- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-24
- Bylos Nr.
- 1-20-627/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Pašilis
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.2.14.1Vagystė (BK 178 str.)
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008-04-14 Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams; 2008-09-U. U. r. apylinkės teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme; 2) 2009-02-U. U. r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., bausmę subendrinus su 2008-04-14 nuosprendžiu, kuri buvo pakeista 2008-09-09 nutartimi, laisvės atėmimu 3 mėnesiams 25 dienoms; 3) 2009-03-27 Vilniaus m. 4-o apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., subendrinus su 2009-02-U. U. r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 4 mėnesiams 25 dienoms; 4) 2011-02-U. U. r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. ir 2 d., areštu 90 parų; 5) 2011-05-U. U. r. apylinkės teismo pagal BK 294 str. 2 d., subendrinus su 2011-02-U. U. r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirto arešto bausmės dalimi, galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams 20 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose; 6) 2013 06 U. U. rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178str.4d. – 25 paroms areštu, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. K. suvaržė žmogaus veiksmų laisvę bei įsibrovęs į patalpą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent:
2012 m. vasario 15 d., apie 10 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, koja išlaužęs nukentėjusiojo B. B. sodybos namo išorines duris, įveikęs šią sodybą prižiūrinčio, duris iš vidaus laikiusio, R. P. pasipriešinimą, su metaline velke išlaužė vidines duris ir taip neteisėtai jėga įsibrovė į B. B. gyvenamojo namo patalpas, kuriose reikalavo nukentėjusįjį R. P. atlikti neteisėtus veiksmus - vykdyti A. K. nurodymą iš namo išnešti B. B. priklausantį turtą, o R. P. atsisakius tai daryti, panaudojo prieš R. P. psichinę prievartą - užsimojęs geležine velke grasino panaudoti prieš R. P. fizinę prievartą. Taip grasindamas panaudoti fizinį smurtą, jis, A. K., toliau reikalaudamas R. P. atlikti neteisėtus veiksmus, kartu su R. P. iš namo išnešdamas 10 pakuočių laminuotų grindų lentelių bendros 423,86 litų vertės, 21,25 m² porolono 47,81 litų vertės, tris dėžutes dažų bendros 54,60 litų vertės, pagrobė svetimą, B. B. priklausantį turtą, padarydamas B. B. 526,27 litų turtinę žalą bei suvaržė R. P. veiksmų laisvę.
2012 m. kovo 20 d., apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholioU. U. m., Anykščių g. 15-10, išgertuvių metu pas V. L. bute, slapta pagrobė nukentėjusiajam V. L. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5530 XpressMusic“ 500 litų vertės su jame įdėta „Labas“ SIM kortele 5 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajam V. L. 505 litų turtinę žalą.
R. P. veiksmų laisvės suvaržymo ir plėšimo iš B. B. sodybos epizodas
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis 2012 m. vasario 14 d. su T.,kai jau buvo sutemę, nuėjo pas R. P.. Ten jį nusivedė T. Jie atsinešė alaus, gėrė. Išgėrus alų, jis su T. išėjo. Tarp jų jokio konflikto nebuvo. Kitą dieną, apie 10 val. vėl atvažiavo pas R. P. su taksi automobiliu. Automobilį paliko maždaug už 200 metrų. Buvo šiek tiek išgėręs. Vienas nuėjęs pas P., priėjo prie lango ir liepė įleisti į vidų. P. jam durų neatidarė, sakė nedarysiu, tada jis su petimi išstūmė duris. Po ko atidarė antras duris, šių durų nelaužė, jos atsidarė pačios. Pripažįsta, jog jėga pateko į kambarį. Užėjęs į vidų jis pasakė P., kad laukia mašina „davai, nešam laminatą“. Jie sunešė laminatą į taksi automobilį. Jis neprisimena kokia buvo P. reakcija, kai liepė jam nešti lenteles. Jokių grasinimų nebuvo. Sunešus į automobilį laminato lenteles, paėmė dar poroloną ir dvi dėžutes dažų. Pardavęs pavogtus daiktus, už viską gavo 140 litų. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu, tarp jo ir P. atliktos akistatos metu davė kitokius parodymus dėl to, kad nereikėtų važinėti pas tyrėją, nes tuo metu dirbo Vilniuje.
Nors kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltė pilnai įrodyta kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais.
Nukentėjusysis R. P. parodė, kad jis prižiūri B. B. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nes neturi kur gyventi. 2012 m. vasario 14 d. vakare pas jį į sodybą atėjo A. K. su F. T.. Jie atsinešė alaus. Pastarieji matė, kad sodyboje vyksta remontas, yra sudėtos statybinės medžiagos. Geriant alų, prie jo pradėjo kibti A. K., priėjęs prie jo sėdinčio apkabino kaklą iš nugaros ir pradėjo smaugti. Besigalynėjant jiedu pargriuvo ant žemės. Po to A. K. užsimojo kirviu. F. sulaikė K., sakė „nemėgink“. Tuomet F. T. ir A. K. išėjo. 2012-02-15 d., apie 10 val., jis per langą pamatė ateinantį A. K.. Šis liepė atidaryti duris, sakė, kad jo laukia taksi automobilis ir jam reikia pasikalbėti. Jis durų neatidarė. Tada A. K. spyrė į lauko duris dėl ko atsilenkė užrakto kilpa ir iš užrakto iškrito metalinis skląstis. R. P. užsikabino kambario duris ir jas laikė, tačiau A. K. paėmęs metalinę skląstį užkišo už durų ir išplėšęs kambario duris užsimojo prieš jį ir liepė nešti lenteles, sakė, kad užmuš. Jis išsigando, todėl ir nešė laminatą, kurį nešė ir A. K.. Jis nunešė tik vieną pakuotę. Nešė į taksi automobilį, stovėjusį maždaug už 100 m. ant lauko kelio. Paskui A. K. paėmė ir dažų dėžutes. A. K. liepė jam eiti kartu, važiuoti su juo į Ukmergę, todėl jis ėjo kartu. Taksi vairuotojas pasakė, kad automobilyje nėra vietos, todėl A. K. liepė jam eiti namo ir niekur iš namų neišeiti, niekam nesiskųsti. Tada jis sugrįžo į sodybą, užrakino B. B. namus. Nuėjęs į Atkočius, paskambino B. B..
Nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2012 m. vasarį, į karčemą, esančią Vytauto g. 44, Ukmergėje, atėjo pažįstamas iš matymo jaunuolis, kaip vėliau sužinojo A. K., kuris gyrėsi karčemoje buvusiems vyrukams, kad yra neseniai grįžęs iš Švedijos, kad vėl turi ten važiuoti. K. paklausė, ar jam nereiktų lentelių, nes jis namie dėjo lubas ir jam jų liko. Jis sakė, kad jei nebrangiai, tai paims. Apie 12 val. su taksi automobiliu K. atvežė lenteles, kurias jis nupirko už 136 litus. Be to, K. pas jį paliko poroloną, tris dėžutes dažų. Pirko šiuos daiktus tikėdamas, kad tai tikrai K. lenteles, kitu atveju nebūtų pirkęs. Kadangi buvo apgautas ir turėjo policijos pareigūnams atiduoti įsigytus daiktus, todėl patyrė 136 litų turtinę žalą.
Liudytojas A. Š. parodė, kad jis dirba taksi vairuotoju. 2012 m. vasarį vairavo taksi automobilį „Audi A6“. Vytauto gatvėje, Ukmergėje, prie karčemos, jį sustabdė jaunuolis. Jaunuolis buvo išgėręs. Pastarasis paklausė, kiek kainuotų nuvažiuoti iki Atkočių kaimo. Pasakė, kad reiks pavažiuoti truputį dar už Atkočių kaimo, kur jis pasikraus lenteles ir grįš vėl prie karčemos. Jaunuolio paklausus, ar jis turi pinigų, atsakė, kad ne, bet atveš Aleksandrui lenteles ir jis su juo atsiskaitys, tada sumokės ir už taksi. Jis nuvežė jaunuolį už Atkočių, apie 2-3 kilometrus. Jaunuolis nesakė, kam priklauso sodyba, tik sakė, kad remontuoja namą. Jaunuolis jį kvietė padėti nešti lentelių, bet jis atsisakė. Tada jaunuolis pasakė, kad „ai, gal bus sodyboje žmogus“ ir, paprašęs palaukti, nuėjo. Gal po 10-15 minučių jaunuolis atėjo prie mašinos su vyriškiu, atnešė lenteles. Matė, kad sunešė apie 8-9 pakus lentelių, dažų ir poroloną. Nepažįstamas vyrikis bandė sėstis į automobilį, tačiau jis pastarajam pasakė, kad nėra vietos. Su jaunuoliu grįžo į Ukmergę, pas Aleksandrą į kiemą ir iškrovė lenteles. Jaunuolis su juo atsiskaitė ir jie išsiskyrė. Tiek K., tiek kitas vyriškis, padėjęs nešti lenteles, buvo neblaivūs.
Iš akistatos, atliktos tarp nukentėjusiojo R. P. ir įtariamojo A. K. matyti, kad R. P. parodė, jog 2012 m. vasario 14 d. vakare pas jį į prižirimą sodybą atėjo A. K. su F. T.. Jiems geriant alų, A. K., priėjęs prie jo sėdinčio apkabino kaklą iš nugaros ir pradėjo smaugti. Besigalynėjant jiedu pargriuvo ant žemės. Po to, A. K. paėmė į rankas kirvį ir pasakė „dabar aš tave pidere užkaposiu“. F. sulaikė K. sakydamas „nemėgink“. Tuomet F. T. ir A. K. išėjo. Kitos dienos ryte, apie 10 val., vėl atėjo A. K.. Liepė atidaryti duris. Jis durų neatidarė, sakė, kad neįsileis. Tada A. K. spyrė į lauko duris dėl ko atsilenkė užrakto kilpa ir iš užrakto iškrito metalinis skląstis. Jis užsikabino kambario duris ir jas laikė, tačiau A. K. paėmęs metalinę skląstį užkišo už durų ir išplėšęs kambario duris užsimojo prieš jį sakydamas „dabar neši laminatą“. Jis bijojo A. K., todėl nešė iki automobilio laminatą. K. jį buvo išgąsdinęs dar iš vakaro, jis buvo visą naktį nemiegojęs ir išsigandęs, bijojo, kad K. jo nesumuštų, todėl darė tai ką jam pastarasis liepė. Įtariamasis A. K. sutiko su nukentėjusiojo parodymais ir paaiškino, jog dėl girtumo gali visko neprisiminti, dėl savo poelgio labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašo (II t., b.l. 78).
Iš įtariamojo A. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad A. K. parodė vietą, kurioje liko stovėti taksi automobilis, į kurį jis nešė pavogtas statybines medžiagas; parodė sodybos namo langą pro kurį sodybos sargui liepė jį įsileisti; parodė kokiu būdu išspyrė lauko duris, patekdamas į namo vidų (II t., b.l. 79-84).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus B. B. sodybos namą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog vidinėje lauko durų pusėje velkės metalinės kilpos viena dalis nepritvirtinta, antra metalinė velkės kilpa nestabili. Metalinė velkė atremta į sieną dešinėje pusėje, prie įėjimo durų. Ant antrų durų, vedančių į kambarį matomos laužimo žymės (II t., b.l. 6-21).
Įvykio vietos apžiūros metu paimti metalinė velkė, kepurė ir pirštinės, apžiūrėti kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (II t., b.l. 21-22) ir perduoti laikinai saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos U. U. rajono policijos komisariato specialią saugyklą (II t., b.l. 23, 24).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus A. P. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), jame surasti 10 pakuočių laminuotų grindų lentelių, grindų pašiltinimo paklotas, trys dėžutės dažų (II t., b.l. 45-48).
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. P. pateikė 10 pakuočių laminuotų grindų lentelių, grindų pašiltinimo paklotą, tris dėžutes dažų (II t., b.l. 44), kurie apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (II t., b.l. 49-52) ir grąžinti nukentėjusiajam B. B. pagal pakvitavimą (II t., b.l. 53).
Nors kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies, teigdamas, jog R. P. negrasino panaudoti fizinio smurto, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu (II t., b.l.32-33, 34-35, 78), tiek teismo posėdžio metu. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūra, kurios metu užfiksuoti duomenys visiškai sutampa su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis (II t., b.l. 6-22). Teismas vertina, kad nukentėjusiajam buvo panaudota psichinė prievarta. Nukentėjusysis R. P. bijojo kaltinamojo, tikėjo, kad grasinimas sumušti gali būti realiai įvykdytas, tarp jų konfliktas buvo įvykęs dar iš vakaro. Nustatyta, jog R. P. neįsileido kaltinamojo, užrakino dvejas duris, bandė antras duris laikyti rankomis, tačiau kaltinamasis išlaužė tiek lauko, tiek ir kambario duris ir jėga įsiveržė į namo vidų. Akivaizdu, kad nukentėjusysis buvo įbaugintas dėl savo sveikatos. Tai, kad panaudojant jėgą įsibrovė į namo vidų, pripažino ir pats kaltinamasis. Taip pat kaltinamasis pripažino, jog liepė R. P. nešti lenteles į automobilį ir pats jas nešė bei tokiu būdu pagrobė svetimą turtą. Aplinkybę, jog grasino panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, kaltinamasis pripažino ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp jo ir nukentėjusiojo metu (II t., b.l. 78), tačiau teisme savo parodymus pakeitė, tvirtindamas, jog nukentėjusiajam negrasino. Šį parodymų pakeitimą, teismas vertina kaip bandymą švelninti baudžiamąją atsakomybę.
Taip pat, byloje nustatyta, kad A. K. savo veiksmais suvaržė nukentėjusiojo R. P. veiksmų laisvę. A. K. neteisėtai įsiveržęs į namą, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, liepė nukentėjusiam elgtis taip kaip jis nori: atlikti neteisėtus veiksmus ir iš B. B. namo į automobilį nešti laminuotas grindų lenteles. Nustatyta, kad šie A. K. veiksmai buvo atliekami panaudojant psichinę prievartą – grasinant panaudoti fizinį smurtą.
Tokiu būdu, teisme iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis A. K. 2012 m. vasario 15 d., apie 10 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, koja išlaužęs nukentėjusiojo B. B. sodybos namo išorines duris, įveikęs šią sodybą prižiūrinčio, duris iš vidaus laikiusio, R. P. pasipriešinimą, su metaline velke išlaužė vidines duris ir taip neteisėtai jėga įsibrovė į B. B. gyvenamojo namo patalpas, kuriose reikalavo nukentėjusįjį R. P. atlikti neteisėtus veiksmus - vykdyti A. K. nurodymą iš namo išnešti B. B. priklausantį turtą, o R. P. atsisakius tai daryti, panaudojo prieš R. P. psichinę prievartą - užsimojęs geležine velke grasino panaudoti prieš R. P. fizinę prievartą. Taip grasindamas panaudoti fizinį smurtą, jis, A. K., toliau reikalaudamas R. P. atlikti neteisėtus veiksmus, kartu su R. P. iš namo išnešdamas 10 pakuočių laminuotų grindų lentelių bendros 423,86 litų vertės, 21,25 m² porolono 47,81 litų vertės, tris dėžutes dažų bendros 54,60 litų vertės, pagrobė svetimą, B. B. priklausantį turtą, padarydamas B. B. 526,27 litų turtinę žalą bei suvaržė R. P. veiksmų laisvę.
Šios kaltinamojo veikos pilnai atitinka ir teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 148 str. 1 d., 180 str. 2 d.
Nukentėjusysis B. B. baudžiamojoje byloje pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį moralinei žalai atlyginti (II t., b.l. 30-31). Nurodė, kad jo amžius yra garbingas, ši byla privertė jį nerimauti, jaustis nesaugiai. Jis patyrė didelį stresą, daug nepatogumų, nes dėl bylos turi važinėti iš Kauno į Ukmergę. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos (jei tokia žala buvo padaryta) dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiajam B. B. turtinė žala padaryta nebuvo, pavogti daiktai jam grąžinti. Sodybą saugojo sargas(nuomininkas), pats nukentėjusysis įvykio vietoje plėšimo metu nebuvo. Nukentėjusysis turėjo teisę prašyti jam atlyginti kelionės išlaidas kaip proceso išlaidas, tačiau pareiškė reikalavimą tik dėl moralinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į aplinkybių visumą nukentėjusiojo B. B. civilinis ieškinys atmestinas.
Nukentėjusysis A. P. baudžiamojoje byloje pareiškė 136 litų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kadangi jis iš kaltinamojo įsigijo pagrobto turto 136 litų sumai ir tokiu būdu buvo apgautas (II t., b.l. 42-43). Kadangi nukentėjusiajam A. P. turtinė žala padaryta nusikalstamais A. K. veiksmais civilinis ieškinys tenkintinas visiškai LR CK 6.263str. pagrindu.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu paimtus metalinę velkę ir pirštines, laikinai saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos U. U. rajono policijos komisariato specialiojoje saugykloje (II t., b.l. 23, 24) bei 10 pakuočių laminuotų grindų lentelių, grindų pašiltinimo paklotą, tris dėžutes dažų, laikinai saugomus pas B. B. pagal pakvitavimą (II t., b.l. 53), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui – B. B. (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.); įvykio vietos apžiūros metu paimtą kepurę, laikiną saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos U. U. rajono policijos komisariato specialiojoje saugykloje (II t., b.l. 23, 24), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 m. kovo mėnesio viduryje, dienos metu, gėrė alkoholinius gėrimus su nepažįstamu vyriškiu, pastarojo bute, esančiame Anykščių gatvėje, Ukmergėje. Geriant alkoholį minėtas vyriškis užmigo. Tuo metu buvo apie 14-15 val., tuo metu, kambaryje ant stalo jis pamatė mobilaus ryšio telefoną “Nokia“, priklausantį minėtam vyriškiui. Tada jis sugalvojo pavogti mobilaus ryšio telefoną, nes jam tolimesnėms išgertuvėms reikėjo pinigų. Paėmęs telefoną iš buto išėjo. Matė, kad telefone yra įdėta sim kortelė „Labas“. Su pavogtu telefonu eidamas U. U. miesto, jis išmetė pakeliui iš telefono išėmęs sim kortelę. Kur išmetė sim kortelę jis neatsimena, nes jau tada buvo stipriai girtas. Jis pavogtą telefoną tą pačią U. U. m., automobilių stovėjimo aikštelėje prie universalinės parduotuvės už 50 litų pardavė nepažįstamam vyriškiui, kurio apibūdinti negali. Gautus 50 litų jis išleido alkoholiui. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.
Be kaltinamojo A. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta kitais byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais.
Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. L. iš penkių pateiktų nuotraukų atpažino A. K., kaip asmenį, kuris iš jo pavogė mobilaus ryšio telefoną (I t., b.l. 22-25).
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja K. J. savo iniciatyva pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5530“ (I t., b.l. 28), kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti (I t., b.l. 29-30) ir grąžintas nukentėjusiajam pagal pakvitavimą (I t., b.l. 31).
Tokiu būdu, teisme iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad A. K. 2012 m. kovo 20 d., apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholioU. U. m., Anykščių g. 15-10, išgertuvių metu pas V. L. bute, slapta pagrobė nukentėjusiajam V. L. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5530 XpressMusic“ 500 litų vertės su jame įdėta „Labas“ SIM kortele 5 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajam V. L. 505 litų turtinę žalą.
Ši kaltinamojo veika pilnai atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d.
LR BK 72 str. 2 d. 3 p. pagrindu iš A. K. konfiskuotini valstybės nuosavybėn iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, tai yra už parduotą mobilaus ryšio telefoną gauti 70 litų.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5530“, laikinai saugomą pas nukentėjusįjį V. L. pagal pakvitavimą (I t., b.l. 31), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui – V. L. (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Dėl bausmių skyrimo
Skiriant bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis A. K. padarė tris nusikalstamas veikas: vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.) bei vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimą, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (LR BK 11 str. 3 d., 5 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Anksčiau buvo teistas penkis kartus, iš kurių keturis kartus už nusikaltimuos nuosavybei, teistumai neišnykę. Nėra atlyginęs nei dalies nusikaltimais padarytos turtinės žalos. Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į tai, kad jis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, tačiau iš to jokių išvadų nepadaro, kas rodo kaltinamojo nemažą pavojingumą visuomenei, piktybišką nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas laiko, kad kaltinamasis A. K. gali būti perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, todėl jam, kaip recidyvistui, padarytas nusikalstamas veikas subendrinus LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 6 d. pagrindu, skirtina galutinė reali laisvės atėmimo bausmė, nes tik tokia bausme galima pasiekti LR BK numatytus bausmės tikslus (LR BK 50 str.). Galutinė bausmė A. K. bendrintina su 2013 06 U. U. rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme LR BK 63str.1d.,2d.,5d.2p.,9d., pagrindu.
LR BK 66 str. pagrindu, į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas A. K. sulaikymo laikas nuo 2012-02-17 iki 2012-02-19 ir suėmimo laikas nuo 2013-03-31 iki 2013-06-27.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303, 304, 305, 307, 308 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 148 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę - penkis mėnesius laisvės atėmimą.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – du metus ir dešimt mėnesių laisvės atėmimą.
LR BK 63 str. 2 d., 5 d. l p. pagrindu, bausmes pagal LR BK 148 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. subendrinti apėmimo būdu ir paskirti A. K. subendrintą bausmę – du metus ir dešimt mėnesių laisvės atėmimą.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir paskirti jam bausmę – aštuonis mėnesius laisvės atėmimą.
LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. pagrindu, griežtesne paskirta bausme apimant švelnesnę paskirtą bausmę, A. K. paskirti subendrintą bausmę – du metus ir dešimt mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. K. paskirtą bausmę LR BK 63str.1d.,2d.,5d.2p.,9d. pagrindu subendrinti su 2013 06 U. U. rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti du metus ir dešimt mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią A. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2013-07-24.
LR BK 66 str. pagrindu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. K. sulaikymo laiką nuo 2012-02-17 iki 2012-02-19 ir suėmimo laiką nuo 2013-03-31 iki 2013-07-24 bei bausmę, atliktą pagal 2013 06 U. U. rajono apylinkės teismo nuosprendį.
Kardomąją priemonę – suėmimą A. K. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo B. B. civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. 136Lt (vieną šimtą trisdešimt šešis litus) A. P..
Išieškoti iš A. K. valstybės nuosavybėn iš nusikalstamos veikos gautus - 70 Lt (septyniasdešimt litų).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinę velkę ir pirštines, laikinai saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos U. U. rajono policijos komisariato specialiojoje saugykloje, 10 pakuočių laminuotų grindų lentelių, grindų pašiltinimo paklotą, tris dėžutes dažų, laikinai saugomus pas B. B. pagal pakvitavimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui – B. B.; kepurę, laikiną saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos U. U. rajono policijos komisariato specialiojoje saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; mobilaus ryšio telefoną „Nokia 5530“, laikinai saugomą pas nukentėjusįjį V. L. pagal pakvitavimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui – V. L. (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o A. K. nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.