- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- 2-1575/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- „ALMAR VENTURES LIMITED“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei ŪKIO BANKAS, akcinei bendrovei ŠIAULIŲ BANKAS
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „ALMAR VENTURES LIMITED“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1588-254/2013 pagal ieškovo „ALMAR VENTURES LIMITED“ ieškinį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir lėšų grąžinimo, pareikštą atsakovams akcinei bendrovei ŪKIO BANKAS ir akcinei bendrovei ŠIAULIŲ BANKAS.
Aprašomoji dalis
n u statė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė įpareigoti atsakovus AB ŪKIO BANKAS ir AB ŠIAULIŲ BANKAS solidariai įvykdyti 2013 m. vasario 12 d. pateiktą mokėjimo nurodymą Nr. 4 - pervesti 2095000 USD sumą, kuri pagal Lietuvos banko nustatytą oficialų valiutos keitimo santykį atitinka 5409290 Lt, į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią Kipro banke; teismui netenkinus minėto reikalavimo, ieškovas prašė įpareigoti atsakovus AB ŪKIO BANKAS ir AB ŠIAULIŲ BANKAS solidariai grąžinti ieškovui 5409290 Lt bei solidariai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - pareikšto reikalavimo ribose areštuoti atsakovų pinigines lėšas, suteikiant teisę iš jų atsiskaityti su ieškovu, o jų nesant – atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą; jo nesant – kilnojamąjį turtą arba turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos arba trečiųjų asmenų žinioje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių prievolės pagal 2013 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4 dėl 2095000 USD sumos pervedimo į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią Kipro banke, perkėlimą atsakovui AB ŠIAULIŲ BANKAS. Taip pat išanalizavęs atsakovo AB ŠIAULIŲ BANKAS eilinį visuotinį akcininkų susirinkimo pranešimą dėl įstatinio kapitalo didinimo, patalpintą atsakovo AB ŠIAULIŲ BANKAS internetiniame puslapyje, konstatavo, jog ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindų, jog atsakovas AB ŪKIO BANKAS perleis tretiesiems asmenims pinigines lėšas ar jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kadangi ieškinio pateikimo dieną ieškovui buvo žinoma, jog atsakovui AB ŪKIO BANKAS laikinai iš dalies apribota veikla ir paskirtas laikinasis administratorius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl to, jog pastarasis nepateikė įrodymų pagrindžiančių prievolės pagal 2013 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymą Nr. 4 dėl 2095000 USD sumos pervedimo į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , esančią Kipro banke, perkėlimą atsakovui AB ŠIAULIŲ BANKAS, netinkamai taikė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netiria ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir įrodymų pagrįstumo, o vertina tik ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdį. Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones tik nustato, ar yra tikimybė jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Be to, ieškovas pasinaudodamas CPK 198 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, pateiktu ieškiniu prašė išreikalauti įrodymų, kurių pats pateikti negalėjo.
2. Atsakovo AB ŪKIO BANKAS „gerasis“ turtas yra perleistas atsakovui AB ŠIAULIŲ BANKAS, atsakovui AB ŪKIO BANKAS paliktas tik „blogasis turtas“, kuris bus išnaudotas atsakovo AB ŪKIO BANKAS būsimo bankroto administratoriaus išlaidoms padengti bei kitų kreditorių įsipareigojimų tenkinimui. Todėl vien tai, jog atsakovo AB ŪKIO BANKAS veikla yra apribota nepaneigia grėsmės, jog sprendimas būtų įgyvendintas.
3. Teismas neįvertino ginčo specifikos, t.y. fakto, jog atsakovas AB ŪKIO BANKAS ieškovo lėšas yra sulaikęs neteisėtai, todėl jas būtina atskirti nuo likusio atsakovo AB ŪKIO BANKAS turto. Perleidus ieškovo lėšas atsakovui AB ŠIAULIŲ BANKAS, pastarasis šias lėšas aktyviai naudos savo veikloje buvusių atsakovo AB ŪKIO BANKAS kreditorių reikalavimams tenkinti.
4. Ieškinio suma net ir atsakovui AB ŠIAULIŲ BANKAS yra pakankamai didelė. Tikėtina, jog atsakovo AB ŠIAULIŲ BANKAS atsakomybė už iš atsakovo AB ŪKIO BANKAS įsipareigojimus bus apribota perimto turto verte. Todėl atsakovo AB ŠIAULIŲ BANKAS įstatinio kapitalo dydis ar veiklos rezultatai didesnės reikšmės neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas AB ŪKIO BANKAS atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas AB ŠIAULIŲ BANKAS atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netiria ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir įrodymų pagrįstumo, tačiau apeliantas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalėjo tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimą tam, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai galėtų įvertinti pareikštus reikalavimus bei išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo klausimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas laikytini nepagrįstais.
Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, jog gali būti priimtas šaliai palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus, teismas susidaro nuomonę, kad yra reikalavimo tenkinimo tikimybė, tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip jau minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindinis tikslas yra ne reikalavimo pagrįstumo nustatymas (tai nustatoma išnagrinėjus ginčą iš esmės), o būsimo, galimai šaliai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturėjo vertinti ginčo specifikos, t.y. fakto, jog atsakovas AB ŪKIO BANKAS apelianto lėšas yra sulaikęs neteisėtai. Lėšų sulaikymo teisėtumo faktas bus nustatytas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai apelianto argumentus, jog atsakovo AB ŪKIO BANKAS veiklos apribojimas nepaneigia grėsmės sprendimo įgyvendinimui. Pažymėtina, jog atsakovui AB ŪKIO BANKAS Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi, todėl pirmosios instancijos teismui patenkinus ieškovo ieškinį, pastarasis turės teisę būti įtrauktu į atsakovo AB ŪKIO BANKAS kreditorių sąrašą ir jo reikalavimai būtų patvirtinti ĮBĮ nustatyta tvarka.
Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, jog ieškinio suma atsakovui AB ŠIAULIŲ BANKAS yra pakankamai didelė, tačiau nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų, paneigiančių atsakovo AB ŠIAULIŲ BANKAS gerą ir stabilią finansinę padėtį, kuri turi įtakos sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priminių taikymo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.