- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-441-580/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05465-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“
- Atsakovas
- R. B.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Moment Credit“ prašė iš atsakovo R. B. priteisti 104,58 Eur negrąžinto kredito, 24,55 Eur nesumokėtos kredito kainos, 129,13 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. 2011-12-30 atsakovas nuotoliniu būdu sudarė su ieškovu vartojimo kredito sutartį (toliau – Sutartį), pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 144,81 Eur kreditą;
1.2. atsakovas netinkamai vykdė iš tarp šalių 2011-12-30 sudarytos vartojimo kredito sutarties kylančius įsipareigojimus ir liko skolingas ieškovui 104,58 Eur negrąžinto vartojimo kredito, 24,55 Eur vartojimo kredito kainos ir 129,13 Eur palūkanų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, suėjus kredito terminui.
2. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „Moment Credit“ iš atsakovo R. B. 104,58 Eur negrąžinto kredito, 24,55 Eur vartojimo kredito kainos, 11,62 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-02-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, likusius ieškovo reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad:
3.1. ieškovas ir atsakovas 2011-12-30 nuotoliniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 144,81 Eur kreditą. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą iki sutartyje numatyto termino (2012-07-09) bei sumokėti kredito mokestį;
3.2. atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų sutartinių prievolių, ieškovas jam siuntė priminimus dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo. Atsakovas savo prievolių pagal vartojimo kredito sutartį tinkamai neįvykdė, todėl teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 104,58 Eur negrąžinto kredito ir 24,55 Eur vartojimo kredito kainą;
Šalies argumentai
3.3. ieškovo prašomų priteisti palūkanų (nuostolių) dydį teismas laikė nepagrįstai dideliu. Teismas pažymėjo, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš vartojimo kredito teisinių santykių, o pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį, ieškovas neįrodė didesnių nei minimalių nuostolių;
3.4. atsižvelgęs į Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus, prašomų priteisti palūkanų dydžio santykį su prašoma priteisti skolos suma, į tai, kad beveik suteikto kredito dydį siekiančios palūkanos paskaičiuotos per šešių mėnesių laikotarpį, teismas šalių sutartyje numatytas sutartines palūkanas sumažino ir iš atsakovo priteisė 11,62 Eur, taikant 0,05 proc. netesybų dydį;
3.5. teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (55 proc.) iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 8,25 Eur žyminio mokesčio.
III. Apeliacinio skundo argumentai
4. Ieškovas UAB „Moment Credit“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą už akių dalyje dėl nuostolių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš atsakovo R. B. priteisti 117,51 Eur nuostolių ir 6,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovo R. B. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad:
4.1. įstatymas riboja netesybas, kurių kredito davėjas gali reikalauti iš vartotojo, tačiau neatima teisės reikalauti palūkanų (kredito kainos) už tolimesnį naudojimąsi pinigais. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovas ieškiniu reikalavo tik mokėjimo palūkanų dydžio nuostolių, bet ne netesybų, ir tai buvo aiškiai atskleista atsakovui bei jo patvirtinta specialiosiose kredito sutarties sąlygose;
4.2. tiek lingvistinis, tiek teleologinis teisės normų aiškinimas suponuoja, kad LR Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja tik vartojimo kredito sutartyje numatomas palūkanas ar kitus mokesčius, kurie pagal savo esmę ir turinį prilygintini netesyboms, tačiau ne kredito davėjo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas, pažeidęs sutartį, sumokėtų už tolimesnį naudojimąsi pinigais, o CK 1.125 straipsnio 9 dalis numato, jog mokėjimo palūkanų dydžio nuostoliai turi būti skaičiuojami už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį, o ne 180 dienų;
4.3. klientui nevykdant mokėjimų laiku, kredito davėjas turi teisę reikalauti ir mokėjimų už naudojimąsi pinigais (mokėjimo palūkanų), ir kompensacinių palūkanų ar netesybų. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja tik vieno – kredito kainos už tolimesnį naudojimąsi negrąžinta kredito suma ar jos dalimi.
5. Atsakovas R. B. atsiliepimo į ieškovo UAB „Moment Credit“ apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
8. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas nepriteisė visų ieškovo prašomų priteisti 129,13 Eur palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo už akių dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
9. Bylos duomenimis nustatyta, šalys 2012-01-09 nuotoliniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui suteikė 144,81 Eur (499,99 Lt) kreditą 6 mėnesių laikotarpiui už susitartą 48,88 Eur (168,77 Lt) kredito kainą. Sutartyje numatyta, jog bendra vartojimo kredito kainos metinė palūkanų norma - 182,07 proc. Atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir kredito mokestį iki 2012-07-09, mokėdamas periodinėmis įmokomis po 32,28 Eur (111,46 Lt). Nustatyta, jog ieškovas 2012-01-09 pervedė 144,81 Eur sumą į atsakovo banko sąskaitą, kurią atsakovas nurodė registracijos metu. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Pagal byloje pateiktą atsakovo mokėjimų balansą, atsakovui priskaičiuotos palūkanos už tolimesnį naudojimąsi pinigais sudaro 1 211,66 Eur. Ieškinyje ieškovas šią palūkanų sumą sumažino ir prašė priteisti iš atsakovo 129,13 Eur palūkanų.
10. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių dalį, kuria teismas iš atsakovo prašomas priteisti 129,13 Eur mokėjimo palūkanas už naudojimąsi pinigais po sutarties nutraukimo sumažino iki 11,62 Eur. Apeliantas teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ieškiniu reikalavo ne netesybų, o mokėjimo palūkanų nuostolių.
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
12. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; taip pat žr. 2004 m. kovo 3 d nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas prašoma priteisti 129,13 Eur palūkanos savo esme yra netesybos ir nevertino ieškovo argumentų, kad jis iš atsakovo jų reikalauja pagrįstai CK 6.872 straipsnio 2 dalies pagrindu.
14. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma - palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme).
15. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos - jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų - už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
16. Nagrinėjamu atveju, šalių sudarytos Kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju klientas atlygina bendrovei žalą, kurią sudaro bendrovės negautos pajamos (nuostoliai). Nuostoliai apskaičiuojami, atsižvelgiantį į bendrą kredito kainos metinę normą, t. y. 182,07 proc., todėl bendrovės nuostoliai per dieną sudaro 0,5 proc. laiku negrąžintos sumos.
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių sudaryto vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte nustatytos 182,07 proc. metinės palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurių paskirtis – atlyginti kredito davėjui už naudojimąsi kredito suma, o ne kompensuoti kredito gavėjo nuostolius dėl kredito grąžinimo termino praleidimo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl remiantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi šalių aptartas mokėjimo palūkanas sumažino. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams (negautoms pajamoms), atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos 182,07 proc. palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus.
18. Šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanų dydis gali būti mažinamas taikant sutarčių teisės normas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Teismui, kitaip negu kompensuojamųjų palūkanų atžvilgiu, nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanų dydį ir savo iniciatyva vertinti šių palūkanų atitiktį protingumo kriterijui. Atsakovas teisme nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, neįvykdė procesinės pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo savo iniciatyva modifikuoti sutartį, mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vertinti kaip sutartines netesybas ir jas mažinti.
19. Šalys, įgyvendindamos sutarties laisvės principą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustatė savo susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), kadangi dėl vartojimo kredito sąlygų atsakovas išreiškė sutikimą. Vartotojų teisių gynimas nagrinėjamu atveju gali būti užtikrinamas tik tuo, kad teismas patikrina vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumą CK 6.228-4 straipsnio pagrindu ir nustatęs, kad sutartimi nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties netinkamą vykdymą ar kitu pagrindu, pripažįsta sąlygą negaliojančia. Vien tai, kad viena šalis yra vartotojas, nereiškia, jog visais atvejais teismas turi vienos šalies naudai vertinti susitarimo sąlygas.
20. Nuo 2012-01-01 iki 2016-01-31 galiojusi Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Šalių sudarytos vartojimo kredito bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyto dydžio.
21. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovas prašomus priteisti mokėjimo palūkanų dydžio nuostolius (negautas pajamas) paskaičiavo už 200 dienų, nors atsakovas suteikto kredito negrąžina nuo 2012-07-09, t. y. dienos, kai turėjo būti grąžinta visa suteikto kredito suma. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomi priteisti nuostoliai (negautos pajamos), kaip atlygis už kredito davėjo suteiktus naudotis pinigus, atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kaip netesybas, dėl šio materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir pareikštą ieškinį tenkinti visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
23. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, patenkinus ieškinį visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovo priteisiant visą už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį – 15 Eur (CPK 88, 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis). Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 15 eurų žyminį mokestį, todėl patenkinus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 326 straipsniu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovo UAB „Moment Credit“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti sekančiai:
„ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Moment Credit“, į. k. 300657515, naudai 104,58 Eur (vieną šimtą keturis eurus 58 ct) negrąžinto kredito, 24,55 Eur (dvidešimt keturis eurus 55 ct) nesumokėtos kredito kainos, 129,13 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 13 ct) palūkanų, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (258,26 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018-02-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų ct) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti iš atsakovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Moment Credit“, į. k. 300657515, naudai 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.