Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Arnoldo Šukaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G. ir D. J. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo

(duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir nubaustas:

- pagal BK 180 str. 1d. – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 4 metams.

Subendrinus šias bausmes pagal BK 63 str. 1d., 4d., 9d., dalinio sudėjimo būdu, su 2006-10-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.

(duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK 181 str. 1 d., 180 str. 2 d. ir nubaustas:

- pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas B. Š. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 180 str. 1 d. (plėšimas A. B. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 1 metams.

- pagal BK 180 str. 2 d.– laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių;

Subendrinus šias bausmes pagal BK 63 str. 1d., 4d., 9d., dalinio sudėjimo būdu, su 2006-10-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams.

Nuosprendžiu nuteistas ir A. R., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1) 2006 m. gegužės 13 d., apie 22 val., veikdami bendrininkų grupėje su A. R., būdami bute, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, panaudodami fizinį bei psichinį smurtą nukentėjusiojo B. Š. atžvilgiu, tai yra A. R. sudavus vieną kartą nukentėjusiajam B. Š. į galvos sritį, bei toliau grasinant gumine lazda, taip atimant nukentėjusiajam asmeniui galimybę priešintis, pagrobė svetimą B. Š. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“ 30 Lt vertės, Tele-2 „Pildyk“ Sim kortelę 2 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7250i“ 500 Lt vertės, Tele-2 „Pildyk“ Sim kortelę 40 Lt vertės, pinigus 40 litų, viso pagrobė svetimą turtą bendros 612 Lt vertės;

2) 2006 m. gegužės 29 d., apie 19.30 val., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovė į patalpą – T. J. nuomojamą butą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), bei panaudojus fizinį bei psichinį smurtą nukentėjusiojo A. B. atžvilgiu t.y. D. J. grasinant peiliu, bei kumščiu sudavus ne daugiau 5 smūgių nukentėjusiajam į galvos sritį, pagrobė svetimą, T. J. priklausantį turtą bendros 293 litų vertės: mikrofoną „Gama“ 100 litų vertės, kompiuterines ausines 30 litų vertės, 4 atsuktuvus bendros 3 litų vertės, mobiliojo ryšio telefoną “Alcatel” 30 litų vertės, fotoaparatą „Praktika“ su juostele bendros 50 litų vertės, sportinius batelius „Basik“ 30 litų vertės, skaičiavimo mašinėlę su rašikliu 50 litų vertės, taip pat pagrobė nukentėjusiajam A. B. priklausantį turtą bendros 40 litų vertės: sportines kelnes 20 litų vertės, džinsinį švarkelį 20 litų vertės, bei nukentėjusiajam A. T. priklausantį turtą: laikrodį 78 litų vertės.

D. J. nuteistas ir už tai, kad 2006 m. gegužės 29 d., apie 20. 00 val., tuo pačiu plėšimo tikslu grįžęs į butą Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas sukurta situacija, kuomet buto durys buvo išlaužtos, nukentėjęs A. B. sumuštas ir įbaugintas, griežtai reikalaudamas atiduoti kompiuterio procesorių, tokiu būdu grasindamas pavartoti fizinį smurtą ir taip atimdamas jam galimybę priešintis, pagrobė nukentėjusiajam T. J. priklausantį turtą, t.y. kompiuterio procesorių 400 litų vertės.

Nuteistasis A. G. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl neteisingo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir teismo išvadų neatitikimo įvykio aplinkybėms bei prašo jo veiką dėl plėšimo B. Š. atžvilgiu perkvalifikuoti iš BK 180 str. 1 d. į BK 178 str. 2 d., o dėl plėšimo A. B. atžvilgių jį išteisinti, nes šio nusikaltimo nepadarė. Skunde nurodo, kad prieš nukentėjusįjį B. Š. smurto nenaudojo, tai paliudijo liudytoja G. S. bei pats nukentėjusysis B. Š.. Plėšimo A. B. atžvilgių neįvykdė, buvo apšmeižtas nuteistojo D. J. bei nukentėjusiojo A. B., kadangi su šiais asmenimis konfliktavo.

Nuteistasis D. J. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl neteisingo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir teismo išvadų neatitikimo įvykio aplinkybėms bei prašo jį išteisinti dėl plėšimo B. Š. atžvilgiu, o dėl plėšimo A. B. atžvilgiu jo veiką perkvalifikuoti iš BK 180 str. 2 d. į BK 180 str. 1d. Taip pat prašo išteisinti A. G. dėl plėšimo A. B. atžvilgiu. Skunde nurodo, kad nežinojo, jog B. Š. atžvilgiu buvo vykdomas plėšimas, stovėjo prie B. Š. buto durų, laukė A. G., plėšimo nematė. Kad buvo įvykdytas plėšimas, išgirdo, kai A. G., G. S. ir A. R. jau buvo išėję iš B. Š. buto, sėdint automobilyje. Taip pat nurodo, kad plėšime prieš A. B. jokio peilio nenaudojo. Šią aplinkybę įrodo tai, kad ant peilio nebuvo rasti jo pirštų atspaudai. Be to, nebuvo jokio pagrindo prieš jį naudoti peilį, nes už A. B. apeliantas yra fiziškai pranašesnis. Todėl jo padaryta veika atitinka ne BK 180 str. 2 d. o BK 180 str. 1 d. Taip pat nurodo, kad jis apkalbėjo A. G., kad šis įvykdė plėšimą A. B. atžvilgiu, darė spaudimą ir nukentėjusiajam A. B., kad šis apkalbėtų A. G.. Taip elgėsi todėl, kad tuo metu su A. G. konfliktavo. Buvo nepilnametis ir nelabai suprato savo poelgio reikšmę. Dėl plėšimo A. B. atžvilgiu nuteistasis A. G. yra visiškai nekaltas, todėl išteisintinas. Šiuo metu apeliantas supranta, kad neteisingai pasielgė ir dėl to labai gailisi.

Nuteistieji bei jų gynėjai teismo posėdyje prašo jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl plėšimo iš B. Š.

Nors apeliantas D. J. teigia, jog plėšime iš B. Š. nedalyvavo, stovėjo prie B. Š. buto, o apie padarytą nusikaltimą sužinojo vėliau, pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog D. J., darant šį nusikaltimą, buvo bendrininku. Šiuos D. J. teiginius paneigia byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusysis B. Š. parodė, jog į jo nerakintą butą įėjo A. G., D. J., A. R. bei G. S.. Fizinį smurtą naudojo A. R. - trenkė į veidą ir išsitraukęs užsimojo gumine lazda. Tuomet A. G. paėmė nuo stalo 2 telefonus bei iš piniginės 40 litų. D. J. stovėjo kambaryje kartu su A. R. ir A. G.. Nukentėjusysis suprato, kad nuteistieji veiką vykdo bendrai. Iš ikiteisminio tyrimo nukentėjusiojo apklausos protokolų matyti, jog B. Š. nuosekliai nurodė, jog vieną nuo stalo paimtųjų telefonų A. G. prieš išeinant iš buto perdavė (duomenys neskelbtini), t.y., D. J. ( t.1, b.l. 135-136, 128). B. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo nurodytas aplinkybes. Be to, nukentėjusysis parodė, jog nuteistieji jam pagrąsino, kad jis nesiskųstų policijai, nes kitaip jį ”perlauš pusiau” ir išbėgo iš buto. Kad įvykio metu D. J. buvo ne koridoriuje, kaip teigia jis pats, patvirtina ir liudytojos G. S. parodymai. Iš 2006-05-31 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja G. S. iš atpažinti pateiktų trijų asmenų, atpažino D. J., nurodydama, kad jis buvo B. Š. bute (T.1, b.l. 151 – 153). G. S. parodė, jog įvykio metu D. J. su A. G. ir A. R. buvo pas nukentėjusįjį kambaryje, kad jie kažką aiškinosi su B. Š., kažkuris jų B. Š. sudavė smūgį. Ji tą matė būdama koridoriuje. Netikėti nukentėjusiojo bei juos atitinkančiais liudytojos parodymais nėra pagrindo.

Pagal BK 180 str. plėšimas yra tuomet, kai svetimas turtas pagrobiamas panaudojant fizinį smurtą, grąsinant tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimant galimybę priešintis.

A. G. siūlė B. Š. pirkti telefoną, tačiau B. Š. atsisakė. Nepavykus šitaip gauti pinigų, A. R. pavartojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Iškart po to A. G. su D. J. užvaldė nukentėjusiojo turtą. Nekyla abejonių, jog būdami tame pačiame kambaryje ir matydami, kaip A. R. smurtauja prieš B. Š., A. G. ir D. J., būdami pakaltinami, suvokė, jog svetimą turtą užvaldo A. R. pavartoto fizinio smurto pasekoje. Paėmę B. Š. turtą ir išbėgdami iš B. Š. namų, nuteistieji dar pagrasino nukentėjusiajam, kad jis nesiskųstų policijai. Kolegija visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, jog nusikalstamos veikos padarymo seka rodo, kad nuteistieji A. G. ir D. J., veikdami bendrininkų grupėje, padarė plėšimą, numatytą BK 180 str. 1d. Šiuo atveju nesvarbu, kad smurtą vartojo tik vienas iš nuteistųjų, o kiti tik užvaldė turtą, kadangi visi bendrininkai, atlikdami tarpusavyje susijusius veiksmus, realizavo BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Nepagrįstas bei tais pačiais motyvais atmestinas A. G. skundo teiginys, kad jo veika atitinka BK 178 str. numatytą nusikaltimą, nes A. G. pats smurto prieš B. Š. nenaudojo.

Dėl plėšimo iš A. B..

Atmestini nuteistojo A. G. skundo teiginiai, kad jis šiame nusikaltime nedalyvavęs bei nuteistojo D. J. teiginiai, jog D. J. plėšimą A. B. atžvilgiu padarė vienas. Tą paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad A. G. kartu su D. J., kurio tuo metu dar nepažinojo, beldėsi ir prašė, kad jis atidarytų T. J. namo, kuriame buvo nukentėjusysis, duris. Kadangi nukentėjusysis jiems durų neatidarė, jie išplėšė duris, užrakintas raktu ir užkabintas kabliuku bei įėjo į vidų. A. G. krovė į maišelį geresnius T. J. namuose rastus daiktus, o D. J. paėmė ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį ir pridėjęs A. B. prie kaklo paklausė ar jis nori, kad jį „pripjautų“. Nukentėjusysis buvo išsigandęs ir verkė. A. G., susidėjęs daiktus ėjo į lauką, o D. J. tuo metu nukentėjusiajam dar smogė kelis kartus į galvą rankomis ir kojomis bei išėjo paskui A. G.. Praėjus pusvalandžiui D. J. grįžo ir grasinančiai liepė atiduoti kompiuterio procesorių. Nukentėjusysis nebuvo atsigavęs po pirmojo plėšimo, todėl nesipriešino, o tik pasakė D. J., kad neimtų. Paėmęs procesorių D. J. išėjo.

Abejoti nukentėjusiojo parodymais dėl A. G. dalyvavimo, pagrobiant kaltinime nurodytus daiktus, nėra pagrindo. Šią aplinkybę nukentėjusysis A. B. nuosekliai aiškino apklausose nuo pat tyrimo pradžios. Dar tą patį vakarą po įvykio pareiškime policijai A. B. kaip kaltininką pirmiausia nurodė iš matymo pažįstamą asmenį vardu (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 15-16), o sekančią dieną prisiminė ir (duomenys neskelbtini) pavardę ( T.1, b.l. 49-51). Be to, nurodė, jog A. G. nusikaltimą padarė su kitu asmeniu, kurio įvykio metu A. B. nepažinojo, tačiau nustatyta tvarka atliktų parodymų atpažinti metu atpažino, kad tai D. J. ( T.1, b.l. 66, 95, 97-98).

Iš nukentėjusiųjų A. T. ir T. J. parodymų matyti, jog pagal A. B. pasakojimą apie įvykį tuoj po jo suprato, jog nusikaltimą padarė ne vienas asmuo.

Nukentėjusiojo A. T. apklausos protokolas patvirtina, jog po įvykio A. B. jam pasakė, kad apiplėšė du asmenys, kad vienas jų vardu (duomenys neskelbtini) ( T.1, b.l. 101).

Kad turtą iš nukentėjusiojo T. J. namų grobė kartu su A. G., pirminėje įtariamojo apklausoje patvirtino ir D. J. ( T.2, b.l. 96-97).

Nukentėjusiųjų A. B. A. T. bei T. J. parodymai patvirtina, jog pagrobtą kompiuterio procesorių grąžino A. G., D. J., kurie buvo atvykę dar su dviem nepažįstamais asmenimis. Iš nukentėjusiųjų A. B. A. T. bei T. J. parodymų taip pat matyti, jog bylos tyrimo eigoje A. G. jiems grasino ir reikalavo, kad šie pakeistų savo parodymus.

Nors D. J. teigia, kad jis A. G. apkalbėjęs bei privertęs tą padaryti ir nukentėjusįjį A. B., šie teiginiai atmestini. A. B. parodymai to nepatvirtina. Be to, D. J. teiginys, jog A. G. apkalbėjo, nes šis, esą, jo nesivežęs į Palangą, nelogiškas. Toks motyvas aiškiai nėra pakankama aplinkybė apkaltinti kitą asmenį sunkaus nusikaltimo padarymu bei versti tą daryti dar ir nukentėjusįjį. Be to, A. G. su D. J. tuo metu palaikė ryšius, bendraudavo, taigi rimtai susipykę nebuvo.

Nors liudytojos D. N. ir T. A. parodė, jog laiku, kai buvo įvykdytas plėšimas iš A. B., A. G. buvo namuose ir vakare tik trumpam laikui buvo išvykęs parsivežti akumuliatoriui pakrovėjo, tačiau vertinant visumą byloje surinktų įrodymų šie jų parodymai atmestini. D. N. yra A. G. motina, o T. A. - draugė, todėl abi liudytojos yra suinteresuotos palankesne A. G. bylos baigtimi. Kiti byloje surinkti įrodymai šiuos jų parodymus aiškiai paneigia.

D. J. pripažįsta, užvaldant turtą iš T. J. namų, vartojęs fizinį smurtą prieš A. B. – sudavęs jam smūgius, tačiau neigia grasinęs peiliu. Iš A. B. pareiškimo tuoj po įvykio matyti, jog ši aplinkybė pareiškime nenurodyta. Tačiau A. B., apklaustas kitą po įvykio dieną, bei visose paskesnėse apklausose šią aplinkybę nurodė vienodai ir nuosekliai. Kad plėšimo metu jam buvo grasinta peiliu jis po įvykio papasakojo A. T. ir T. J., ką patvirtina šių liudytojų parodymai. Be to, jų parodymai patvirtina, jog po įvykio A. B. atrodė labai išsigandęs, didelio streso būklėje. Tai netiesiogiai patvirtina, jog grasinimai buvo rimti. Aplinkybė, kad peilio panaudojimas nenurodytas pirminiame pareiškime, nevertintina kaip nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas, nes pirminiame protokole ( t.1, b.l. 15-16) iš viso labai mažai informacijos apie įvykį, neužsimenama netgi apie fizinio smurto pavartojimą, ką pripažįsta ir D. J.. Be to, byloje nėra duomenų, jog ant paimtojo peilio būtų ieškota pirštų atspaudų, o įtariamojo DNR nebūtinai turėjo likti. Todėl informacija, gauta iš paimtojo peilio, nei patvirtina, nei paneigia šio daikto panaudojimą plėšimo metu.

Teismas nuteistųjų veikas dėl plėšimo iš A. B. teisingai kvalifikavo pagal BK 180str. 2d., nes byloje surinktų įrodymų visuma įrodyta, jog kaltinamieji A. G. ir D. J. svetimą turtą užvaldė įsibraunant į gyvenamąją patalpą, panaudojant fizinį smurtą bei grasinimams peiliu. Nors smurtą vartojo bei peilį panaudojo D. J., tačiau A. G. veika taip pat atitinka šį nusikaltimą, nes D. J. ir jo veiksmai, užvaldant turtą, tarpusavyje susiję ir padaryti bendrininkų grupėje. D. J. prašymas veiką perkvalifikuoti pagal BK 180 str. 1d. nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistųjų A. G. ir D. J. apeliacinius skundus atmesti.