Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla Nr. A17.-107-630/2017, kurioje administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį surašytas V. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šakių rajono apylinkės teisme 2017 m. vasario 3 d. gauta administracinio nusižengimo byla, kurioje administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį surašytas V. K.. Byla paskirta nagrinėti teisėjui Arturui Raukčiui, kuris 2017 m. vasario 3 d. nutartimi nusišalino nuo minėtos bylos nagrinėjimo. Sprendimas nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo grindžiamas tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. yra Šakių rajono apylinkės teismo darbuotojos – (duomenys neskelbtini) R. K. sutuoktinis, todėl bylą nagrinėjant Šakių rajono apylinkės teismo teisėjui Arturui Raukčiui gali kilti pagrįstų abejonių dėl jo, kaip teisėjo, nešališkumo. 2017 m. vasario 8 d. nutartimi nuo minėtos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo remdamasi iš esmės analogiškais pagrindais nusišalino ir Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Lina Antanaitienė, ir bylą perdavė Kauno apygardos teismui spręsti klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, todėl turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 576 straipsnio, reglamentuojančio nušalinimą administracinio nusižengimo teisenoje, 2 dalyje numatyta, kad teisėjams mutatis mutandis (pakeitus keistinus dalykus, su reikiamais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Be BPK 58 straipsnyje nurodytų konkrečių aplinkybių, kurioms egzistuojant teisėjas negali nagrinėti bylos, BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ir tais atvejais, kai proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Minėta Baudžiamojo proceso kodekso nuostata taikoma ne tik tais atvejais, kai aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo, yra ar tampa žinomos proceso dalyviams, tačiau taip pat taikoma ir tais atvejais, kai aplinkybės, kurios gali kelti pagrįstų abejonių bylą nagrinėjančio teisėjo ar visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumu, yra žinomos ar tampa žinomos bylą nagrinėjančiam teisėjui. Paaiškėjus, jog egzistuoja aplinkybės, galinčios kelti pagrįstų abejonių bylą nagrinėjančio teisėjo nešališkumu, nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo privalo pats teisėjas, kuriam paskirta nagrinėti byla. Nusišalinimo nuo bylos nagrinėjimo teisme tvarka reglamentuota BPK 59 straipsnyje. Tais atvejais, kai paaiškėja aplinkybės, galinčios kelti pagrįstų abejonių dėl visų atitinkamo teismo teisėjų nešališkumo, siekiant užtikrinti teisingumo interesus, byla gali būti perduota nagrinėti iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui. Svarbiu teisingumo interesu laikytinas ne tik operatyvus, visapusiškas ir išsamus bylos aplinkybių ištyrimas ir išnagrinėjimas bei teismo procesinio sprendimo priėmimas ar šios jurisdikcinės teismo veiklos įgyvendinimas įmanomai mažesnėmis finansinėmis sąnaudomis (teismo proceso ekonomiškumas), tačiau ir teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą užtikrinimas.

Sutinkant su Šakių rajono apylinkės teismo teisėjų Arturo Raukčio ir Linos Antanaitienės jų priimtose nutartyse išdėstytais argumentais pripažintina, kad bylą nagrinėjant Šakių rajono apylinkės teisme, kai nustatyta aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ­ V. K. yra Šakių rajono apylinkės teisme (duomenys neskelbtini) dirbančios R. K. sutuoktinis, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek ir kitiems proceso dalyviams, o taip pat ir objektyviam, pašaliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui, gali pagrįstai kilti abejonių dėl teisėjo (teismo) nešališkumo, o kartu ir byloje priimto procesinio sprendimo pagrįstumo, todėl, siekiant užtikrinti teisingumo interesus, pašalinti bet kokias galimas abejones dėl Šakių rajono apylinkės teismo teisėjų nešališkumo, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Spręsdamas, kuriam apylinkės teismui perduotina byla, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atsižvelgia į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama nagrinėti tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas, antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinęs šias aplinkybes, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sprendžia, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Jurbarko rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių, kurių gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais apylinkių teismais, nėra daug didesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 576 straipsnio 2 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą Nr. A17.-107-630/2017, kurioje administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį surašytas V. K., perduoti nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Jurbarko rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Šakių apylinkės teismo pirmininkui ir proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.