- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-28
- Bylos Nr.
- eI-3985-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01908-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- S. F. S.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Radvilei Bajelytei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. F. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Irano Islamo Respublikos pilietė S. F. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-673(00733) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Irano Islamo Respublikos pilietei S. F. S., panaikinimo“.
Pareiškėja nurodė, kad skundžiamu sprendimu Migracijos departamentas panaikino jai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas, kad UAB „Konovera“ (toliau – ir Bendrovė) yra fiktyvi, pareiškėja neinformavo atsakovo apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, be to, UAB „Konovera“ neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Pareiškėjos nuomone, atsakovas netinkamai traktuoja veiklos adreso pasikeitimą, netinkamai taiko UTPĮ normas, neadekvačiai vertina pareiškėjos nebuvimą namie. Atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas ir neišsamus, jame atsakovas visiškai nedetalizavo veiklos vykdymo informacijos, išvadas padarė neįvertinęs situacijos ir nesurinkęs visų duomenų.
Pareiškėjos teigimu, nors atsakovas teigia, kad nuvyko į abi Bendrovės patalpas ir nei iškabų nei akcininko rasti nepavyko, tačiau UAB „Investicinis projektas“ (įmonė iš kurios UAB „Konovera“ nuomojasi patalpas) direktorius nurodė, kad migracijos darbuotojams buvo parodytos ir patalpos, ir sutartys, kurių pagrindu Bendrovė nuomojasi patalpas, be to, paaiškinta, kad iškaba yra užsakyta ir šiuo metu gaminama. Taigi atsakovo sprendime nurodyti teiginiai, kad patalpų rasti nepavyko yra neatitinkantys tikrovės. Mano, kad vien iš duomenų apie pasikeitusią veiklos vykdymo vietą nėra adekvatu spręsti, kad Bendrovė veiklos nevykdo. Atkreipė dėmesį, jog Bendrovės darbuotojų neradus įmonės veiklos adresu, nebuvo mėginama skambinti pareiškėjai ar kitiems asmenims, neįvertinta, kad darbuotojams nėra privaloma būti prie savo darbo stalo. Pabrėžė, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimas taikomas tik tuomet, kai asmuo pakartotinai nepraneša apie pasikeitusius duomenis. Šiuo atveju pareiškėja manė, kad duomenys apie pasikeitusį Bendrovės adresą automatiškai bus perduodami kito akcininko prašymo pateikimo metu. Pareiškėjai vieną kartą nepranešus apie įmonės adreso pasikeitimą atsakovas nepagristai taikė UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 15 punktą, kuris yra taikomas tik esant pareigos nevykdymo pakartotinumui.
Pareiškėja nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Mano, jog nėra pagrindo teigti, kad ji minėtu adresu negyvena vien todėl, kad atsakovas jos nerado namuose.
Be to, pareiškėjos nuomone, atsakovas netinkamai taiko ir aiškina UTPĮ nuostatas, nes tapatina prašymo nagrinėjimo procedūrą su leidimu laikinai gyventi. Migracijos departamentas įstatymą taiko atgal ir tokiais veiksmais neteisėtai pažeidžia lex retro non agit principą. Pareiškėjos įsitikinimu, jai ir Bendrovei yra keliami reikalavimai nustatyti nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiame UTPĮ ir šiuos reikalavimus pareiškėja bei Bendrovė atitinka. Pareiškėjos manymu, jai nekilo pareiga informuoti atsakovą apie pasikeitusį darbuotojų skaičių įmonėje.
Šalies argumentai
Pareiškėja taip pat nesutinka su atsakovo išvada, jog UAB „Konovera“ yra fiktyvi. Paaiškino, kad UAB ,,Konovera“ teikia nekilnojamo turto paslaugas. Išskirtinis Bendrovės bruožas yra orientacija į užsienio kapitalo įmones bei užsieniečius, kurių tikslas įsigyti jų lūkesčius bei galimybes atitinkantį nekilnojamąjį turtą. Atkreipė dėmesį, jog skundžiamame sprendime nenurodytas nė vienas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, (toliau – ir Aprašas) 100 punkto pagrindas, o Bendrovės veikla negali būti traktuojama kaip fiktyvi vien todėl, kad ji pakeitė veiklos adresą. Bendrovės vidaus pertvarkymai įrodo, kad įmonė – realiai veikiantis subjektas, nes siekiant pritraukti klientus buvo pakeistos įmonės patalpos, kurios, be kita ko, yra žymiai patrauklesnės. Bendrovės darbuotojų skaičiaus mažėjimas žymi tai, kad UAB „Konovera“ siekia optimizuoti savo veiklos išlaidas. Pareiškėja rūpinasi veiklos efektyvumu, skatina investavimą į Lietuvos rinką.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16–23).
Migracijos departamentas paaiškino, kad prieš priimant ginčijamą sprendimą buvo atlikti patikrinimai UAB „Konovera“ veiklos vykdymo adresu, kurį, kreipdamasi su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, buvo nurodžiusi pareiškėja, bei kito UAB „Konovera“ akcininko pateiktu Bendrovės faktinės veiklos vykdymo adresu, taip pat pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau, atlikus patikrinimus visais nurodytais adresais, nepavyko nustatyti UAB „Konovera“ faktinės veiklos vykdymo vietos bei rasti pareiškėjos. Visi patikrinimo rezultatai bei surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB „Konovera“ iš tikrųjų patalpų, kuriose vykdytų teisėtą veiklą bei dirbtų įmonės darbuotojai, neturi. Be to, surinktų duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad reali faktinė veikla UAB „Konovera“ nėra vykdoma, o šia įmone yra naudojamasi tuo tikslu, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra UAB „Konovera“ akcininkai, įskaitant ir pareiškėją, gautų leidimus laikinai gyventi ir tokiu būdu legalizuotų savo buvimą Šengeno zonoje, todėl ginčijamame sprendime yra taip pat konstatuota, kad pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl savo tikrųjų ketinimų bei yra rimtas pagrindas manyti, kad UAB „Konovera“ yra fiktyvi įmonė. UAB „Konovera“ nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Atsakovo teigimu, pareiškėjos atžvilgiu turi būti vadovaujamasi UTPĮ redakcija, galiojusia iki 2017 m. sausio 1 d., nes pagal 2016 m. rugsėjo 14 d. priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 29 straipsnio 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Dėl šios priežasties pareiškėjos valdomoje UAB „Konovera“ turėjo būti įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką turėjo dirbti Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. UAB „Konovera“ nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Bendrovėje įdarbintas tik vienas Lietuvos Respublikos pilietis, todėl UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, susijusių su įsteigtomis darbo vietomis, Bendrovė neatitinka. Pabrėžė, jog pagal UTPĮ 40 straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Pasak atsakovo, pareiškėjos atveju nustatytas ne vienas veiksnys, dėl kurio gali atsirasti pagrindas manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi. Pažymėjo, kad užsieniečio, kuris yra kolegialaus valdybos ar priežiūros organo narys, atvykimo tikslas nėra darbas įmonėje, Bendrovės veiklos adresu teigia vykdę ar vykdantys teisėtą veiklą net 540 trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra kreipęsi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, jie atstovauja 274 užsieniečių valdomoms bendrovėms, kurios yra registruotos būtent šiuo adresu. Pareiškėjos nurodytu Bendrovės adresu yra gyvenamasis namas, pareiškėjos valdoma įmonė veiklos ten nevykdo. Patikrinus kitą adresą, kuriuo, atsakovo duomenimis, galimai veikia Bendrovė, nebuvo nustatyti šios įmonės veiklos vykdymo požymiai, nerasti įmonės darbuotojai. Pabrėžė, jog patikrinimo metu buvo apklaustas gretimame kabinete dirbantis D. K., kuris nurodė, jog dirba advokatų kontoroje ir ant šalia esančio kabineto nuo laikotarpio, kuomet čia pradėjo dirbti, t. y. vasario 1 d., jokių iškabų nebuvo, įmonės pavadinimu „Konovera“ nežino, per minėtą laikotarpi nėra matęs, kad 312 kabinete dirbtų žmonės arba lankytųsi klientai. Atsakovas paaiškino, kad pagrįstų įtarimų dėl UAB „Konovera“ fiktyvumo greta kitų surinktų duomenų suteikia ne tai, kad UAB „Konovera“ teigia pakeitusi veiklos vykdymo vietą, o tai, kad vykdytų patikrinimų metu UAB „Konovera“ nebuvo rasta faktiškai vykdanti veiklą, taip pat nebuvo galima rasti įmonės darbuotojų, o pačios pareiškėjos nebuvo galima rasti nei įmonės tariamu veiklos vykdymo adresu, nei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Migracijos departamentas pabrėžė, jog pareiškėja teismui su skundu nepateikė jokių dokumentų, kuriais įrodytų, kad UAB „Konovera“ nėra fiktyvi įmonė, o vykdo sėkmingą veiklą. Pažymėjo, kad būtent pareiškėja turėjo pareigą pateikti teisingus ir išsamius duomenis tiek apie save, tiek apie įmonę, kurių pagrindu vėliau gali būti atliekami patikrinimai, o migracijos institucijos neturi pareigos ieškoti ir rinkti įrodymų apie tai, kokiais galimais adresais užsieniečiai gyvena ar vykdo teisėtą veiklą.
Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja nesikreipė į Migracijos departamentą su prašymu suteikti jai konsultaciją. Be to, Bendrovės fiktyvumo vertinimas yra atliekamas vadovaujantis Apraše nurodytais informacijos gavimo būdais, o užsieniečio apklausa yra tik vienas iš paminėtų galimų informacijos gavimo būdų. Aprašo 101 punkte nenumatyta pareiga kiekvieno patikrinimo dėl fiktyvios įmonės metu apklausti užsienietį, kuris yra įmonės dalyvis ar vadovas. Taip pat nurodė, jog 2017 m. birželio 30 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, UAB „Konovera“ turi 236,87 Eur dydžio deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką, kas įrodo, kad pareiškėja nėra linkusi laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų mokestinių prievolių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-673(00733) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Irano Islamo Respublikos pilietei S. F. S., panaikinimo“. teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2016 m. gegužės 2 d. pareiškėja tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. yra UAB „Konovera“ akcininkė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo UTPĮ (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (b. l. 24–34).
2016 m. birželio 29 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi vieneriems metams (b. l. 32).
2016 m. spalio 4 d. Migracijos valdyba išdavė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. LT7397774, galiojantį iki 2017 m. spalio 4 d. (b. l. 140).
2017 m. balandžio 18 d. Migracijos departamentas pavedė Migracijos valdybai atlikti patikrinimą, t. y. nuvykti UAB „Konovera“ (registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) veiklos vykdymo vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir patikrinti, ar nurodytoje vietoje yra įsikūrusi minėta bendrovė, taip pat nuvykti pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu ir išsiaiškinti, ar pareiškėja gyvena Lietuvoje, bei paprašyti pareiškėjos pateikti paaiškinimą apie UAB „Konovera“ veiklą ir jos funkcijas Bendrovėje (b. l. 134).
2017 m. gegužės 10 d. Migracijos valdybos vyresniojo specialisto tarnybiniu pranešimu atsakovas buvo informuotas, kad nuvykus UAB „Konovera“ registracijos adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tai gyvenamasis namas, durų niekas neatidarė. Taip pat buvo nuvykta Bendrovės veiklos vykdymo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau įmonė šiuo adresu rasta nebuvo, iškabos nėra. Nuvykus pareiškėjos S. F. S. deklaruotu adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), durų niekas neatidarė (b. l. 136).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. balandžio 18 d. informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad Bendrovėje dirba tik vienas Lietuvos Respublikos pilietis (b. l. 123).
Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą informaciją, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2017 m. gegužės 23 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (15/5-7)11U-673(00733), kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėja ir UAB „Konovera“ neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes įmonėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Be to, buvo konstatuotas, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „Konovera“ veiklą, gyvenamosios vietos adresą, pagrindinį jos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą, todėl padaryta išvada, kad pareiškėja siekė formaliai atitikti UTPĮ nustatytas sąlygas tam, kad gautų leidimą laikinai gyventi ir taip legalizuotų savo buvimą Šengeno zonoje, o ne tam, kad užsiimtų realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, taigi yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvis yra pareiškėja, yra fiktyvi (b. l. 8–10).
Pagal UTPĮ 26 straipsnį leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.
Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pareiškėjui metu galiojusiame UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
UTPĮ 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 7 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas Migracijos departamentui konstatavus, jog: 1) Bendrovė, kurios dalyvė yra pareiškėja, yra fiktyvi; 2) Bendrovė nebeatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, t. y. Bendrovėje visą darbo laiką nedirba ne mažiau kaip 3 kaip trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Iš Migracijos departamento pateiktų VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad Bendrovėje įdarbintas tik vienas Lietuvos Respublikos pilietis – O. Š. (b. l. 123). Taigi darytina išvada, kad Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyto reikalavimo, pagal kurį Bendrovėje turi dirbti bent trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Dėl pareiškėjos teiginių, kad šiuo metu UTPĮ nebenustato reikalavimo dėl 3 Lietuvos Respublikos piliečių įdarbinimo, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad šiuo atveju taikytinos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios UTPĮ nuostatos, nes pagal Pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiami nagrinėti ir sprendimai išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą išduoti leidimą pateikė iki 2017 m. sausio 1 d., sprendimas dėl leidimo išdavimo bei pats leidimas išduotas taip pat iki minėtos datos, todėl pareiškėjos atžvilgiu taikytinos iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos.
Pareiškėja taip pat nesutinka, kad UAB Konovera“ yra fiktyvi. UTPĮ 2 straipsnio 6 dalyje fiktyvi įmonė apibrėžiama kaip juridinių asmenų registre įregistruotas privatusis juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui – šio juridinio asmens dalyviui, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, vadovui arba perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui – gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Įvertinimo, ar įmonė yra fiktyvi, tvarka įtvirtinta Aprašo trečiame skirsnyje. Šiuo atveju teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad ginčijamame sprendime atsakovas nepakankamai motyvavo savo išvadą dėl Bendrovė fiktyvumo. Nors atsiliepime Migracijos departamentas paaiškino, kad pareiškėjos atveju buvo nustatytos Aprašo 100.3, 100.5, 100.6 ir 100.9 papunkčiuose nustatytos aplinkybės, dėl kurių atsiranda pagrindas manyti, kad Bendrovė yra fiktyvi, tačiau toks vertinimas neatsispindi skundžiamame Migracijos departamento 2017 m. gegužės 23 d. sprendime Nr. (15/5-7)11U-673(00733), iš kurio matyti, jog išvada dėl Bendrovės fiktyvumo padaryta remiantis tik Migracijos valdybos pateiktais duomenimis, jog nei Bendrovės registracijos, nei veiklos adresu UAB „Konovera“ nebuvo surasta.
Teismo vertinimu, nors išvada dėl Bendrovės fiktyvumo motyvuota nepakankamai ir šioje dalyje ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimų, tačiau atsakovo teismui pateikti duomenys patvirtina Migracijos departamento padarytą išvadą. Atkreiptinas dėmesys, jog Migracijos valdyba atliko pakartotinį patikrinimą, kurio metu, nuvykus įmonės veiklos adresu, Bendrovės darbuotojai nerasti, kabinetas Nr. 312 užrakintas, iškabos nėra. Pakartotinio patikrinimo metu apklaustas kabineto Nr. 313 darbuotojas D. K., paaiškino, kad jis dirba advokato kontoroje „Kenstavičius ir partneriai“ nuo šių metų vasario 1 d. ir nuo to laiko nėra matęs, kad 312 kabinete kas nors dirbtų, lankytųsi klientai arba būtų pakabinta iškaba (b. l. 155). Be to, kaip nurodo atsakovas, UAB „Konovera“ registracijos taip pat registruotos 274 užsieniečių valdomoms bendrovėms, kuriose teigia vykdę ar vykdantys teisėtą veiklą net 540 trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra kreipęsi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Minėtos aplinkybės atitinka Aprašo 100 punkte nurodytos kriterijus, pagal kuriuos galima spręsti, jog įmonė yra fiktyvi. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja jokių įrodymų, paneigiančių atsakovo išvadas, nepateikė. Taigi, nors skundžiamas sprendimas dalyje dėl Bendrovės fiktyvumo nėra pakankamai motyvuotas, nurodytų aplinkybių kontekste tai nesudaro pagrindo jo panaikinti.
Be to, teismas pažymi, kad UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyti reikalavimai yra imperatyvūs ir nors vieno iš jų nesilaikymas sudaro pagrindą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą. Šiuo atveju Bendrovėje nebuvo visą darbo dieną dirbančių bent trijų Lietuvos Respublikos piliečių arba nuolat Lietuvoje gyvenančių užsieniečių, taigi atsakovas vien dėl šių aplinkybių galėjo panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Atkreiptinas dėmesys, jog ginčijamas sprendimas priimtas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, todėl pareiškėjos teiginiai dėl netinkamo UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 15 punkto taikymo nevertintini. Taip pat pažymėtina, kad, nors pareiškėja pagristai teigia, kad vien tai, jog Migracijos valdybos pareigūnas nerado jos namuose patikrinimo metu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja pateikė klaidingus duomenis apie savo gyvenamąją vietą, tačiau pareiškėjai išduotas leidimas panaikintas ne dėl melagingų duomenų pateikimo, o dėl Bendrovės fiktyvumo ir neatitikties UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytiems reikalavimams (UTPĮ 50 str. 1 d. 7 p.), todėl pareiškėjos argumentai dėl jos gyvenamosios vietos ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (15/5-7)11U-673(00733) pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos S. F. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.