Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Bankrutavusios UAB „Alaus skonis“ (toliau – BUAB „Alaus skonis“) ieškinį V. Š. dėl žalos (nuostolių) atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje (asmeniškai). Per teismo nustatyta 14 dienų laikotarpį atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl sutinkamai su CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui teismas priima sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 14 straipsnyje nustatyta, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 2 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka organizuoja turto pardavimą ir jį parduoda ar perduoda kreditoriams. Parduoto arba kreditoriams perduoto turto verte yra realizuojami kreditorių finansiniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-01-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-620-262/2013 iškėlė bankroto bylą UAB „Alaus skonis“ ir šios įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (b. l. 12-14). Vilniaus apygardos teismo 2013-08-19 nutartimi BUAB „Alaus skonis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmone (b. l. 15-16). Teismui pateikto Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašo duomenimis, 2012-02-03 turto arešto aktu Nr. 0212000751 buvo areštuota įmonės alaus pilstymo sistema PIL0000103, esanti Didlaukio g. 1, Vilniuje. Areštuoto turto saugotoju paskirtas V. Š. (b. l. 32-34). 2014-04-16 atsakovui buvo išsiųstas prašymas dėl turto perdavimo administratoriui (b. l. 19). Atsakovas su administratoriumi nesusisiekė, įrangos neperdavė, todėl administratorius 2014-10-07 kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo dėl pritikėto turto pasisavinimo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus 2014-10-28 nutarimu Nr. 12-AT 04990-14 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 36-37). Minėtame nutarime nurodyta, kad apklaustas liudytojų V. Š. parodė, jog 2012 metais jam buvo pavesta saugoti areštuotą alaus pilstymo sistemą, kurią saugo iki šiol adresu Vėjų g. 21-2, Galkių kaimas, Vilniaus rajonas. Iš bankroto administratoriaus jokių prašymų dėl alaus pilstymo sistemos perdavimo nėra gavęs (b. l. 36). 2014-11-18 ir 2015-02-20 atsakovui buvo pakartotinai išsiųsti raginimai dėl įrangos perdavimo, tačiau, kaip teigia ieškovas, atsakovas į juos nereagavo ir įrangos neperdavė (b. l. 20, 21).

CPK 619 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už perduoto saugoti turto praradimą, trūkumą ar sužalojimą žalą atlygina saugotojas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu saugotojas saugo turtą neatlygintinai, tai jo civilinė atsakomybė atsiranda bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais – esant neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių), kaltei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.845 str.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nagrinėjamu atveju alaus pilstymo įranga nėra perduota administratoriui, todėl nėra galimybės nustatyti tikrosios jos būklės bei vertės, todėl padarytos žalos dydis nustatytinas paskutiniais žinomais vertės duomenimis, kurie parodyti 2013-01-29 įmonės balanse, t. y. 8506,00 Lt (2463,50 EUR) (b. l. 18).

CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas yra bankrutavusios įmonės akcininkas (b. l. 31), todėl kaip įmonės akcininkas ir asmuo, turintis aktyvų interesą įmonės bankroto procese, privalėjo žinoti ir žinojo teismo nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo pateiktus įpareigojimus įmonės valdymo organų nariams, tame tarpe ir įpareigojimus perduoti administratoriui įmonės turtą. Atsakovas žinodamas ir suvokdamas savo pareigą perduoti įrangą, net ir raginamas administratoriaus, jos nevykdė, todėl tokie jo veiksmai vertintini kaip neteisėtas neveikimas ir laikytini neteisėtais.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kaip jau buvo minėta, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų 2463,50 EUR sumai sumažėjo įmonės realizuoto turto vertė, nes šia suma negali būti tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai įmonės bankroto procese. Tai ir yra tiesioginis atsakovo neteisėtų veiksmų rezultatas.

CK 6.845 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už daikto praradimą, trūkumą ar sugedimą po to, kai atsirado davėjo pareiga atsiimti daiktą, saugotojas atsako tik esant jo tyčiai at dideliam neatsargumui. Nagrinėjamu atveju atsakovas buvo paskirtas alaus pilstymo įrangos saugotoju. Saugotojas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto daikto išsaugojimą ir vykdyti visas su daikto saugojimu susijusias pareigas (CK 6.832 str. 1 d., 6.836 str. 1 d., 3 d., 6.837 str. 1 d.). Atsakovas nereagavo į administratoriaus raginimus perduoti jam patikėtą saugoti alaus pilstymo įrangą, nebendradarbiavo su administratoriumi, dėl jo neteisėtų veiksmų 2463,50 EUR sumai sumažėjo įmonės realizuoto turto vertė, todėl laikytinas kaltu dėl įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos ir privalo ją atlyginti.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 2463,50 EUR žalos (nuostolių) priteisimo laikytinas pagrįstu ir teisėtu ir ši suma ieškovo naudai priteistina iš atsakovo.

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 % dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 1 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo, t. y. 74,00 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Iš atsakovo valstybei taip pat priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 1,04 EUR (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 75,04 EUR, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2463,50 EUR (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 50 ct) žalos (nuostolių) atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovo BUAB „Alaus skonis“, juridinio asmens kodas 302535022, naudai.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,04 EUR (septyniasdešimt penkis eurus 4 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus žyminį mokestį valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Išaiškinti, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovas turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.