Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei K. P. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai. Papildomai ieškovas paaiškino, kad nuo vaiko gimimo iki 2017 m. kovo mėnesio išlaikė gimusį vaiką, pervesdamas jo motinai pinigų į jos sąskaitą, ir prisidėjo prie jo auginimo, grįžęs į Lietuvą kelis kartus matė kūdikį, tikėjo, kad santykiai susiklostys ir toliau visi gyvens kaip šeima, bet dabar šiuo vaiku nesirūpina, jokių jausmų jam nepuoselėja, išlaikymo neteikia.

Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, vietoj jo į bylą gauta šalių pasirašyta taikos sutartis, kurioje šalys pripažįsta, kad S. P. nėra biologinis D. P. tėvas ir susitaria, kad S. P. tėvystė minėto vaiko atžvilgiu nuginčyta.

Išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2017-07-10 išvadoje Nr. A104-2450/17(2.13.2.6-AD15) nurodė, kad vienas svarbiausių vaiko interesų – žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, vykdančius tėvų valdžią, ginančius vaiko teises bei interesus, taip pat vaiko turtinių ir neturtinių teisių užtikrinimui, todėl byloje būtina ne tik nuginčyti, bet ir nustatyti tėvystę, kad nepilnametis D. P. turėtų abu tėvus.

Teismo posėdžio metu išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė pateikė išvadą, kad ieškinys neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, todėl negali būti tenkinamas, nes motinai neturint duomenų apie vaiko biologinį tėvą ir nuginčijus tėvystę nesiekiant nustatyti tėvystės nepilnametis D. P. liks be tėvo, o tai neatitinka jo interesų. Juo labiau, kad ieškovas vaiku rūpinosi, prisidėjo prie jo išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl tėvystės nuginčijimo nėra. Pagal esamą teisinį reglamentavimą, nuginčyti tėvystę galima įrodžius, kad asmuo, įrašytas kaip vaiko tėvas, negali toks būti (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizių išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kiti įtikinami faktai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas S. P. ir atsakovė K. P. susituokė 2006 m. birželio 2 d. Santuoka šiai dienai nenutraukta. Šalys turi du nepilnamečius vaikus: dukrą M. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų D. P., gim. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas nėra sūnaus D. P. biologiniu tėvu. Duomenų apie biologinį vaiko tėvą nei ieškovas, nei atsakovė neturi, dėl ko nuginčijus tėvystę, nustatyti tėvystės nebus įmanoma.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad atsakovė pripažįsta, jog ieškovas nėra D. P. tėvas, nesudaro pakankamo pagrindo ieškinį tenkinti, kadangi nei ieškovas, nei atsakovė nesiekė nustatyti biologinės D. P. tėvystės ir, sprendžiant iš jų paaiškinimų teismo posėdžio metu, ateityje to neketina daryti, nes neturi absoliučiai jokių asmens duomenų apie biologinį vaiko tėvą. Taigi patenkinus ieškinį ir nuginčijus tėvystę, būtų pažeisti vaiko D. P. interesai turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, t. y. vaikas liktų be tėvo.

Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę, nes tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas.

Ieškovas S. P., pripažindamas savo tėvystę vaikui (kurį laiką teikė vaikui išlaikymą, jį matė, grįžęs į Lietuvą gyveno kartu ir prisidėjo prie vaiko auginimo, tikėjo, kad santykiai susiklostys ir jie visi gyvens kaip šeima, suteikė vaikui savo pavardę), kartu prisiėmė su tai susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje E. T. v. A. A. – T., bylos Nr. 3K-3-304/2010). Šiuo atveju, esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa vaiko interesai. Nors mažametis D. P. dėl savo amžiaus nesuvokia, kad ieškovas nėra jo biologinis tėvas, tačiau jo, kaip vaiko interesas yra turėti abu tėvus ir likti su jam suteikta P. pavarde, todėl teismas sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas dabartiniu metu pažeistų mažamečio D. P. interesus, o ieškovas šios išvados nepaneigė. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas pats savanoriškai nuo pat D. P. gimimo skyrė piniginių lėšų, kurios buvo panaudotos vaiko interesais, (CK 3.203 straipsnio 2 dalis), prisidėjo prie vaiko auginimo, grįžęs iš darbo užsienyje kurį laiką apsistojo namuose, kuriuose gyveno visi kartu, t.y. ieškovas, atsakovė, jų dukra M. ir sūnus D..

Tokiu būdu, teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jog tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tik siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę, išdėstytų motyvų pagrindu daro išvadą, kad ieškinys neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, todėl negali būti tenkinamas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kad tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tik siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę, šis aiškinimas nereiškia, kad vaiko kilmės nustatymas laikytinas prioritetiniu vaiko interesu, tačiau nurodo, jog būtina nuginčyti tėvystę tuo atveju, kai siekiama nustatyti kito asmens tėvystę. Dėl to, ginčijant tėvystę kartu turėtų būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Kitaip sakant, tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas. Ieškovas gi nagrinėjamuoju atveju tokio reikalavimo pareiškęs nebuvo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus, iš atsakovės ieškovo naudai nepriteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo S. P. ieškinį atsakovei K. P. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą byloje teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.