Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant prokurorei Alginai Giniotienei, nukentėjusiajam T. P., jo atstovui advokatui Valdui Falkauskui, kaltinamajam G. S., jo atstovui advokatui Albertui Kruminui, laiduotojui G. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 12 klasėje, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. 2013-05-03 apie 23.10 val. (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu smogė T. P. į nosį, taip padarė jam nosies kaulų lūžį ir galvos smegenų sukrėtimą, o sužalojimai sukėlė T. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis G. S. kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2013-05-03 supyko, nes T. P. jo draugei D. U. rašinėja nepadorias žinutes, todėl paskambinęs T. P. susitarė su juo susitikti. Apie 23 val. nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) sodus susitiko su T. P., kuris pokalbio metu jį pastūmė ir pasisuko šonu lyg norėdamas trenkti. Pagalvojo, kad T. P. jam trenks, todėl pirmas gindamasis vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė T. P. į veidą. Tada abu su T. P. susikibo ir griuvo ant žemės. Gulėdami ant žemės abiem rankomis vienas kitą laikė ir ritosi, tačiau smūgių vienas kitam nesudavė. Pamatęs, kad atbėga T. P. draugai, pabėgo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai galisi.

Kaltinamasis G. S. pagal pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas, nes jis nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, kaltinamojo gynėjas, nukentėjusysis, nukentėjusiojo atstovas ir prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. S. prisipažinimo, jo kaltę taip pat įrodo ir kiti žemiau aptarti teismo ištirti nuosekliai vieni kitus papildantys įrodymai:

Nukentėjusysis T. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-05-03 apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) soduose susitiko su G. S. išsiaiškinti dėl panelės. G. S. pokalbio metu jam priekaištavo, nes jis nori nuvilioti jo draugę D. U. Abu apsižodžiavo, o supykęs G. S. jam kumščiu vieną kartą trenkė į veidą ir pataikė į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada abu su susikibo ir griuvo ant žemės. Gulėdami ant žemės abiem rankomis vienas kitą laikė ir ritosi. G. S. pamatęs atbėgančius jo, T. P., draugus pabėgo. Nuo G. S. smūgio jam buvo sulaužyta nosis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. P. padaryti kūno sužalojimai: nosies kalų lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas. Gautų medicininių dokumentų duomenimis, nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2013-05-03. Rastiems sužalojimams padaryti užteko vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. T. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nosies kaulų lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (b.l. 24-25).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo G. S. kaltė dėl nesunkaus T. P. sveikatos sutrikdymo įrodyta. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris sužalojo žmogų, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarynių. Nukentėjusiojo T. P. parodymai, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), ir paties G. S. parodymai, patvirtina, kad G. S. vieną kartą kumščiu smogė T. P. į nosį, taip padarė jam nosies kaulų lūžį ir galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė T. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo T. P. veiksmai prieš smūgio sudavimą ir vėlesni grumtynių veiksmai kaltinamojo G. S. atžvilgiu nelaikytini pavojingu kėsinimusi, dėl kurių kaltinamajam atsirado teisė į būtinąją gintį. Ištyrus ir įvertinus visumą aplinkybių yra pagrindo išvadai, kad ši G. S. padaryta veika įrodyta ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis G. S. prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant šių sąlygų visumai: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą); visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad G. S. įvykdė nesunkų nusikaltimą.

Kaltinamųjų tėvas G. S. teismui pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą be užstato.

Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – nustatymas.

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, jog kaltinamasis G. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė pareigūnams parodymus, pripažindamas savo kaltę. Teisiamajame posėdyje apklaustas jis taip pat pilnai pripažino kaltę, apgailestavo dėl tokio savo poelgio. Norint konstatuoti minėtą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas visiško kaltės pripažinimo bei nuoširdaus gailėjimosi nesieja ir su tuo, ar asmuo savo veiką vertina kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą, t. y. nereikalauja savo padarytos veikos teisinio įvertinimo, svarbu, kad kaltininkas pripažintų esmines bylos aplinkybes. Teismų praktikoje kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįstamas nuoširdžiu ir laikomas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta esmines bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio nagrinėjimo metu, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti tokios veikos padarinius; svarbu, kad kaltininko gailėjimasis įvyko iki nuosprendžio priėmimo. Visos šios aplinkybės nustatytos nuosprendžiu.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, duodantys pagrindą manyti, jog kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Nagrinėjamoje byloje G. S. ikiteisminio tyrimo metu 2013-08-27 atlygino 388,64 litų žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už T. P. gydymą. Teisminio nagrinėjimo metu G. S. atlygino 205,95 Lt dalį turtinės ir 1.000,00 Lt neturtinės žalos dalį bei 2.000,00 Lt bylinėjimosi išlaidas nukentėjusiajam T. P.. Kaltinamasis ginčija civilinį ieškinį dėl dalies turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Dėl civilinių ieškinių teismas pasisakys vėliau. G. S. ir jo tėvas laiduotojas G. S. nurodo, jog sieks ateityje atlyginti dėl sužalojimo gydymo realiai patirtus nuostolius T. P. Kaltinamojo atlyginta dalis turtinės ir neturtinės žalos dydis bei bylinėjimosi išlaidos, o taip pat ketinimas ateityje atlyginti dėl sužalojimo gydymo realiai patirtus nuostolius, nukentėjusiajam leidžia pagrįstai manyti, jog jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą nukentėjusiajam. Taigi įvykdytos ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. S. neteistas, tačiau 2012-08-25 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kaip nepilnametis (b.l. 70), administracine tvarka baustas viena kartą už KET pažeidimą (b.l. 74), VšĮ Akmenės rajono psichikos sveikatos centro įskaitose neįrašytas (b.l. 76), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijos 12 klasėje, gyvena kartu su tėvais. G. S. supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai, jo atlikti nusikalstami veiksmai nebuvo ypatingai įžūlūs, smurtas panaudotas aiškinantis santykius tarp pažįstamų asmenų dėl merginos, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Asmuo, kuriam BK 40 straipsnis pritaikomas, įgauna juridinį statusą, verčiantį elgtis apdairiau, palyginus su kitais asmenimis, bei visiškai tinkamai moralės ir ypač teisės požiūriu, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Priešingu atveju laiduotojas gali atsisakyti duoto laidavimo arba prarasti užstatą, naujo baudžiamojo nusižengimo ar neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju teismas gali, panaikinęs sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o tyčinio nusikaltimo padarymo atveju besąlygiškai privalo spręsti klausimą dėl atitinkamo asmens baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.

Iš pateiktų dokumentų matyti, jog G. S. yra kaltinamojo tėvas. Iš pateiktos charakteristikos matyti, jog jis neteistas ir nebaustas administracine tvarka, verčiasi individualia veikla – miškininkyste. Kaltinamasis ir laiduotojas gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietoje. Teismas daro išvadą, jog G. S. pagal savybes vertas teismo pasitikėjimo, teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkams. Daroma išvada jog G. S. gali būti laiduotoju, nes jo galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam yra akivaizdi.

G. S. atiduotinas pagal laidavimą G. S. vidutiniam įstatymo nustatytam laikotarpiui.

Atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu laiduotojas G. S. nurodė, jog turi lėšų sumokėti piniginį užstatą, laidavimas skiriamas su 2.000,00 Lt užstatu.

G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas pagal laidavimą ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.

Civiliniu ieškovu šioje byloje pripažintas nukentėjusysis T. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo reikalavo priteisti iš civiliniu atsakovu pripažinto kaltinamojo G. S. 7.705,95 Lt turtinės žalos atlyginimą, 10.000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 2.000,00 Lt išlaidas už advokato paslaugas (27-29 b.l.). Kaip nurodoma civiliniame ieškinyje, 7.705,95 Lt turtinę žalą sudaro 7.500,00 Lt būsimos išlaidos, kurių reikės nosies chirurginiam gydymui (rinoplastikai ir septoplastikai) apmokėti, ir 205,95 Lt jau patirtos išlaidos už gydytojo konsultaciją, vykimą pas gydytoją ir pas advokatą.

Neturtinę žalą civilinis ieškovas nurodo patyręs dėl jam sukelto ilgalaikio fizinio skausmo, iki šiol juntamų kvėpavimo trukdžių, nepasitenkinimo savo pakitusia išvaizda, kuri pablogėjo dėl nosies sulaužymo. Nuolat nejaukiai verčia jaustis žmonių žvilgsniai, nukreipti į sužalotą veidą, dėl to yra pablogėjusios bendravimo galimybės. Tokios negatyvios emocijos tęsis tol, kol minėtos operacijos metu bus pašalinti randai veide. Dėl jam padaryto sužalojimo nuketėjusysis nurodo patyręs eilę nepatogumų, susijusių su gydymu, ikiteisminio tyrimo veiksmais ir teisinės pagalbos paieška. Psichologinę būseną blogino tai, kad atsakovas ilgą laiką vengė atsiprašyti, nesiūlė jokio žalos atlyginimo ir aiškino įrodinėsiąs, kad veido subjaurojimas atsirado ne dėl jo veiksmų.

Bylos nagrinėjimo metu civiliniam ieškovui buvo atlygintos jau patirtos 205,95 Lt išlaidos, 1.000,00 Lt neturtinės žalos iš reikalautų 10.000,00 Lt ir 2.000,00 Lt išlaidos už advokato paslaugas, todėl procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atitinkamose dalyse nutrauktinas, kaip tai numatyta BPK 107 straipsnyje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį turtine žala laikomas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taikant deliktinę atsakomybę pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais veiksmais. Baudžiamojoje teisėje turtinė žala suprantama kaip nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos patyrė, ir išlaidos, kurios atsirado šalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Nukentėjusysis, patyręs dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą, turi teisę į jos atlyginimą, tačiau, ją turėdamas, nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dydį privalo įrodyti.

Civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo metu pateikė duomenis, leidžiančius teismui pagrįstai abejoti, kad civilinio ieškovo nosies sužalojimai yra vien kaltinamojo (civilinio atsakovo) nusikaltimo padariniai. Antai iš socialinio tinklo „Facebook“ K. R. paskyroje 2013-01-24 publikuotos nuotraukos, kurioje atvaizduotas ir T. P., matyti, kad jo nosis jau tuomet buvo sužalota (77-79 b.l.). Kad T. P. nosis buvo sužalota ir 2012 m. pabaigoje, galima spręsti iš liudytojo M. B. parodymų (57 b.l.). Tokia išvada darytina iš liudytojo R. T. parodymų apie tai, kad jis girdėjo, kaip T. P., pamatęs iš nosies bėgantį kraują, tarstelėjo „ir vėl nosis“, be to, jam žinoma, kad T. P. anksčiau yra „gavęs į nosį“ (61, 62 b.l.). Dėl ankstesnių nosies sužalojimų iš esmės analogiškai parodė ir liudytoja R. K. (63, 64 b.l.).

Medicininiuose dokumentuose yra prieštaravimų, kuriuos pašalinti dabartinėje proceso stadijoje nėra racionalių galimybių. Antai Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad 2013-05-29 apžiūrėjus T. P. objektyviai nustatyta: nosies nugarėlės viršutinėje dalyje pilkai rausvas randas 0,5 cm x 0,3 cm; nosies nugarėlės ašinė linija tiesi; apčiuopiant nosies kaulų paslankumo ir traškėjimo nėra; veide sužalojimo žymių nėra (24 b.l.). Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) klinikos 2013-07-03 išraše iš medicininės kortelės nurodoma, kad 2013-07-03 apžiūrėjus T. P. objektyviai, be kita ko, nustatyta: nosies nugarėlės ašis iškreipta į kairę; nosies piramidės dešinėje pusėje stebima ir čiuopiama impresija; nosies nugarėlės srityje, tarp kaulinės ir kremzlinės dalių stebimas netaisyklingas „V“ formos randas (35 b.l.). Taigi T. P. betarpiškai po sužalojimo tyrę gydytojai kitaip matė nukentėjusiojo nosies išorinius sužalojimus, nei operacinį gydymą rekomendavęs gydytojas. Be to, pažymėtina, kad nuosprendžio priėmimo metu susipažinęs su socialinio tinklo „Facebook“ T. P. paskyroje viešai publikuotomis jo nuotraukomis, teismas įsitikino, kad abiejų specialistų minimas randas ant nukentėjusiojo nosies jau buvo užfiksuotas ir 2012-06-12 bei 2013-03-23 publikuotose nuotraukose, t.y. jau iki sužalojimo, kurį padarė kaltinamasis.

Be to, iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje aptartų medicininių dokumentų duomenų matyti, kad T. P. galvos kompiuterinėje tomogramoje veido kaulų struktūriniai pokyčiai nematomi, rentgenogramoje matosi nosikaulio lūžimo linija be deformacijos, nosies pertvara tiesi ir repozicija nereikalinga (24 b.l.). Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) klinikos 2013-07-03 išraše iš T. P. medicininės kortelės nurodoma, kad nosies pertvara iškreipta į kairę „C“ formos 2-3 laipsnio pagal Cottle klasifikaciją, dėl ko rekomenduotina septoplastika (35 b.l.). Taigi ir nosies pertvaros būklę T. P. betarpiškai po sužalojimo tyrę gydytojai vertino kitaip, nei operacinį gydymą rekomendavęs gydytojas. Tokiomis aplinkybėmis nepakanka duomenų apie ankstesnįjį nosies sužalojimą, kad būtų galima diferencijuoti, kokia gydymo išlaidų dalis tenka senesnės traumos, o kokia – kaltinamojo veiksmų padarinių šalinimui.

Kaip spręstina iš (duomenys neskelbtini) klinikos 2013-07-03 išrašo iš medicininės kortelės, civilinio ieškovo nurodytos 7.500,00 Lt išlaidos, reikalingos nosies chirurginiam gydymui, yra ne būtino, o tik rekomendacinio pobūdžio dar nepatirtos, bet galimai būsiančio išlaidos (35 b.l.). Rekomendavimas atlikti nosies operaciją nepatvirtina jos atlikimo būtinumo, tad šių išlaidų buvimas at nebuvimas yra tik galimas, nes priklauso nuo tolimesnio paties nukentėjusio apsisprendimo ir veiksmų. Duomenų, kad nukentėjusysis rekomendacija būtų pasinaudojęs ir operacija jam būtų atlikta, nėra, nors po sužalojimo jau praėjo pakankamai daug laiko. Taip pat nėra duomenų ir kad tokia operacija jam tikrai bus atlikta. Tokioje situacijoje nėra pagrindo padaryti išvadai, jog nukentėjusysis patyrė minėtus nuostolius ar juos patirs.

Pažymėtina, kad nukentėjusiajam ateityje pasidarius rekomenduotą nosies operaciją, jis turės teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl nosies operacijos išlaidų atlyginimo, todėl ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtas. Tokios praktikos analogiškose bylose laikosi apeliacinės instancijos teismai (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2012-06-18 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-493-120/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2013-09-05 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-664-174/2013).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje neturtinės žalos sąvoką, yra nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis, o dėl to nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

Šiame nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje G. S. vieną kartą kumščiu smogė T. P. į nosį, taip padarė jam nosies kaulų lūžį ir galvos smegenų sukrėtimą, o sužalojimai sukėlė T. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nesunkų T. P. sveikatos sutrikdymą sąlygojo nosies kaulų lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas (24, 25 b.l.).

Aptartos aplinkybės rodo, kad civilinis atsakovas kaltu tyčiniu smurtiniu brutaliu veiksmu sukėlė civiliniam ieškovui fizinius pakenkimus ir taip padarė žalą pastarojo sveikatai. Išvardinti sužalojimai neabejotinai sukėlė ieškovui fizinį skausmą ir kentėjimus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ar žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas neturtinę žalą patyrė visų pirma dėl sveikatos sužalojimo, o tai, kad sveikata buvo sužalota tyčinio nusikaltimo išdavoje, padidina civilinio ieškovo patirtą neturinę žalą ir daro patirtos turtinės žalos dydį mažai reikšmingą.

Civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė: taikant civilinę atsakomybę yra siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes. Kita vertus, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad smurtą civilinis atsakovas ūmiai panaudojo iš dalies paties civilinio ieškovo išprovokuotoje situacijoje, kilusioje dėl to, kad T. P. atkakliai ir, manytina, kiek įžūlokai rodė dėmesį G. S. merginai, atvirai ignoruodamas jam žinomą artimą G. S. ryšį su ja, tą pabrėždamas ir taip užgaudamas G. S. jausmus. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad civilinis atsakovas impulsyviai sudavė vienintelį smūgį, deja, juo sukeldamas aukščiau aprašytus sužalojimus, kurie nėra smulkūs ir mažareikšmiai, nes nepraėjo be pasekmių, o lėmė nesunkų ieškovo sveikatos sutrikdymą.

Pažymėtina tai, kad ieškovas nors ir patyrė fizinį skausmą bei tam tikrus negatyvius dvasinius išgyvenimus, bet jie nebuvo itin intensyvūs, ieškovas nepatyrė emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, o jo bendravimo galimybės nesumažėjo. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, diagnostinės sveikatos priežiūros paslaugos dėl patirto sumušimo T. P. buvo suteiktos ambulatorine tvarka 2013-05-06, 2013-05-09 ir 2013-05-17 (31-34 b.l.), 2013-05-29 nukentėjusysis buvo apžiūrėtas teismo eksperto (24, 25 b.l.), o 2013-07-03 konsultavosi dėl operacinio gydymo (35 b.l.). Tačiau faktiškai gydymas buvo konservatyvus, jokios nemalonios intervencinės procedūros nebuvo taikomos. Civilinio ieškovo argumentus apie nepasitenkinimą dėl nosies sulaužymo pablogėjusia išvaizda ir nejaukios savijautos dėl žmonių žvilgsnių, nukreiptų į sužalotą veidą, bei dėl to pablogėjusių bendravimo galimybių teismas laiko nepagrįstais. Kaip minėta, T. P. betarpiškai po sužalojimo tyrę gydytojai jokių žymių išorinių nosies pakitimų ir veido sužalojimų netrukus po sumušimo nenustatė, tokių pakitimų nematė ir teismas teisminio nagrinėjimo metu. Iš aptartų aplinkybių viseto spręstina, kad civilinio ieškovo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra pakankamas 2.500,00 Lt atlyginimas, todėl, atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas 1.000,00 Lt neturtinės žalos jau atlygino, civiliniam ieškovui priteistina dar 1.500,00 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 301 - 305 straipsniais ir 307 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d., 2 d, 3 d, 4 d., G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 2.000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų) užstatu, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, laiduotoju paskiriant G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 6 p., 70 str., G. S. paskirti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, įpareigojant darbus atlikti per 6 mėnesius.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti G. S. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal 40 straipsnio 1 dalį, per laidavimo terminą padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Palikti nenagrinėtą civilinį ieškinį dalyje dėl 7.500,00 Lt turitnės žalos atlyginimo.

Patenkinti iš dalies civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisiti civiliniam ieškovui T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), papildomai 1.500,00 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) neturtinės žalos atlyginimą iš civilinio atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Atmesti civilinį ieškinį dalyje dėl reikalavimo priteisti 7.500,00 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Nutraukti procesą dėl civilinio ieškinio dalyse dėl atlygintos 205,95 Lt turtinės ir 1.000,00 Lt neturtinės žalos bei 2.000,00 Lt išlaidų už advokato paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.