1 d.

12.5. Jeigu pareiškėjas tinkamai įvykdys prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, pareiškėjai nebus pagrindo teikti vykdomojo rašto antstoliui, todėl pareiškėjas nepatirs papildomų išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. 1087), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino 2023 m. birželio 15 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

16. Gautas pareiškėjos M. K. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo pareiškėja prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui P. K. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2023 m. birželio 1 d., išieškojimo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

17. Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, jog pareiškėja nepagrįstai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, kadangi įsiskolinimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui nėra – pareiškėjas teismo sprendimą vykdo tinkamai. Nurodo, jog pareiškėjas išlaikymo dukrai už 2023 m. birželio bei liepos mėnesius neturėjo teikti, nes su pareiškėja buvo susitarę, kad išlaikymas bus teikiamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Dukra birželio mėnesį praleido su mama, o liepos mėnesį su tėčiu, todėl šalys buvo susitarusios, jog už šiuos mėnesius išlaikymas vaikui nebus teikiamas. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais.

18. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

19. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos pabaigos atvejų, įtvirtintų įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.51 straipsnis). Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas, šios sutarties turinį įtraukdamas į teismo sprendimą.

20. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).

21. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nustatyta, jog šalys atsižvelgdamos į tai, kad nepilnametis vaikais su kiekvienu iš pareiškėjų gyvens tokios pat trukmės laikotarpiais (pas kiekvieną iš jų po savaitę), kurių metu vaikas gaus išlaikymą natūra, sutaria, jog D. K. mokės po 150 Eur kasmėnesinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui – P. K. iki dukros pilnametystės – 2037 m. balandžio 18 d. imtinai, išlaikymą perves į M. K. banko sąskaitą; iki 2023 m. gegužės 31 d. imtinai vaiko išlaikymo įsiskolinimo nėra.

22. CK 3.200 straipsnyje, reglamentuojančiame išlaikymo priteisimo momentą, nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Jei tėvai gyvena atskirai, tai skyrium gyvenantis tėvas (motina) turi įrodyti, kad jis vaiką išlaikė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. Aktualūs vaiko išlaikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 623–691).

23. Pareiškėjas pateikė teismui savo banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, jog pareiškėjas pervedė į pareiškėjos banko sąskaitą 150 Eur 2023 m. rugsėjo 7 d., 2023 m. spalio 6 d., 2023 m. spalio 26 d. Kadangi sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių numatyta, jog išlaikymo įsiskolinimo iki 2023 m. gegužės 31 d. nėra, o pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, jog išlaikymą nepilnamečiam vaikui pradėjo teikti tik 2023 m. rugsėjo mėnesį, yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas neteikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui nei 2023 m. birželio, nei 2023 m. liepos mėnesiais.

24. Atsakant į pareiškėjo argumentus, jog išlaikymo neprivalėjo teikti 2023 m. birželio bei liepos mėnesiais, nes tarp šalių buvo susitarimas, jog išlaikymas bus pradėtas teikti tik nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra 2023 m. rugpjūčio 16 d., pažymėtina, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių tokios sąlygos šalys neįtvirtino. Taip pat sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių neįtvirtintas ir pareiškėjo nurodomas susitarimas su pareiškėja, jog dukrai atostogaujant su mama visą birželio mėnesį, o su tėvu visą liepos mėnesį, šalys susitarė išlaikymo vaikui tuo laikotarpiu neteikti. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų (rašytinio susitarimo, susirašinėjimo duomenys ir pan.), jog tarp šalių būtų buvę tokie susitarimai (CPK 178 straipsnis).

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vaikas teisę į išlaikymą turi nuo gimimo momento, todėl tėvai jį privalo teikti nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi šalims sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtintus, jog išlaikymo įsiskolinimo iki 2023 m. gegužės 31 d. nėra, pareiškėjas, kaip vaiko tėvas, turi pareigą ir toliau nepertraukiamai teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Taigi, esant anksčiau paminėtoms faktinėms aplinkybėms, jog išlaikymą pareiškėjas teikti pradėjo tik nuo 2023 m. rugsėjo 7 d., nesant jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog šalys susitarė dėl kitokios išlaikymo teikimo tvarkos bei termino, darytina išvada, jog pareiškėja pagrįstai prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kadangi nuo birželio 1 d. pareiškėjui kilo pareiga teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, tačiau šią pareigą pareiškėjas vykdo netinkamai.

26. Atsakant į pareiškėjo argumentus, jog vykdomasis raštas turėjo būti išduotas tik už du mėnesius, pažymėtina, jog, pateikus vykdomąjį raštą vykdyti, antstolis, pradėdamas priverstinio vykdymo veiksmus, apskaičiuos visus pareiškėjo atliktus mokėjimus ir išieškojimas bus atliktas tik dėl tų sumų, kurių pareiškėjas nėra sumokėjęs. Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, jog pareiškėjas patirs papildomų išlaidų dėl vykdymo proceso, pažymėtina, jog pareiškėjui geranoriškai susimokėjus išlaikymo įsiskolinimą, pareiškėja neturės teisinio pagrindo pateikti vykdomąjį raštą vykdymui, todėl ir papildomų išlaidų pareiškėjas nepatirs.

Dėl bylos procesinės baigties

27. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjas Marius Dobrovolskis