Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, baudžiamosios bylos Nr. 1-1204-795/2011, kurioje A. B. ir J. B. kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, rengimo nagrinėti teisme metu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. kaltinamas tuo, kad jis apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

A. B., būdamas UAB „R.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)Klaipėdos m., akcininku ir komercijos direktoriumi, tyčia, turėdamas tikslą savo ir J. B. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas bendrai su J. B., 2007-10-05 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su sutuoktine J. B., kuria pardavė jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) J. B., po ko apgaule, suklastodamas tikrus dokumentus: juridinio asmens paraišką auto lizingui, lizingo sutarties Nr. LT061691 specialiąsias sąlygas, bendrąsias sąlygas, įmokų grafiką Nr. LT061691, susitarimą dėl tarpusavio įskaitymo, pirkimo-pardavimo sutartį LT061691/PPS, preliminarią išvadą dėl transporto priemonės vertės Nr. LT-2007/253, turto priėmimo-perdavimo aktą, 2007-10-08 su UAB „Swedbank lizingas“ sudarė lizingo sutartį LT061691 UAB „R.“, atstovaujamos M. S. vardu, pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ iš UAB „R.“ akcininko A. B. sutuoktinės J. B., nuosavybės teise įgijo automobilį „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su teise UAB „R.“ šį automobilį valdyti ir naudoti, ir įpareigojo automobilį „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įregistruoti UAB „Swedbank lizingas“ vardu. UAB „Swedbank lizingas“, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus 2007-10-10 mokėjimo nurodymu Nr. 476775 sumokėjo 32400 Lt į J. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB „Nord“ bankas. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, A. B. ir J. B., automobilio „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendrovės „Swedbank lizingas“ vardu neįregistravo, lizingo įmokų nemokėjo, o 2007-11-06 Marijampolėje, sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 ir automobilio perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1, kuriuo J. B. pardavė automobilį „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. S. už 53000 Lt. Tokiu būdu A. B. savo ir J. B. naudai apgaule įgijo didelės vertės UAB „Swedbank lizingas“ prilausantį turtą - 32400 Lt.

J. B. kaltinama tuo, kad ji apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:

J. B., veikdama bendrai su sutuoktiniu A. B., UAB „R.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., akcininku ir komercijos direktoriumi, tyčia, turėdami tikslą savo ir A. B. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2007-10-05 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su sutuoktiniu A. B., kuria A. B. jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė J. B., po ko apgaule, suklastodama tikrus dokumentus: juridinio asmens paraišką autolizingui, lizingo sutarties Nr. LT061691 specialiąsias sąlygas, bendrąsias sąlygas, įmokų grafiką Nr. LT061691, susitarimą dėl tarpusavio įskaitymo, pirkimo-pardavimo sutartį LT061691/PPS, preliminarią išvadą dėl transporto priemonės vertės Nr. LT-2007/253, turto priėmimo-perdavimo aktą, 2007-10-08 su UAB „Swedbank lizingas“ sudarė lizingo sutartį LT061691 UAB „R.“, atstovaujamos M. S. vardu, pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ iš UAB „R.“ akcininko A. B. sutuoktinės J. B., nuosavybės teise įgijo automobilį „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su teise UAB „R.“ šį automobilį valdyti ir naudoti, ir įpareigojo automobilį „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įregistruoti UAB „Swedbank lizingas“ vardu. UAB „Swedbank lizingas“, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus 2007-10-10 mokėjimo nurodymu Nr. 476775 sumokėjo 32400 Lt į J. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB „Nord“ bankas. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, A. B. ir J. B., automobilio „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendrovės „Swedbank lizingas“ vardu neįregistravo, lizingo įmokų nemokėjo, o 2007-11-06 Marijampolėje, sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 ir automobilio perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1, kuriuo J. B. pardavė automobilį „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A. S. už 53000 Lt. Tokiu būdu J. B. savo ir A. B. naudai apgaule įgijo didelės vertės UAB „Swedbank lizingas“ prilausantį turtą - 32400 Lt.

Kaltinamajame akte šie A. B. ir J. B. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.

Bylos parengimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu nustatyta, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų, kadangi jame nėra nurodytos visos nusikalstamos veikos aplinkybės, nusikalstamos veikos padarymo vieta ir laikas. Baudžiamoji byla grąžintina prokurorui, kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Kaltinamajame akte aprašant nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, dispozicijos būtiną požymį- apgaulę, nurodyta jog ji pasireiškė tikrų dokumentų: juridinio asmens paraiškos auto lizingui, lizingo sutarties Nr. LT061691 specialiųjų sąlygų, bendrųjų sąlygų, įmokų grafiko Nr. LT061691, susitarimo dėl tarpusavio įskaitymo, pirkimo-pardavimo sutarties LT061691/PPS, preliminarios išvados dėl transporto priemonės vertės Nr. LT-2007/253, turto priėmimo-perdavimo akto, suklastojimu. A. B. pareikšto kaltinimo aprašyme nurodyta, kad šiuos dokumentus suklastojo kaltinamasis A. B., tačiau J. B. pareikšto kaltinimo aprašyme nurodyta, jog tuos pačius dokumentus suklastojo kaltinamoji J. B.. Iš nusikalstamos veikos aprašymo neaišku, kokius konkrečius veiksmus klastojant tikrus dokumentus ( o tuo pačiu ir naudojant apgaulę) atliko kaltinamasis A. B., o kokius –kaltinamoji J. B.. Dokumento suklastojimu laikomi tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas, į oficialų dokumentą įrašoma informacija, kuri neatitinka tikrovės. Tuo tarpu pateiktame kaltinime nėra aiškia nurodyta, kokiu konkrečiu būdu, kokius neteisingus duomenis įrašant, buvo suklastoti nurodyti dokumentai, kokie konkrečiai netikri duomenys ar tikrovės neatitinkanti informacija, iš esmės suklaidinusi nukentėjusį juridinį asmenį, buvo įrašyta į kiekvieną suklastotą dokumentą.

Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką, suklastoto dokumento panaudojimas yra nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnyje, objektyviosios pusės požymis ir ši veika papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojama. Kaltinamajame akte A. B. ir J. B. kaltinami ne suklastotų dokumentų panaudojimu, o jų suklastojimu (atskiro nusikaltimo padarymu), tačiau kvalifikuojant jų veiką BK 300 straipsnis nėra nurodytas. Iš tokio kaltinimo suredagavimo, kai nusikalstamos veikos aprašyme nurodyti kelių nusikalstamų veikų, sudarančių realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, požymiai, o BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką, nurodytas tik vienas (už vieną nusikalstamą veiką), neaiški kaltinimo apimtis ir kaltinimo ribos.

Motyvuojamoji dalis

BPK 219 straipsnis nustato, kad kaltinamajame akte išdėstoma nusikalstamos veikos aprašymas, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, bei nurodomas LR BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Prokuroras nesilaikė šio įstatymo reikalavimo ir kaltinime visiškai nenurodė tikrų dokumentų suklastojimo aplinkybių, šios nusikalstamos veikos neidentifikavo. Kaltinime teigiama, kad A. B. ir J. B. suklastojo tikrus dokumentus, ir išvardinti dokumentai. Tačiau kaltinimo aprašyme nėra išdėstyta jokių faktinių šios nusikalstamos veikos aplinkybių (laiko vietos, veikos būdo). Dokumentų suklastojimo faktas prokuroro paprasčiausiai preziumuojamas remiantis šių dokumentų panaudojimo faktu.

Pažymėtina, kad lizingo sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas nustato bankas, bendrosios sutarties sąlygos taikomos visiems to banko klientams, tad nepašalinus anksčiau nurodytų kaltinimo trūkumų, neaišku, kaip prie šių dokumentų suklastojimo (pakeisdami turinį, panaikindami dalį teksto, ar pan.) prisidėjo kaltinamieji ir kaip šių dokumentų panaudojimas suklaidino lizingo davėją (banką).

Nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo išnagrinėti baudžiamąją bylą ir negali būti pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl baudžiamoji byla perduodama prokurorui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

baudžiamąją bylą, kurioje A. B. ir J. B. kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, perduoti Klaipėdos apygardos prokuratūrai.

Nustatyti trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.